Gyvybinė bendravimo veikla

KONKRECIAI IR AISKIAI APIBUDINTA VEIKLA. GAVAU 10.
Psichologiniai veiksniai........................................................................ 7
Socialiniai ir kultūriniai veiksniai......................................................... 7
Aplinkos veiksniai................................................................................ 8
Politiniai ekonominiai veiksniai........................................................... 8
Bendravimo individualumas................................................................. 8
Priklausomybė/Nepriklausomybė bendravime............................................... 9
Naudota literatūra........................................................................................... 10
GYVENIMO MODELIO SCHEMA
1 pav. Bendravimo gyvybinė veikla slaugos modelyjc
Bendravimo veikla
Žmonės didžiąją gyvenimo dalį praleidžia bendraudami. Kiekvieną dieną žmogus bendrauja su kitais žmonėmis. Tarpusavyje bendraujame žodžio, kūno kalba, tai mimikos judesiai. Bendravimo metu perduodame jausmus. Bendraujant yra matomi ryškūs skirtumai tarp žmonių. Bendravimo veikla yra viso žmogaus elgesio dalis. Vienas pagrindinių bendravimo tikslų yra užmegsti ir palaikyti žmonių ryšius. Be bendravimo neįmanomas saugios aplinkos palaikymas, valgymas ir gėrimas, darbas ir žaidimas ir t.t. Bendravimas su kitais žmonėmis yra gyvybiškai svarbi ir lemiama gyvybės, išlikimo gerovės ir dvasinio komforto sąlyga.
Bendravimas - vieno asmens komunikavimas su kitu. Bendravimas yra:
Verbalinis bendravimas. Verbalinės bendravimo formos yra dvi: tai kai informacija perduodama žodžiu ir kai informacija perduodama raštu.
Neverbalinis bendravimas - bendravimas, vykstantis nenaudojant žodžių. Neverbalinis bendravimas perteikiamas:
Ženklų kalba.
Raštu.
Kūno kalba, tai kai nervingi judesiai parodo nuobodulį, ant klubų sudėtos rankos - pyktį, pečių traukymas - abejojimą ir t.t. Dažnas burnos srities lietimas pirštais, pieštuku ar bet kuo kitu, lūpų kandžiojimas ar net žandikaulio lietimas ranka rodo, kad žmogus nerimauja, kad ta situacija, kuri sukėlė jam poreikį daryti kažkokius veiksmus, jam yra stresinė.
Gestais
Balso intonacija.
Drabužiais.
Elgesiu.
Mimika (veido išraiška), kai piktu žvilgsniu išreiškiame nepasitenkinimą; šypsena - draugystę, laimę, meilę; pakeltais antakiais - abejojimą, nustebimą, siauromis akimis ir suspaustomis lūpomis – pyktį.
Žvilgsniu. Akies mirksnis parodo susidomėjimą žmogumi, gundymą, viliojimą.
Prisilietimu.
Šokiu.
Plojimais.
Bendravimo prigimtis
Dauguma literatūrinių kalbų turi savo abėcėlę. Kiekvienas mokantis kalbą žino abėcėlės raides, iš kurių gali sudaryti šimtai tūkstančių žodžių. Kiekvienas tų žodžių turi savo reikšmę ir vietą žodynę. Tai yra tik simboliai, jie gali reikšti skirtingus dalykus. Priklausomai nuo konteksto galima suprasti vieno ar kito žodžio reikšmę. Vienas žodis gali turėti kelias reikšmes. Taip pat žodžių prasmei įtakos gali turėti ir jų išdėstymo tvarka. Kai kurie žodžiai įgauna prasmę tik...

Daugiau informacijos...