Halogenai ir HCl

Halogenai ir HCl Kas yra halogenai? • Halogenai yra elementai, VIIA grupės nemetalai, sudarantys druskas ( fluoras, chloras, bromas, jodas). Kai kur halogenams priskiriamas yra astatas. Tačiau jis yra pusmetalis, todėl priskiriamas ne visada. Halogenai jungiasi po du (F2, Cl2, Br2, I2) Halogenų bendroji charakteristika: • Halogenų grupę sudaro labai aktyvūs elementai, turintys būdingiausias nemetalų savybes. • Visi jų atomai išoriniame elektroniniame sluoksnyje turi po 7 valentinius elektronus. • Visi halogenai prisijungia po vieną elektroną ir sudaro neigiamus jonus, ir sunkiai juos atiduoda, nesudarydami laisvų teigiamų jonų • Gamtoje halogenai randami tik junginiuose. • Laisvieji halogenai sudaro dviatomes molekules ir yra pavojingi: jų nuodingi garai, bromas ir jodas gali nudeginti odą. • Visi halogenai, tiesiogiai jungdamiesi su metalais, sudaro druskas, vadinamas halogenidais • Halogenai prastai tirpsta vandenyje, nes jų molekulės yra nepoliškos (tarp jų yra viengubasis kovalentinis nepolinis ryšys) Halogenų spalvos • F -> F2 (d) yra geltonos spalvos • Cl -> Cl2 (d) yra žalsvos spalvos • Br -> Br2 (s) yra raudonos spalvos • I -> I2 (k) yra pilkai juodos spalvos I2 (k) -> (kaitinant) I2 (d) 2HF). • Reaguoja su metalais ir susidaro metalų halidai (Na + Cl->2NaCl) • Vandenilio halogenidus tirpinant vandenyje gaunamos rūgštys (HCl - druskos rūgštis) • Reaguoja su halogenų junginiais, aktyvesnis halogenas išstumia mažiau aktyvų iš jų druskų tirpalų (Cl2 + 2NaI->2NaCl+I2) • Reaguoja su nemetalais (Cl2 (d) + P (k) -> (kaitinant) PCl3(PCl5) (k) • Gali reaguoti su inertinėmis dujomis (F2 + Xe -> (kaitinant) XeF4) • Reaguoja su kai kurių druskų ir rūgščių tirpalais JODO (aq.) JONINĖSE LYGTYSE NESKAIDOME JONINĖSE LYGTYSE JONŲ KRŪVIUS RAŠYTI PRIVALOMA!!! Halogenų gavimas: • Pramonėje: ◦ I2 ir Br2 iš laminarijų (dumblių) ◦ Cl2 iš NaCl elektrolizės būdu iš vandens ◦ NaCl (k) -> (kaitinant) NaCl (s); NaCl (s) naudojant el. srovę -> 2Na(k) + Cl2 (d) ◦ NaCl (aq.) + H2O(s) naudojant el. srovę -> NaOH (aq.) + Cl2 (d.) + H2 (d.) • Laboratorijoje: ◦ HCl (aq.) + KMnO4­ (kaitinant) -> Cl2 + MnCl2 + H2O + KCl ◦ HCl (aq.) + K2MnO4­ (kaitinant) -> Cl2 + MnCl2 + H2O + KCl ◦ HCl (aq.) + MnO2­ (kaitinant) -> Cl2 + MnCl2 + H2O HCl gavimas: • Pramonėje: ◦ H2 (d) + Cl (d) -> HCl (d) • Laboratorijoje: ◦ NaCl (k) + H2SO4 (konc.) (kaitinant) -> HCl (d) + NaHSO4 (k) 2HCl (d) + Na2SO4 (k) ◦ Cl2 (d) + KOH (aq.) ->KCl + KClO + H2O ◦ Cl2 (d) + KOH (aq.) ->KCl + KClO3 + H2O ◦ Tai yra chloro nukenksminimo reakcijos JONINĖS MEDŽIAGOS NEGARUOJA HCl cheminės savybės: • HCl (d) + H2O ->H3O + Cl (aq) ◦ Tai yra vandenilio chlorido pilnos jonizacijos lygtis. HCl (d) {0 oks. Laipsnis} yra procesas • HCl (aq.) -> H (aq.) + Cl (aq.) ◦ Tai yra suprastinta jonizacijos lygtis. HCl (aq.) yra rezultatas. Jei kontrolinyje nenurodyta, kurią reakciją rašyti, reikia abiejų. H+ - tirpale neegzistuoja. H+ (aq.) - egzistuoja • STIPRIŲJŲ RŪGŠČIŲ JOKIU BŪDU RAGAUTI NEGALIMA • Indikatorius metaloranžinis atpažįsta HCl (aq.) • HCl (aq) - skaidrus tirpalas ◦ Cu, Hg, Ag, Pt, Au + HCl (aq.) -> REAKCIJA NEVYKSTA Dujų burbuliukai, nuosėdų susidarymas/ išnykimas - išoriniai reakcijos požymiai • Zn (k) + HCl (aq.) -> ZnCl2 (aq.) + H2 (d) + Q Fe (+2)), Zn + HCl -> ◦ Al (k) HCl (aq.) -> AlCl2 + H2 Halogenų atpažinimas remiantis eksperimentais: 1) CuO milteliai (juodi milteliai) ir neskiestas rūgšties tirpalas įpilami į mėgintuvėlį. Šiai reakcijai naudojama šiluma. Galima pastebėti, kad reakcija įvyko, nes tirpalo spalva pakito iš ryškiai žalios į mėlyną. • CuO(k) + 2HCl (aq.) -> H2O (s) + CuCl2 (aq.) • CuO (k) + 2H+ (aq.) -> H2O (s) + Cu2+ (aq.) NaCl (aq.) + H2O (s) • H+ (aq.) + OH- (aq.) - > H2O (s) Neutralizacijos būtinas produktas - druska • Cu(OH)2 (k) + 2HCl (aq.) -> CuCl2 (aq.) + 2H2O (s) • Cu(OH)2 (k) + 2H+ (aq.) -> Cu (aq.) + 2H2O (s) 3) Neutralizacijos reakcija su amoniaku • HCl (d) + NH3 (d) -> NH4Cl (k) • HCl (aq.) + NH3 (aq.) (indikatorius) -> NH4Cl (aq.) • H+ (aq.) + NH30 (aq.) -> NH4+ (aq.) Rūgštys - molekulės jonai, gebantys atiduoti H+ joną Bazės - molekulės jonai, gebantys prisijungti H+ joną Halogenų panaudojimas: • Fluoras naudojamas polimerų gamybai. Teflonu, temperatūrai atspariu plastiku, dengiamos keptuvės. Fluoro reikia aukštos temperatūros tepalams, šaldymo skysčiams, dantų pastai gaminti, vandeniui fluoruoti • Bromas naudojamas organiniuose junginiuose, tinkančiuose pesticidų, vaisių, dažų, fotopopieriaus, benzino priedų gamybai. Sidabro bromidas AgBr naudojamas gaminant šviesiai jautrias fotojuostas • Jodas, tiksliau, jodo tirpalas, dėl savo antiseptinių savybių yra naudojamas šiuolaikinėje ir tradicinėje medicinoje gydant žaizdas, kadangi jis efektyviai apsaugo žaizdą nuo infekcijos. Kūno svorio reguliavimas – jodas gali padėti atsikratyti nereikalingų kilogramų. Skydliaukės sveikatai ir toksinų atsikratymui • Chloro pritaikymas įvairiapusis. Panaudojant chlorą, pagaminama 85% vaistų, 96% žėmės ūkio augalų apsaugos priemonių. Plastikiniai langų rėmai, lauko baldai, vaistai, dantų pasta, įvairūs balikliai ir valikliai turi savo sudėtyje chloro junginių. Vakarų Europoje 95% geriamojo vandens dezinfekuojama su chloru ir chloro junginiais. Apie druską: • Fizikinės savybės: ◦ Kietos, įvairių spalvų kristalinės medžiagos, joniniai junginiai, sunkiai lydosi ir nelakios. Taip pat pagal tirpumą vandenyje druskos skirstomos į: tirpias, mažai tirpias ir netirpias. ◦ Pagal sudėtį: normalios, rūgščiosios, bazinės, dvigubos ir mišriosios. • Cheminės savybės: ◦ Dauguma termiškai atsparios, skyla silpnų r., amonio druskos ir tos, kurios sudarytos iš stiprių oksidatorių ir reduktorių. • Panaudojimas: ◦ Naudojamas maisto gaminimui, įvairiems natrio junginiams (natrio šarmui, natrio karbonatui ir pan.), chlorui ir jo junginiams gauti. ◦ Medicinoje 0,9 % natrio chlorido tirpalas naudojamas kaip fiziologinis tirpalas. ◦ Natrio chloridas taip pat žiemos metu yra išpilamas ant gatvių norint nutirpinti ledą, tačiau tai skatina automobilių koroziją. NaCl tirpina ledą, nes druska linkusi tirpti vandenyje. • Paplitimas: ◦ Kinija, JAV, Indija, Vokietija, Kanada, Australija, Meksika, Prancūzija, Brazilija, Didžioji Britanija, Čilė, Olandija, Ukraina, Turkija, Ispanija, Lenkija ◦ Gerai žinomos kasyklos: Veličkos, Bochnios, Saltzvelteno, Slaniko (didžiausia Europoje), Saltville • Gavimas ◦ Druska kasama iš akmens druskos telkinių po žeme ir atviruoju būdu karjeruose, garinimo būdu gaunama iš jūros vandens, druskingų ežerų vandens bei natūralių sūriųjų šaltinių. ◦ Priemaišų turinti akmens druska ištirpinama ir sodrinant išvaloma. ◦ Šilto klimato šalyse (Afrikos valstybėse, Indijoje, Izraelyje ir kitose) druska gaunama saulėje garinant jūros vandenį arba natūralų sūrų tirpalą. ◦ Šaltesnio klimato šalyse garinama šildant. • Kam ji reikalinga? ◦ Druska, kurią mes vartojame yra NaCl(natrio chloridas). Joje esantis natris dalyvauja vandens ir druskos medžiagų apykaitoje organizme, reikalingas maistingų medžiagų įsisavinimui, nervinės sistemos ir raumenų darbui. ◦ Chloras įeina į skrandžio sulčių sudėtį(tai mūsų skrandžio rūgšties pagrindas), padeda skaidyti riebalus, stimuliuoja nervų sistemos darbą, taip pat būtinas kaulų augimui. ◦ Kalio ir natrio jonai, užtikrina sklandų impulsų perdavimą, kas yra be galo svarbu, jog pilnai funkcionuotume. Jeigu yra druskos perteklius ar stygius-žmogus gali mirti. • Reikšmė mene: ◦ Istorijoje aprašoma įvairių Biblijinių meno kūrinių , susijusių su druska, kadangi druska buvo laikoma šventu dalyku. ◦ Budistai turi savo piešimo techniką naudojant druską. • Druska susijusi su dar daugybe dalykų, tokių kaip papročiai, pinigai, pavadinimai ir kt. Reakcijos su druskomis: • Karbonatai ir vandenilio karbonatai ◦ Na2CO3 (aq.), Na2CO3 (k.) ◦ CaCO3 (k) ◦ NaHCO3 (aq.)/(k.) + HCl (aq.) -> NaCl (aq.) + H2O + CO2 ◦ H2CO3 yra nepatvarus, todėl vietoj jo rašome H2O + CO2 ◦ H(aq.) + NaHCO3 (k.) -> H2O (s) + CO2(d) + Na+(aq.) ▪ CO2 - dujų burbuliukai • Su AgNO3 (aq.) - sidabro nitratas ◦ AgNO3 (aq.) + KI (aq.) -> AgI (k) + KNO3 (aq.) ◦ AgNO3 (aq.) + KBr (aq.) ◦ AgNO3 (aq.) + KC (aq.) ◦ Ag (aq.) + I (aq.) -> AI (k.) - geltonos spalvos nuosėdos ◦ AgCl (k.) ir AgBr (k.) primena varškę FAKTAI APIE: • NaCl: ◦ Natrio chloridas tai druska, ji būna tirpi, mažai tirpi ir netirpi. ◦ Natrio chloridas žiemą naudojamas gatvėse, norint ištirpinti ledą, tačiau šio dalyko pasekmė - automobilių korozija. ◦ Medicinoje 0,9 % natrio chlorido tirpalas naudojamas kaip fiziologinis tirpalas. ◦ Budistai turi savo piešimo techniką naudojant druską. ◦ Druska buvo naudojama kaip valiuta ◦ Druskingose dirvose negali augti augalai, išskyrus druskožemių augalus ◦ Nevalyta jūros druska naudojama kaip dezinfekuojanti priemonė. ◦ Iš žodžio druskos yra kilę daugybė vietovių bei gamtinių objektų pavadinimų. • Cl: ◦ Chloro rekomenduojama suvartoti apie 2 gramus per dieną ◦ Chloro poreikis padidėja prakaituojant ◦ Chloras dalyvauja gaminant druskos rūgštį skrandyje ◦ Chloras normalizuoja vandens apykaitą ◦ Baseinuose esantis vanduo yra labai stipriai chloruotas todėl valandą mirkstant tokiame vandenyje į organizmą patenka nemažai chloro, kuris naikina žarnyno flora, ir net sukelia odos ir kitas vėžio rūšis. ◦ Chloras aktyvina kai kuriuos organizmo fermentus. ◦ Chloras žmogaus organizme atsiranda valgant druską. ◦ Gamtoje chloras randamas tik jungtinėje būsenoje ◦ Chloras yra 21 pagal paplitimą Žemės plutoje ◦ Pirmojo pasaulinio karo metu chloro dujos buvo naudojamos kaip cheminis ginklas. Chloras yra sunkesnis nei oras ir gali sudaryti mirtiną sluoksnį žemutinėse pakylose. • HCl (d.) ir HCl (aq.) ◦ HCl (dujos)- bespalvės, aštraus kvapo, gerai tirpios, sunkesnės už orą. ◦ HCl (tirpalas)- bespalvis, garuojantis ore - lakus, tankis didesnis už 1. ◦ HCl buvo atrasta 800 metais ◦ Druskos rūgštis gali ištirpinti net metalus ◦ Skrandžio sulčiu sudėtyje yra druskos rūgšties ◦ Druskos rūgštis yra viena iš stipriųjų rūgščių ◦ HCl kaip ir kitos rūgštys keičia indikatoriaus spalvą ◦ Mūrininkai naudoja HCl norėdami ištirpinti cementą nuo plytų ◦ Druskos rūgšties pH yra ~2 ◦ Druskos rūgštis tirpdama vandenyje išskiria didelį šilumos kiekį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!