Gyventojų pajamų progresinis apmokestinimas

Temos aktualumas. 19 - 20 a. įsigalėjus kapitalistinei ūkio tvarkai bei pasikeitus gyvenimo lygiui, iš esmės pasikeitė ir senosios finansų teorijos, toliau formavosi valstybių finansų ir mokesčių sistemos. Aktyviai buvo diskutuojama, (ir dar dabar vyksta diskusijos), kokie mokesčių tarifai yra tinkamesni - proporciniai ar progresyviniai. 19 a. pabaigoje - 20 a. pradžioje buvo pripažintas pajamų mokestis (žemės, trobesių, judamojo turto, asmenų pajamų pelno). Pelno mokestis bandytas įvesti 19 a. pabaigoje. 19 a. pabaigoje progresyviniai mokesčiai virto teisine mokėjimo prievole, priverstine jo auka viešajam ūkiui išlaikyti ir praktiškai. Šia prasme išliko iki mūsų dienų. Civilizuotos valstybės mokesčius renka ne administraciniais paliepimais, bet mokesčių nustatymui ir jų rinkimui taikydamos įstatymus. Progresyviniai mokesčiai yra auka viešajam ūkiui ir renkami būtiniems visuomenės reikalams.
Per keletą paskutinių dešimtmečių daugelio išsivysčiusių šalių finansų ir mokesčių sistemose nuolat didėjo darbo jėgos apmokestinimas. Rinkos ekonomiką kuriančių šalių mokesčių sistemose šį tendencija yra labai grėsminga dėl savo neigiamos socialinės įtakos. Praktinė patirtis parodė, kad čia progresyviniai mokesčiai efektyviai mažina disproporcija tarp dideles ir mažas pajamas turinčius gyventojus. Tačiau jie turi ir nemažai trūkumų.
Finansų ir mokesčių mokslo patirtis rodo, kad progresyvinėse mokesčių sistemose liudija šios sistemos išsivystymą (R. Goldsmith). Lietuvai siekiant tapti Europos Sąjungos (ES) nare, atsižvelgiant į ES nuostatas, turi būti atsižvelgta į ES šalių apmokestinimo patirtį bei tendencijas. Derinant Lietuvos teisės aktus su ES reikalavimais ir kuriant sąlygas progresyvinių mokesčių įvedimui Lietuvoje, turi būti moksliškai pagrįsta tarifų diferenciacijos sistema.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Pažymėtina, kad darbe nagrinėjama mokslinė problema Lietuvoje beveik netyrinėta. Kai kuriuos progresyvinio apmokestinimo veiklos aspektus analizuoja J. Bivainis, V. Gronskas, P. Moščinskas, A. V. Rutkauskas savo moksliniuose darbuose. Nors į kai kurias atskiras sudedamąsias šiame darbe iškeltos problemos dalis minėti autoriai gilinasi, tačiau trūksta tyrimų, kuriuose būtų integruotai nagrinėjama progresyvinių mokesčių įtaka gyventojų pajamoms ir šalies biudžetui. Todėl šis darbas papildo finansų mokslo patirtį nagrinėjant progresyvinio apmokestinimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!