Pastaruoju metu bene ryškiausiai iškyla ir daugelį globalizacijos apraiškų apimanti yra saugumo problema. Neišvengiamai kyla klausimai, ar globalizacija gina, ar kelia pavojų, teikia stabilumą ar žadina netikrumą, kuria gerovę ar didina skurdą, veda į socialinę integraciją ar į susvetimėjimą ir socialinę atskirtį, suteikia žmonėms ramybę ar tik sukrėtimus, teikia viltį ar kelia baimes, neša taiką ar siūlo tik prievartą.
Pesimistų nuomone, globalizacija skatina netoleranciją, ksenofobiją ir prievartą: ultranacionalizmą, rasizmą, fundamentalizmą ir tarptautinį terorizmą, organizuotą nusikalstamumą, žmogaus teisių pažeidimus, etninius konfliktus. Naujausios ir pažangiausios technologijos, skatinančios globalizaciją, kartu kuria ir technokaro barbarybę. Akivaizdu, jog taikios globalinės raidos ir/ar civilizacijų susidūrimo problema šiandien yra pasiekusi pavojingą ribą.
Neretai globalizacijos samprata išreiškiama posakiu: “Vakarai ir kilęs pasaulis”, arba: “Mes”, bet su “Jais”.
Tačiau grėsmės saugumui ir taikai nebėra vien karinės. Tai – aplinkos ir gyvenimo sąlygų degradavimas. Ekologiniai pokyčiai pasiekė globalines dimensijas. Visų pirma tai ekologinės grėsmės bei galimos aplinkos katastrofos, atsirandančios dėl žmogaus veiklos: natūralių išteklių išsekinimas, “šiltnamio efektas”, arba globalinis atšilimas, ozono sluoksnio suplonėjimas, arba “ozono skylės”, geriamo vandens trūkumas, biologinės įvairovės praradimas, tropinių miškų naikinimas, Pasaulio vandenynų užteršimas, atominės grėsmė, radioaktyvios dulkės, “rūgštūs” lietūs… Visų šių blogybių priežastis – antropogeninis veiksnys, arba žmogaus grobuoniška, gobši ir neprotinga veikla Žemėje. Ekologija šiuolaikiniame pasaulyje – tai ne žmogaus ir gamtos harmonija, nes nebėra žmogaus nepaliesto gamtos. Ekologija – tai visų pirma harmonija tarp žmonių, pusiausvyra ir santarvė visuomenėje.
Esminis viso pasaulio bendruomenei yra informacinių technologijų raidos ir jos galimybių padarinių klausimas. Viena vertus – tai suvokiama kaip pažangus įnašas į globalinę kultūra, kita vertus – su tuo susijusi kultūrų destrukcijų grėsmė.
Dar didesnę sumaištį įneša nevienareikšmiškai suvokiamas ryšys tarp informacinių technologijų plitimo pasaulyje ir žinių visuomenės kūrimo. Tik išsimokslinęs ir išsilavinęs žmogus gali tapti žinių visuomenės nariu ir dalyvauti informacinės civilizacijos plėtroje. Dėl šios priežasties ypač svarbu skirti sąvokas “informacinė visuomenė” ir “žinių visuomenė”. Antroji sąvoka...
Šį darbą sudaro 679 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!