Gotika ir jos ypatybės

Gotika susiformavo XII a. Prancūzijoje. XIII-XVI a. ji plito visų pirma Europos šalyse, kuriose feodalizmo sąlygomis svarbiausias ekonominiais, politiniais ir kultūriniais centrais tapo miestai, kurie išsikovojo savivaldą ir kuriose kūrybinė veikla iš vienuolynų perėjo i pasauliečių, cechų ir amatininkų rankas. Stiprėjant valstybių ekonominiams ir kultūriniams ryšiams, Gotikos menas paplito ir tose Europos šalyse, kuriose buvo kitokios visuomeninės sąlygos. Gotikos stiliaus pavadinimas kilęs iš Vokietijos teritorijoje gyvenusių gotų genčių pavadinimų. Nors šios gentys nieko bendro neturėjo su Gotika, bet iš pradžių šis pavadinimas buvo vartotas tam, kad apibūdinti visa kas barbariška ir nežmogiška. Šalia feodalų, valstiečių ir dvasininkų Gotikos laikais susiformavo miestiečių luomas. Jį sudarė daugiausia pirkliai ir amatininkai. Nauji miestai, judresnis gyvenimo būdas, prabangos vaikymasis turėjo įtakos ir menui, bet gotikinis menas buvo glaudžiai susijęs su krikščionių bažnyčia. Religija vis dar buvo pagrindinė pasaulėžiūros forma, todėl Gotikos menui didelę įtaką turėjo katalikų bažnyčia, kuri, anot F. Engelso buvo aukščiausias „feodalinės santvarkos apibendrinimas ir sankcionavimas“. Gotikos mene susipynė religiniai įsitikinimai, laisvos mintys, stiprėjantis racionalusis pradas ir realistinė tendencijos.
Gotika labiausiai reiškėsi architektūroje. Buvo statomos gotikinės miestų kapinės, rotušės, prekybiniai pastatai, kelių aukštų gyvenamieji namai. Statyta iš tašyto akmens, o kur jo nebuvo, buvo naudojamos plytos. Gotikos meistrai iš tašyto akmens sukūrė naują karkasinių konstrukcijų ir dekoro sistemą. Kadangi viduramžių architektūroje pagrindinis vaidmuo teko bažnyčių statybai, didžiausi sunkumai kildavo statant tvirtus, gaisrui atsparius, pastatų karkasus. Romaniškųjų bažnyčių skliautai buvo sunkūs, pasagiški ar kryžminiai. Juos galėjo išlaikyti tik masyvios vientisos sienos. Juose negalima buvo palikti didelių angų langams, todėl bažnyčios visuomet skendėjo tamsoje. Kaip tik šios gotikinės konstrukcijos įgalino padidinti pastato aukštį, sumažinti spaudimą sienoms, praplėsti angas. Visa tai vidaus erdvę ir architektūros kompoziciją darė vertikalią. Pastatų vidus buvo perdengiamas smailėjančiais kryžminiais skliautais su nerviūromis. Skliautų skėtimo jėgai atremti sienos buvo stiprinamos arkbutanais, masyviais kontraforsais. Smailėjančios langų ir durų arkos išskyrė gotikinę bažnyčią iš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!