Gyvybės evoliucija

Kaip gyvybė prasidėjo, beveik nežinome, bet beveik tikra, kad pirmieji gyvi organizmai atsirado vandenyne ir mito jame esančiomis organinėmis molekulėmis, jas skaidydami be deguonies ir naudodami atsipalaidavusią cheminę energiją. Matyt, daugiau kaip po 1 milijardo metų susidarė svarbus žaliasis pigmentas chlorofilas, padėjęs kai kuriems organizmams naudotis Saulės šviesos energija, maisto medžiaoms iš vandens ir anglies dioksido gamintis. Taip atasirado pirmieji augalai, “pirminiai producentai”, arba Saulės energijos fiksuotojai, nuo kurių priklauso visos kitos gyvybės formos.
Prancūzų gamtininkas Žoržas Biufonas pirmasis iškėlė mintį, kad žmogus ir beždžionė turėję bendrus protėvius. Tų laikų diduomenė juokėsi iš tokių Biufono ir jo pasekėjo Čarlso Darvino teiginių. Tačiau kaip tik Darvinas kartu su Alfredu Raselu Volesu pirmieji 1858 metais atkreipė dėmesį, kad evoliucija vyksta gamtinės atrankos keliu; tai sukėlė visuotinę audrą mokslo pasaulyje. Gamtinės atrankos esmė labai paprasta: prisitaikę organizmai išgyvena, o neprisitaikę – žūva. Dėl tėvų požymių maišymosi ir genetinių kitimų (mutacijų) net ir vienos rūšies individai gimsta su nežymiais, bet svarbiais skirtumais. Kovodami dėl būvio – varžydamiesi dėl nepakankamų gamtos išteklių, stipriausi ir geriausiai prisitaikantys individai išstumia silpnesnius.
Augalams paplitus sausumoje, įvairių gyvūnų evoliucija paspartėjo. Gyvūnų grupių kovos dėl būvio tikrų priežasčių niekas nežino. Tikriausiai buvo keletas priežasčių, dėl kurių kai kurie gyvūnai tą kovą pralaimėjo, bet svarbiausios priežastys buvo aplinkos veiksniai. Per evoliuciją ne tik diferencijavosi gyvūnų rūšys, bet ir jų sandara darėsi vis sudėtingesnė. Atkakliose varžybose dėl vietos ir maisto išlikti pavyko tik tiems, kurie sugebėjo geriausiai prisitaikyti. Iš bestuburių tai labiausia pavyko narioutakojams ir moliuskams, iš stuburinių – žuvims, paukščiams ir žinduoliams.
Evoliucijos gamtinės atrankos būdu iš esmės vyksta konservatyviai. Gyvūnai ir augalai kinta tik todėl, kad keičiasi jų aplinkos sąlygos. Taigi rūšims, gerai prisitaikiusioms prie nekintamos aplinkos, mutacijos nėra palankios, nes mutantiniai individai, negalėdami subręsti ir daugintis, greitai išnyksta. Kad išgyventų kintamoje aplinkoje, individai turi adaptuotis.
Evoliucijos vienetas yra rūšis, nes ji yra ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!