Gyvenimas - džiaugsmas ar skaudulys?

Kiekvieną dieną žmogus savo gyvenime patiria skirtingus jausmus, išgyvena skirtingus dalykus, vienaip ar kitaip pakeičia savo požiūrį į jį supantį pasaulį. Koja, kuria išlipai lovos, nulemia ar dieną išgyvensi kaip Sizifas – kančiose, agonijoje, ar kaip Christopher‘is McCandless‘as – laimingai gyvensi tik sau, nesiremdamas jokiomis visuomenės nustatytomis normomis. Gyvenimas yra kančia tiems, kurie nesugeba sau atleisti už padarytas klaidas. Kiti – gyvenimo džiaugsmą sugeba rasti net ir vienatvėje.
Kančiose gyvena tie žmonės, kurie nepaleidžia praeities. Robin Williams kartą pasakė: „Geri žmonės atsiduria pragare, nes nesugeba sau atleisti.“ Visi žmonės daro klaidas. Kiekvieną dieną individams tenka priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kuris gali nulemti likusio gyvenimo trajektoriją. Tačiau laikui bėgant žmonės ima suprasti, kad jų priimtas sprendimas buvo neteisingas, net jei tuo momentu atrodė kitaip. Gyvenimo patirties, kritinio mąstymo trūkumas, ar tiesiog ne iki galo apgalvotos pasekmės nulemia neteisingų sprendimų priėmimą. Kai kurie iš klaidų mokosi ir jas palieka praeityje, neleidžia joms sugriauti jų gyvenimo. Kiti – leidžiasi užvaldomi sąžinės graužaties ir praleidžia visą gyvenimą bandydami atitaisyti savo klaidas ar bandydami išpirkti kaltę. Sąžinės graužatį ir negailestingumą sau patyrė ir žymi poetė Salomėja Nėris. Rinkiny „Prie didelio kelio“ poetė permąstė visą savo gyvenimą, visus priimtus sprendimus, suprato visas savo padarytas klaidas. Autorė rašydama rinkinį gailisi, kad sutiko atvežti „Stalino saulę“ į Lietuvą. Eilėraštyje „Maironiui“ matomas supratimas, kad už padarytas klaidas niekas neatleis, net Dievas, kuris turėtų būti gailestingiausias iš visų: „Gena, gena pikto dievo rykštė, - / Atgalion ir atsigręžt neleis.“ Lyrinis subjektas žino, kad už neteisingus sprendimus laukia atpildo valanda, kad nepaisant visko – jis visada liks niekšu kitų akyse: „Tik akmuo, paduotas duonos vietoj, Bus man atpildas skurdus.“ Lyrinis subjektas neprašo geresnio gyvenimo sau, nebeprašo net atleidimo, tenori grįžti į tėvynę ir būti jos dalimi: „Būti tėviškės arimų slieku, Mėlyna rugiagėle rugiuos.“ Šis Salomėjos Nėries eilėraštis yra persmelktas skausmu, apgailestavimu....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!