Greitis ir kūnų judėjimas

.
Tiesiaeigio tolygiojo judėjimo atveju kūno poslinkis (vadinasi, ir jo padėtis) bet kuriuo momentu randamas iš formulės . Tačiau toks judėjimas palyginti retai tepasitaiko. Dažnesnis judėjimas, kurio greitis, keičiantis laikui, kinta. Toks judėjimas vadinamas netolygiuoju judėjimu. Pavyzdžiui, žemėn krintantys kūnai juda tiesiai, bet didėjančiu greičiu; aukštyn mestas kūnas taip pat juda tiesiai, bet mažėjančiu greičiu. Kintamuoju greičiu paprastai juda įvairūs objektai, taip pat žmonės ir jų kūno dalys. Tokio judėjimo atveju iš formulės negalima apskaičiuoti poslinkio. Juk, bėgant laikui, greitis kinta ir negalima kalbėti apie kažkokį apibrėžtą greitį, kurio reikšmę galėtume įrašyti į formulę.
Jei kūnas ar taškas juda kreiva trajektorija (kreivaeigis judėjimas), tada kinta ir greičio vektoriaus kryptis. Tokiu atveju greičio vektorius nukreiptas trajektorijos liestinės kryptimi.
Vidutinis greitis. Kai kuriais atvejais, nagrinėdami netolygųjį judėjimą, susiduriame su vadinamuoju vidutiniu greičiu.
.
Vadinasi, vidutinis greitis rodo, kokio ilgio kelią kūnas vidutiniškai nuėjo per laiko vienetą.
Sakykime, kad traukinys nuvažiuoja 600 km kelią tarp dviejų miestų per 10 valandų; vadinasi vidutiniškai jis kiekvieną valandą nuvažiuoja 60 km:
.
Tačiau aišku, kad tam tikrą laiko dalį traukinys visai nejudėjo, o stovėjo stotelėse; iš stoties traukinys važiavo greičiau, o artėdamas prie jos ― lėčiau.
Į visa tai, apskaičiuodami vidutinį greitį, neatsižvelgiame ir laikome, kad traukinys per kiekvieną valandą nuvažiuodavo po 60 km.
Naudodamiesi formule (2), laikome, kad traukinys juda tolygiai pastovaus didumo greičiu vvid, nors galbūt per visa kelionę nebuvo nė vienos valandos, per kurią jis būtų nuvažiavęs 60 km.
Uždavinys. Automobilis važiavo 6 valandas. Pirmą valandą jis važiavo vidutiniu 110 km/h greičiu, o likusias 5 valandas ― vidutiniu 50 km/h greičiu. Raskite automobilio vidutinį greitį per visą judėjimo laiką.
Sprendimas. Automobilio vidutinį greitį rasime, padaliję visą nueitą kelią s iš bendro judėjimo laiko t. Tam tikslui reikia rasti kelią s1, kurį automobilis nuvažiavo per pirmą valandą, ir kelią s2, nuvažiuotą per likusias 5 valandas.
,
.
Įrašę dydžių skaitines reikšmes, gauname:
s1 = 110 km/h ∙ 1 h =...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!