Globalinis klimato atšilimas referatas

Turinys ĮVADAS .................................................................................................3 UŽDAVINIAI ........................................................................................3 1. KAS YRA GLOBALINIS KLIMATO ATŠILIMAS? .................................4 1.1. TERMINOLOGIJA ................................................................5 1.2. ATŠILIMO ISTORIJA ...........................................................5 1.3. KLIMATO MODELIAI .........................................................5 1.4. KITOS SU ATŠILIMU SUSIJUSIOS AR SIEJAMOS PROBLEMOS ..........................................................................6 1.4.1. VANDENYNŲ RŪGŠTINGUMO DIDĖJIMAS ..6 1.4.2. OZONO SLUOKSNIO RETĖJIMAS................6 2. GLOBALINIO KLIMATO ATŠILIMO PRIEŽASTYS ................................7 3. GLOBALINIO KLIMATO ATŠILIMO PADARINIAI ...................................8 3.1. SAUSROS LIETUVOJE ..............................................................9 4. IŠVADOS ................................................................................................................11 4. ,,ŽALIEJI STOGAI’’ ............................................................................................12 ĮVADAS Vis dažniau ir dažniau yra susimąstoma ir kalbama apie globalinį atšilimą, jo priežastis ir svarbiausia, kas laukia ateityje, jei mieli žmonės nesustos teršia motinos gamtos, kuri jau pati nebesugeba išsivalyti iš visų purvų, šiukšlių ir t.t. Po truputi susikuria vis daugiau gamtos apsaugos institucijų, kurios padeda žmonėms suprasti gamtos taršos svarba visai žmonijai ir ateinančiai kartai, jau nuo pirmų dienų mokykloje yra dėstoma, kokia gamta mums yra gyvybingai svarbi. Kyla pavojus, jog žmonių įsikišimas natūralaus klimato pokyčius paspartins ir suaktyvins tiek, kad bus neįmanoma laiku pritaikyti mūsų socialinių ir ekonominių sistemų. Su pasauliniu klimato atšilimu susijusios išlaidos gali tapti nevaldomos, o žmoniją gali ištikti jos pačios paskatinta katastrofa. Šylant planetai vis daugiau žalos pridaro sausros, vis daugiau dirbamos žemės praryja dykuma, didesnę griaunamąją jėgą įgyja audros ir potvyniai. Mokslininkų pateikta ataskaita rodo, kad vis daugiau ekspertų įspėja, kad su aplinka susiję klausimai tampa 21-ojo amžiaus saugumo grėsme, kuri savo svarba užgožia net terorizmą. Mokslininkai prognozuoja, jog pasaulinis klimato atšilimas vienuose regionuose sukels vis daugiau ir vis didesnių audrų, karščių potvynių, uraganų ir ciklonų, o kituose lems šalčius ir sausrą. Jūros lygis ir toliau kils, o ledynai ir sniego danga mažės. Per pastaruosius 30 metų gerokai padidėjo nuostoliai, kuriuos draudikai patiria dėl gamtos reiškinių. Tai rodo, kad problema kuo toliau, tuo labiau didėja. Klimato šilimas tampa aktualiausia ir brangiausiai kainuojančia ekologine problema. Tai vis gi kas gi yra tas klimato atšilimas, iš kur atsirado, ir kas jį lemia, stengsiuos visa tai trumpai apglėbti savo darbe. UŽDAVINIAI • IŠSIAIŠKINTI, KOKIE VEIKSNIAI LEMIA GLOBALINI KLIMATO ATŠILIMĄ. • IŠSIAIŠKINTI, KOKIE GLOBALINIO KLIMATO ATŠILIMO PADARINIAI. • IŠSIAIŠKINTI. KAIP IŠVENGTI GOBALINIO KLIMATO ATŠILIMO. 1. KAS YRA GLOBALINIS KLIMATO ATŠILIMAS? Visuotinis atšilimas (arba globalinis atšilimas) – per paskutinius dešimtmečius fiksuojamas Žemės atmosferos prie paviršiaus ir vandenynų vidutinės temperatūros didėjimas. Per XX amžių vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo 0,74 ± 0,18 °C. Nors milijonų metų laikotarpyje planetos temperatūra kito nuolat, pastarasis atšilimas laikomas pernelyg staigiu ir siejamas su žmogaus veiklos paskatintu šiltnamio efektu. Šiltnamio dujos, šildančios Žemės paviršių bei apatinius atmosferos sluoksnius, išskiriamos deginant naudingąsias iškasenas; žemės ūkio, ypač gyvulininkystės, veiklose. Šią IPCC išvadą palaiko mažiausiai 30 akademijų ir kitų mokslo bendrijų, įskaitant daugumos didžiųjų industrinių valstybių mokslo akademijas Nors mažuma mokslininkų išreiškia abejones, absoliuti dauguma sutaria jog temperatūra kyla dėl žmogaus veiklos. Nors ir mažiau, temperatūros kilimą taip pat lemia ir saulės temperatūros kitimas bei ugnikalniai. Remiantis Tarpvyriausybinės klimato pokyčių komisijos (IPCC) ataskaitoje pateiktais modeliais, vidutinė pasaulinė temperatūra per XXI amžių pakils 1,1–6,4 °C. Ši prognozė yra apytikslė, kadangi yra sudėtinga numatyti ateities šiltnamio dujų emisijas bei kitus veiksnius. Dauguma tyrimų koncentruojami į dabartinio šimtmečio laikotarpį, tačiau prognozuojama, kad net stabilizavus šiltnamio dujų lygį dėl didelės vandenynų šiluminės talpos atšilimas ir jūros lygio kilimas tęsis daugiau nei tūkstantį metų. Tačiau pagal 2008 m. pristatytus tyrimų rezultatus, CO2 koncentracijos atmosferoje padidėja po temperatūros pakilimo, o ne atvirkščiai, kaip buvo manoma iki tol, tad susidaro du vienas kitą sustiprinantys efektai – CO2 gausėjimas dėl aukštesnės temperatūros bei temperatūros kilimas dėl CO2 gausėjimo. Tokie rezultatai reiškia, kad ikišioliniai klimato modeliai yra pernelyg optimistiški. Pasaulinės temperatūros didėjimas sukels tolimesnius pokyčius: kylantį jūros lygį, atitinkamai padidėjusį arba sumažėjusį auginamų kultūrų derlių, ledynų tirpimą, susilpnėjusias upių sroves, rūšių išnykimą ir ligų pernešėjų pagausėjimą. Turbūt kis kritulių kiekis bei pasiskirstymas, dėl to kils potvyniai ir sausros. Taip pat galimi dažnesni bei intensyvesni orų kraštutinumai – karščio bangos, uraganai ir tornadai, nors šie reiškiniai nebūtinai tiesiogiai susiję su visuotiniu atšilimu. Dėl veiksnių gausos sunku numatyti konkretų atšilimo poveikį bei vietinių pokyčių mastą. Siekdamos sumažinti šiltnamio dujų emisiją, dauguma pasaulio vyriausybių ratifikavo Kioto protokolą, tačiau dėl to, kaip reikėtų sumažinti ateities atšilimą arba prisitaikyti prie atšilimo pasekmių, tebėra diskutuojama. Šio protokolo nėra ratifikavusios JAV, Australija bei Kazachstanas. 1.1. TERMINOLOGIJA Terminas pasaulinis (visuotinis) atšilimas apibūdina specifinę klimato kaitą, kuri siejama su žmogaus veiklos lemiamais paskutiniųjų dešimtmečių klimato pokyčiais. Taip pat vartojama sąvoka antropogeninė klimato kaita. Su žmogaus veikla nesusijusiems klimato pokyčiams pavadinti Jungtinių Tautų pagrindų konvencijoje dėl klimato kaitos (JTPKKK) vartojama sąvoka klimato variacija. 1.2. ATŠILIMO ISTORIJA Remiantis užrašytais temperatūrų matavimais, 1860–1900 m. vidutinė temperatūra (ir sausumoje, ir vandenynuose) pakilo 0,75 °C. Nuo 1979 m. sausumos temperatūros padidėjo dvigubai labiau nei vandenynuose (0,25 °C/dešimtmečiui ir 0,13 °C/dešimtmečiui atitinkamai). Ilgesnio laikotarpio temperatūrų įvertinimui naudojami pagalbiniai metodai (dendrochronologija, ledo šerdžių tyrimai), kurių pagalba sudaromos gana tikslios temperatūros kitimo diagramos laikotarpiui iki dviejų tūkstančių metų. Pagal jas iki 1850 m. pasaulio klimatas buvo santykinai stabilus, neskaitant Viduramžių šiltojo periodo (800–1300 m. šiaurės Atlanto regionuose) bei po jo ėjusio Mažojo ledynmečio šiauriniame pusrutulyje (pabaiga XIX a. vid.). Pagal NASA mokslinių tyrimų instituto GISS duomenis, 2005-ieji buvo šilčiausi metai nuo apytiksliai 1860 m., kai pradėti naudoti patikimi temperatūros matavimo prietaisai, keliomis šimtosiomis viršijant ankstesnį 1998 m. „rekordą“; kitų organizacijų apskaičiavimais 2005-uosius pagal šiltumą 1998-ieji visgi lenkė. Mokslininkai aiškinasi, kodėl palydovų užregistruotų temperatūrų duomenys ne visiškai sutampa su sausumoje atliktais matavimais. Remiantis turimais duomenis, paskutiniųjų 50 metų klimato atšilimą gana lengva susieti su konkrečiomis priežastimis, o labiausiai – su pagausėjusiu šiltnamio dujų kiekiu atmosferoje. 1.3. KLIMATO MODELIAI Visuotinio atšilimo tyrinėjimui taikomi įvairūs kompiuteriniai klimato modeliai, kurie bendrai parodo, kad šiltnamio dujų gausėjimo atmosferoje pasekmė yra šiltesnis ateities klimatas. Tačiau skirtingų modelių prognozuojami atšilimo mastai labai skiriasi net naudojant tas pačias fosilinio kuro naudojimo bei CO2 emisijų prielaidas, tiek dėl skirtingai įvertinamų kitų veiksnių, tiek dėl to, kad klimato jautrumas (temperatūros pokytis padvigubinus CO2 kiekį) šiuo metu apibrėžiamas gan plačiu intervalu. Įvertinant šiuos neapibrėžtumus, IPCC prognozuojamas atšilimas 1990–2100 m. laikotarpyje yra 1.1 °C – 6.4 °C. Klimato modeliai taip pat naudojami susieti pastebimus pokyčius su juos sukeliančiais veiksniais. Dauguma ateities klimatui numatyti skirtų modelių remiasi tam tikrais šiltnamio dujų emisijų scenarijais, dažnai iš IPCC SRES ataskaitos (Special Report on Emissions Scenarios), rečiau naudojami ir anglies ciklo modeliai. Didžiausia prognozių neapibrėžtumų šiuolaikiniuose modeliuose priežastis yra tiksliai neįvertintas debesų vaidmuo, šiuo metu stengiamasi šią problemą išspręsti. Taip pat nėra prieita vieningos nuomonės, ar nenuvertinamas galbūt svarbų, nors ir netiesioginį poveikį turintis saulės aktyvumas. 1.4. KITOS SU ATŠILIMU SUSIJUSIOS AR SIEJAMOS PROBLEMOS 1.4.1. VANDENYNŲ RŪGŠTINGUMO DIDĖJIMAS Didėjant atmosferinio CO2 kiekiui, didėja ir jo tirpimas vandenynuose. Ištirpęs anglies dioksidas reaguoja su vandeniu, susiformuojant anglies rūgščiai, kas skatina rūgštingumo didėjimą, tuo tarpu dauguma vandenyno biosistemų yra prisitaikiusios prie sąlyginai mažo pH intervalo. 1.4.2. OZONO SLUOKSNIO RETĖJIMAS Nors žiniasklaidoje klimato atšilimas ir ozono sluoksnio nykimas dažnai susiejami, ryšys nėra labai stiprus. Manoma, kad CO2 poveikis stratosferai bus atvirkščias, t. y. ši atmosferos dalis atvės (šioks toks atvėsimas jau yra pastebimas), tokiu būdu mažėjant ozono ir didėjant ozono skylėms. Sumažėjęs ozono sluoksnis praleidžia daugiau saulės spinduliavimo, taip skatinant troposferos įšilimą, o stratosferos atšalimą. Atšalusi stratosfera savo ruožtu skleidžia mažesnį ilgųjų bangų spinduliavimą į troposferą, todėl bendroje visumoje pasiekiamas vėsimo efektas. 2. GLOBALINIO KLIMATO ATŠILIMO PRIEŽASTYS Visi civilizacijos pasiekimai – didelio dirbtinės energijos kiekio vartojimo pasekmė. Žmonija nesivaržydama eikvoja organinį kurą (anglis, naftą, gamtines dujas, skalūnus, durpes), kurio atsargos kaupėsi šimtus milijonų metų. Patys sparčiausiai, dėl žmonijos veiklos sukelti atmosferos sudėties kitimai, vyko per pastaruosius penkiasdešimt metų. Pagrindinė priežastis, lėmusi atmosferos sudėties kitimą ir spartų klimato atšilimą, yra energijos gavybos ir pramonės vystymasis, degalų didėjimas ir miškų bei žaliojo pasaulio spartus naikinimas, ypač ekonomiškai silpnose šalyse. Siekiant sustabdyti neigiamus klimato pokyčius 1992 m. Birželio mėnesį Rio de Žaneiro konferencijoje 155 šalys pasirašė Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvenciją. Tarp pasirašiusiųjų buvo ir Lietuva. Konvencijos tikslas yra pasiekti, kad šiltnamio efektu pasižyminčių dujų koncentracijos atmosferoje taip stabilizuotųsi, kad pavojingas antropogeninis poveikis netrikdytų klimato sistemos. Tačiau konvencijoje nebuvo numatyti konkretūs atskirų valstybių įsipareigojimai. Tik vėliau, 1997 m. gruodžio 10 dieną, po ilgų derybų ir parengiamojo darbo buvo priimtas Kioto konferencijos protokolas, nurodantis, kokiu procentu konkrečios šalys turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus į atmosferą iki 2008–2012 m. palyginti su baziniais 1990 metais. Pagal šį protokolą JAV įsipareigojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus sumažinti 7 proc., ES šalys (tarp jų ir Lietuva) – 8 proc., Japonija ir Kanada – 6 proc. Globalios klimato kaitos konvencijoje nurodoma, kad pagrindinė pasaulinio klimato atšilimo priežastis yra vis didėjančio organinio kuro deginimas ir dėl šio vykstančio proceso sparčiai didėja anglies dioksido emisijų kiekis. 30% anglies dioksido molekulės sugeria iš Žemės į kosminę erdvę sklindančias šilumines bangas, padidindamos troposferos oro temperatūrą ir sukeldamos šiltnamio efektą. Šis reiškinys buvo pavadintas šiltnamio efektu, nes anglies dioksidas panašiai kaip šiltnamio stiklas ar plėvelė praleidžia iš saulės sklindančia radiaciją, tačiau sugeria infraraudonuosius spindulius, kuriuos atgal į erdvę išspinduliuoja įšilęs žemės paviršius. Dėl to vidutinė atmosferos temperatūra kyla ir keičiasi jos pasiskirstymas žemėje. Visai neseniai paaiškėjo, kad ypatingai didelė infraraudonųjų spindulių sugerties geba pasižymi freonai – chlorfluorangliavandeniliai. Skirtingų dujų indėlis į šiltnamio efektą apytikriai yra vertimas taip: Pažiūrėję į šiuos duomenis, matome, kad freonų indėlis į klimato atšilimą yra žymiai didesnis nei šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Pavyzdžiui azoto suboksido koncentracija ore yra apie tūkstantį kartų didesnė, o indėlis į pasaulio klimato atšilimą, net tris kartus mažesnis. Taigi freonų gamybos ir naudojimo apribojimai turėtų ne tik sustabdyti stratosferos sluoksnio irimą, bet ir prisidėti prie klimato atšilimo problemų sprendimo. Didėjant antropogeninei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai, vis didesnė žemės spinduliuojamos šilumos dalis absorbuojama žemutiniuose atmosferos sluoksniuose, tuo būdu suardomas nusistovėjęs žemės šilumos balansas ir klimatas žemėje pamažu kyla. Nuo to laiko, kai Europos regione ėmė didėti oro tarša, didžiojoje Europos dalyje temperatūra pakilo apie 0,80C. Tuo tarpu, remiantis įvairiais tiesioginių stebėjimų ir modelinių skaičiavimų duomenimis, per pastarąjį šimtmetį vidutinė temperatūra žemėjepakilo apie 0,50C. Skirtingi antropogeninių šaltinių indėliai į pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją: |Šaltinis |CO2 |CH4 |N2O |CFC | |Energetika |80 |26 |9 | | |Miškų naikinimas |17 | |17 | | |Pramonė |3 | |15 |100 | |Sąvartynai | |11 | | | |Žemės ūkis | |48 |48 | | |Biomasės deginimas| |8 |11 | | |Vandens valymo | |7 | | | |įrenginių dumblas | | | | | | | | | | | Taigi, iš duotų duomenų nesunkiai galime suprasti, kad pagrindinis anglies dioksido emisijos šaltinis yra energetika, tiksliau sakant, organinio kuro deginimas energijos gavybos ir transporto sektoriuose. Šiandieninis dirbtinis energijos kiekis t.y. žmonių gaminama energija, sudaro tik šimtąją dalį procento tos energijos, kurią žemė gauna iš Saulės, ir šildymo efektas kol kas nėra žymus. Tačiau greitai daug kas gali pasikeisti, nes energijos gavyba kas 15-18 metų padvigubėja. Ir ateityje dirbtinės energijos dalis bendrame Žemės energijos balanse gali pasidaryti labai reikšminga. Galime prisiminti, kad dirbtinės energijos kiekį reikia lyginti ne su tuo energijos kiekiu, kurį Žemė gauna iš Saulės, bet su gaunamos iš Saulės ir Žemės išspinduliuojamos energijos skirtumu. Be to anglies dioksido emisija ir toliau didėja, kai transporto paklausa viršija patobulinimus su energija susijusiuose emisijose. Dar vienas labai svarbus indėlis į anglies dioksido konvenciją yra miškų naikinimas, ypač tropinių, vadinamųjų „žmonių plaučiais“. Būtent, sunaikinus miškus, sumažėja anglies dioksido asimiliacija, tai prisideda prie bendro anglies dioksido kiekio didėjimo ore. O jei dar pažvelgtumėme ir į tai, kad dažniausiai ekonomiškai silpnose šalyse miškai yra deginami, tam kad butu išplėstos ribos žemdirbystei ar kelių tiesimui, tai prisideda ir prie tiesioginio anglies oksidų kiekio didėjimo ore. Metano gausėjimas atmosferoje - irgi žmogaus veiklos pasekmė. Pastaruoju metu atlikti tyrimai rodo, kad apie 50% visų žemės sektoriuje susidarančių metano dujų kiekio išsiskiria atrajojant galvijams, nes metanas sudaro susidaro žolinio maisto fermentacijos procese. Jis skiriasi iš vis gausėjančių ryžių laukelių, jį išskiria vis gausėjančios karvės. Per paskutinius 250 metų metano koncentracija atmosferoje daugiau negu padvigubėjo. O dar galima prisiminti metano atsargas, susikaupusias kelių šimtų metrų gylyje jūrose, metano hidrato pavidalu. Manoma, kad jų ten labai daug, iki 10 000 milijardų tonų. Kylant vandens lygiui bei temperatūrai šios atsargos gali pradėti skirtis į atmosferą. Tai sukeltų dar spartesnį klimato šilimą. 3. GLOBALINIO KLIMATO ATŠILIMO PADARINIAI Jei išliks dabartinės organinio kuro deginimo tendencijos, tai iki šio šimtmečio vidurio, skaičiuojant anglies dioksido ekvivalentu, šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos ore išaugs dvigubai, kas turėtų sąlygoti vidutinės žemės temperatūros padidėjimą 1,5 - 4,50 C. Mažiausiai pasikeistų pusiaujo zonos temperatūra, o daugiausia - šiaurės pusrutulio aukštesnėse platumose. Prognozuojama, kad šiaurės ašigalio temperatūra gali išaugtu dešimčia laipsnių. Viena iš pagrindinių neigiamų klimato atšilimo pasekmių būtų pasaulinio vandenyno lygio kilimas. Pagal vidutinius vertinimus, esant dabartinėms šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijos didėjimo tendencijoms vandenyno lygis iki 2100 metų pakiltų apie 60 centimetrų ir didžiulės dabartinės sausumos teritorijos atsidurtų po vandeniu. Jei šių dujų emisijos augimą pavyktų sustabdyti iki 2030 metų, tai temperatūros augimas ir vandens lygio kilimas vis tiek tęstųsi iki 2100 metų ir tuo atveju vandenyno lygis pakiltų apie 40 centimetrų. Kitos labai tikėtinos neigiamos pasaulinio klimato atšilimo pasekmės numatomos tokios: • kritulių pagausėjimas dėl didesnio išgaravimo • dirvožemio drėgmės sumažėjimas • stratosferos atšalimas • oro cirkuliacijos suaktyvėjimas ir padidinta uraganinių vėjų grėsmė • drastiški augalinės dangos pasikeitimai, pagreitintas rūšių nykimas Kalbant apie tokius sudėtingus ir stambaus masto procesus kaip pasaulinis klimato atšilimas, būtina suprasti, kad čia visada liks santykinai didelis atliktų vertinimų ir prognozinių skaičiavimų neapibrėžtumas. Kadangi pagrindinė priemonė, galinti iš esmės prisidėti prie pasaulinio klimato atšilimo sustabdymo arba bent sulėtinimo, yra organinio kuro deginimo apimčių mažinimas, tai ši strategija yra visokeriopai palaikytina ir remtina, nes organinio kuro deginimas, be klimato atšilimo pavojaus, sukelia daugumą pagrindinių šiuolaikinių aplinkos problemų (miesto smogai, rūgštieji lietūs, pažemio ozono koncentracijų didėjimas, vandens telkinių eutrofikacija ir kt.). 3.1. SAUSROS LIETUVOJE Išdegusios pievos, vietomis pliki javų plotai, sudžiūvę bulvienojai, neūžaugos kukurūzai, geltoni medžių lapai vidurvasarį, nusekusios upės ir ežerai, perdžiūvę miškai, nuo saulėtų ir karštų orų suvargę žmonės, nuolat besižvalgantys į dangų, tikėdamiesi sulaukti lietaus, kuris pagaliau pagirdytų ištroškusią žemę - tai vaizdas, primenantis stepes ar net Afrikos savanas. Neįtikėtina, bet taip atrodė Lietuva sausringomis 1992 ir 1994 m. vasaromis. Lietuva yra perteklinio drėkinimo uostoje (kritulių iškrinta daugiau negu išgaruoja), todėl vyravo nuomonė, kad sausrų nebūna. Tačiau po sausringų 1992 ir 1994 m. vasarų jau manoma, kad ir Lietuvoje sausrų pasitaiko. Sausra - atmosferoje ir dirvoje vykstantis reiškinys, kuris atsiranda dėl kritulių trūkumo, aukštos oro temperatūros ir intensyvaus garavimo, todėl sutrinka vandens balansas ir derlius užauga mažas ar net visai žūva. LHMT Klimatologijos skyriuje rengiant klimato žinyną “Stichiniai meteorologiniai reiškiniai” nutarta išsiaiškinti, ar iš tikrųjų Lietuvoje pasitaiko sausrų, todėl buvo išanalizuota 1961-1996 m. laikotarpio 23 stočių 05-09 mėn. agrometeorologiniai ir klimatologiniai duomenys. Pagal LHMT patvirtintus sausros kriterijus išryškėjo didžiausia 1992 m. stichinė sausra, kuri apėmė ir atmosferą, ir dirvožemį. Pagal vieną kriterijų (mažas produktyviosios drėgmės atsargas) išanalizavus 13 sausringų metų (1963, 1964, 1967, 1969, 1970, 1971, 1975, 1976, 1979, 1982, 1983, 1992, 1994), buvo išskirtos 1964, 1969, 1971, 1975, 1983 m. dirvožemio sausros, kurių trukmė > 4 dešimtadieniai, apėmusios beveik pusę Lietuvos teritorijos. Žinomo mokslininko A.Dirsės drėgmingumo koeficientas parodė, kad sausiausia – 1992 m. Vasara. Nustatyta, kad stichines sausras Lietuvoje nulemia ne tik kritulių trūkumas, bet ir Saulės spindėjimo trukmė. Stichines sausras galima nustatyti pagal kompleksinį rodiklį: dienų, kai oro t > 30o C, skaičių (jei jis didesnis už normą 8 dienomis) ir dienų, kai santykinis oro drėgnumas 30oC truko 10-11 dienų, maksimali dirvos paviršiaus temperatūra Varėnoje pasiekė net 60oC. Smarkiai garuojant išseko drėgmės atsargos dirvoje, pvz., rugpjūčio pabaigoje Lazdijuose ir Varėnoje produktyviosios drėgmės atsargos 0-100 cm dirvos sluoksnyje buvo 30oC ir santykinis oro drėgnumas 30oC išsilaikė net 17 dienų iš eilės (07 23-08 08), o Zarasuose užregistruotas Lietuvos absoliutus oro temperatūros maksimumas 37,5oC (1994 07 30). Oro temperatūros maksimumai buvo viršyti visose stotyse. Maksimali dirvos paviršiaus temperatūra Šilutėje ir Laukuvoje siekė 63 ir 60oC. Saulė spindėjo 300-400 h (100-200 h viršijo normą), o Telšiuose pasiektas Lietuvos liepos mėnesio absoliutus rekordas - 456 h. Nuo sausros 18-23 rajonuose bulvių ir kukurūzų derlingumas sumažėjo 20-50 proc., Skuodo, Kretingos, Raseinių, Biržų rajonuose bulvių derlingumas sumažėjo > 70 proc. (“iškepė”), Kretingos, Akmenės, Kelmės, Radviliškio, Varėnos rajonuose kukurūzų derlius sumažėjo >80 proc. (palyginti su 1993 m.), kai kur visai neužaugo. Nors ši sausra truko tik 3 dešimtadienius, ji žiauriausia. Svarbiausi sausros požymiai: ypač aukšta oro temperatūra, ilga saulės spindėjimo trukmė ir labai smarkus garavimas. Išanalizavus nagrinėjamojo laikotarpio agrometeorologinių ir meteorologinių parametrų nuokrypius nuo normos, panaudojant įvairius sausrų nustatymo metodus įsitikinta, kad sausros Lietuvoje jau pasitaiko. Kyla klausimas - kokie klimatiniai parametrai pasikeitė, kad mūsų lietingame krašte kartojasi reiškinys, dažniausiai pasitaikantis stepėse? Kadangi sausros atsiranda trūkstant kritulių, galima daryti prielaidą, kad kritulių mažėja. Pasirodo, kad metinėje kritulių eigoje pastebima jų gausėjimo tendencija (pagal G. Alosevičienę, B.Kavaliauską), bet vyksta jų persiskirstymas - jų daugėja šaltuoju metu laiku, o mažėja - šiltuoju (ypač liepos, rugpjūčio mėn.). Keičiasi oro temperatūros eiga. Per pastaruosius du dešimtmečius kyla rudens ir žiemos temperatūra, bet pastebima pavasario ir vasaros temperatūros mažėjimo tendencija (pagal P. Korkutį). Tačiau išryškėjo, kad dažniau pasitaiko karštų orų (t> 30oC). Pvz., 1971, 1992 ir 1994 m. užfiksuota net 10-20 dienų, kai oro t> 30oC, nors anksčiau tokių dienų vasarą pasitaikydavo viena-dvi, o šaltesnę vasarą - nė vienos. Įdomu, kad jų daug pasitaikė Šiaurės Lietuvoje. Lietuva - drėgnų orų kraštas, nes ir vasarą santykinis oro drėgnumas retai būna

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!