Gruntų mechanikos teorijos špera

1 Poliu laikomosios galios nustatymas statiniu budu. Dinaminis metodas. Sio bandymo metu poliu laikomoji galia tiksliai nustatoma. Bandomi keli poliai, 2%. Polis apkraunamas pakopomis, ta pakopa sudaro 1/10-1/15 lenkiamos apkrovos. Apkrovos pakopa isilaikoma tol kol ivyksta deformaciju stabilizacija. 0.1 mm per 1 val smeliniams gruntams, Moliniams – 0.1 mm per 2 valandas. Suteikiama apkrova apkranant kruviais arba apkranant ir nukraunant. Cia: 1 – polis igylinamas i grunta; 2 – hidraulinis donkratas; 3 – ilinkomatis; 4 – skersine jega; 5 – uzinkaravimo poliai, skirti perduoti apkrovai. Bandymo metu gauname rysi tarp apkrovos ir nuosedzio: Artimas rysys tiesiai, toliau kreive, is to rysio nustatome poliaus laikomaja galia. Laikomoji galia nustatoma pagal tam tikra sedima: S = ζ·S4; Ribinis nuosedis nagrinejamas pastovumui ζ koeficientas priimamas 0.1. Turint ta S1 gauname savo poliaus ribine laikomaja galia P = ?·F. Dinaminis metodas Poliu laikomajai galiai nusattyti naudojamas tik kalamiems poliams. Kalimo metu nustomas polio atsakas. Poliaus atsakas – tai poliaus ismygimas nuo 1 smugio. Kalant polius, jei gruntas lengvas, tai apie poliu gruntas sutrukineja, gauname padidinta atsako reiksme. Jeigu gruntas molinis – tai praslysta. Atsiranda apie poli vandens apvalkalas, gaunama sumazinta atsako reiksme. Todel abiem atvejais poliai turi buti islaikomi tam tikra laika. Matuojamas atsakas po poliaus poilsio. Tas laikas 3 paros smeliniams gruntams ir 6 paros – moliniams gruntams. Siuo bandymu eksperimentinemis lygtimis galime nustatyti poliaus laikomaja galia kai zinome rodiklius: poliaus ir plakto atsakaa – e. M. Gersuovanovo lygtis: Fu=nAM/2√(1+4/nA·E/e·(G1+ ζ2·G2)/G1+G2); Cia: n – koeficientas priklausantis nuo poliaus medziagos; A – poliaus skerspjuvio plotas;M – koeficientas priklausantis nuo poliaus igylinimo budo; E – plakto smugio energija; G1 – visas pakloto svoris; G2 – polio ir antgalio svoris; ζ2 – smugio koeficientas; e – atsakas. Galimas ir kitas lygties pritaikymas, tarkim plaktas kitoks negu nustatyta projekte. Keiciasi plakto paametrai, keiciasi ir atakas e. Pagal tapacia lygti galime paskaiciuoti pasikeitusi atsaka e. GEOTECHNIKA 1. Ivadas. Kurso objektas ir uzdaviniai. Geotechnika nagrineja gruntu fiiznes, mechanines savybes. Itempiu pasiskirtyma nuo veikianciu apkrovu po pamato padu, nustato kokius itempius gali atlaikyti gruntas, tai skaiciuojamieji stipriai, dar nagrineja pamatu nuosedi. 2. Gruntu kvalifikacijos. Neuoliniai, gabaliniai, smelio ir molio gruntai. 3. Uoliniai, piltiniai ir durpingi gruntai. Skirstome gruntus i uolinius ir birius gruntus. Uoliniai gruntai skirstomi i grupes pogrupius, rusi ir porusius. Uoliniai gruntai: turi stiprius rysius tarp daleliu, pagal kilme jie skirstomi: -nuosediniai (tipai: smiltainis, dolomitas); -magminiai (lavos isiverzimo produktai – granitas, senitas); -metamorfiniai (lava veikiama spaudimo – marmuras, kvarcitas ir kt.). Uoliniai gruntai – tvirti pagrindai, dalis siu gruntu suminksteja vandenyje. Uoliniai gruntai skirstomi pagal atsparuma gniuzdymui, pagal gulejimo vandenyje rodiklius ir kitas savybe. Neuoliniai gruntai pagal granuliometrine sudeti skirstomi: Frakcijos pav. d, mm % Rieduliai >200 >50 Gargzdas 60

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!