Gyvūnų morfologija

Morfologija – tai biologijos mokslo šaka, nagrinėjanti gyvūnų kūno sandaros dėsningumus ir formą. Morfologija skirstoma į anatomiją, nagrinėjančią gyvūnų kūno sandarą, organų struktūrą, histologiją arba mikroskopinę anatomiją, nagrinėjančią audinių struktūrą, bei embriologiją, nagrinėjančią organizmų vystymąsi iki gimimo. Anatomija gali būti skirstoma į sistematinę anatomiją, kuri nagrinėja organizmo sandarą pagal jį sudarančias organų sistemas; topografinę anatomiją, kuri nagrinėja sandarą pagal atskiras kūno sritis sudarančius organus bei jų tarpusavio ryšį; g. b. Skiriama plastinė ar lyginamoji anatomija. Histologija skirstoma į bendrąją, nagrinėjančią audinių struktūrą bei specialiąją, nagrinėjančią organų ir sistemų mikroskopinę struktūrą. Morfologijos mokslas sudaro pagrindą daugeliui veterinarijos mokslų: fiziologijai, chirurgijai, patologinei anatomijai, vidaus ligų diagnostikai, maisto produktų ekspertizei, teismo ekspertizei.
Kiekvienas organizmas yra sudėtinga nuolat besivystanti sistema, visuomet susijusi su aplinka. Visi gyvi organizmai sudaryti iš ląstelių. Ląstelė – mažiausia organizmo dalelė, prisitaikiusi atlikti specifinę funkciją. Ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos sistema, turinti bendrą kilmę, panašias morfologines ir fiziologines savybes vadinama audiniu. Organas yra kūno dalis, turinti tam tikrą sandarą iš dėsningai suderintų audinių, formą bei atliekanti tam tikrą funkciją. Organų sistemą sudaro įvairūs tarpusavyje funkciškai ir morfologiškai susiję organai, prisitaikę atlikti bendrą funkciją. Organizmas – tai istoriškai išsivysčiusių organų sistemų visuma, priklausanti nuo aplinkos sąlygų. Organizmai prisitaiko prie tam tikrų gyvenimo sąlygų ir sugeba kisti veikiant išorinei aplinkai. Pagal sandarą organus galima suskirstyti į parenchiminius ir vamzdinius. Parenchiminiai organai neturi tuštumos. Juos sudarantys audiniai skirstomi į stromą ir parenchimą. Organo parenchima yra tam tikras specializuotas audinys, sudarantis skilteles. Stroma, arba jungiamasis audinys, sudaro organo kapsulę ir pertvaras, dalijančias organą į skiltis ir skilteles. Vamzdinis organas turi diametrą ir jo sienelė sudaryta iš gleivinės (vidinio sluoksnio), pogleivinės, raumeninio sluoksnio ir serozos arba adventicijos.
Kalbant apie gyvulių kūno dalių padėtį naudojami specifiniai anatominiai terminai. Pagrindiniai terminai dažniausiai suporuojami. Jie apibrėžia tam tikrą padėtį pagrindinių gyvulio kūno plokštumų atžviligiu. Gyvulio kūną horizontaliai dalijanti į viršutinę ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!