Gruntų sandara ir struktūriniai ryšiai bei nepastovių struktūrinių ryšių gruntai

Mano referatas susideda iš dviejų nagrinėjamų temų, t.y. gruntų sandara ir struktūriniai ryšiai bei nepastovių struktūrinių ryšių gruntai.
Gruntų sandara, t.y. jų struktūra ir tekstūra, labiausiai turi įtakos gruntų savybėms, nuo kurių priklauso pagrindo deformacijos ir stiprumas. Gruntų tekstūra priklauso nuo juos sudarančių struktūrinių elementų – mineralinių dalelių susiklostymo dėsningumo. O struktūra priklauso nuo mineralinių dalelių didumo ir formos, jų paviršiaus lygumo bei šiurkštumo, dalelių tarpusavio sąveikos.
Taip pat nagrinėjami nepastovių struktūrinių ryšių gruntai. Statyba ant šių gruntų susijusi su specialiomis priemonėmis, kurių nesilaikymas dažnai sukelia avarijas. Prie tokių gruntų paprastai priskiriami įšalę, amžinojo įšalo, liosiniai, brinkstantieji, silpni vandens prisotinti moliniai, druskingieji, piltiniai, durpės ir durpingi gruntai.
Projektuojant statinius yra labai svarbu ištirti gruntą ir jį įvertinti skaičiavimuose. Ir išvis nevykdyti statybų ant nesaugaus, pavojingo ar neparuošto grunto, nes pasekmės gali būti liūdnos.
Gruntų sandara, t.y. jų struktūra ir tekstūra, labiausiai turi įtakos gruntų savybėms, nuo kurių priklauso pagrindo deformacijos ir stiprumas.
1 pav. Skalda, gargždas, rieduliai, smėlis.
Gruntus sudaro įvairaus didumo dalelių visuma. Geriausia išrūšiuotos būna jūrinės nuosėdos: smėlio pliažuose sutinkamos arba gabalinės, arba smėlio dalelės. Upių smėliai būna žymiai blogiau išrūšiuoti, nes čia galima sutikti ne tik smėlio, bet ir molio dalelių. Labiausiai nevienarūšiai yra ledyninės kilmės gruntai.
Priklausomai nuo vieno ar kito didumo dalelių santykio grunte skiriami gabaliniai, smėliniai ir moliniai gruntai. Grunto granuliometrinė sudėtis yra viena iš svarbiausių jo charakteristikų, parodanti grunto struktūros nevienodumą. Grunto struktūrą pilnai apibūdina dalelių dydis ir forma.
Gruntų tekstūra glaudžiai susijusi su jų susidarymu ir priklauso nuo dalelių kaupimosi sąlygų. Jūriniai smėliai, sutankinti štorminių bangų poveikiu, turi žymiai didesnį tankį, kaip aliuviniai (upių). Ypatingą reikšmę turi molinių gruntų tekstūra, nuo kurios labai priklauso šių gruntų tankis ir stiprumas. Grunto tekstūrą lemia jos formavimosi sąlygos ir geologinis amžius, kurio metu gruntas patyrė įvairius pakitimus. Gruntų tekstūra būna įvairi: masyvioji, sluoksniuotoji ir juostuotoji. Pirmoji formuojasi nekintamomis gruntų susidarymo sąlygomis, o kitos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!