Gimtosios vietovės tarminė leksika, įvairovė ir darybos savitumai

Leksika tyrinėja kalbos žodyną. Žodyno analizė vyksta dvejom kryptimis – diachroninė (istorinė) tyrinėjimo kryptis. Diachroniškai žvelgdami į žodį, mes tiriame žodžio priešistorę. Antroji kryptis – sinchroninė (dabartinės kalbos tyrinėjimas dabartiniu požiūriu).
Leksikoje yra žodžių turinčių ribotą vartojimo sferą. Tai gali būti ir tarminė leksika (arba dialektizmai). Tarminė leksika – savita sistema, atspindinti originalų pasaulio vaizdą, regioniškoje sąmonėje.
Mūsų tarmės dabar sparčiai nyksta, todėl jas reikia kuo skubiau tirti ir aprašyti. Tarminiai skirtumai vis labiau blunka ir juos ima keisti viena bendrinė visos tautos kalba. Šiame referate pateikiama vienos tarmės (apie Salantus) morfologija ir leksika.
1. Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos dialektologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994 m.
2. Zigmas Zinkevičius. Lietuvių tarmių kilmė. Vilnius. Lietuvių kalbos institutas, 2006 m.
3. Zofija Babickienė, Birutė Jasiūnaitė, Angelė Pečeliūnaitė, Rūta Bagužytė. Centrinė šiaurės žemaičių tarmė. Baltų lankų leidykla, 2007 m.
4. V. Vitkauskas. Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas. Vilnius: Leidykla ,,Mokslas“, 1976 m.
5. Rima Bacevičiūtė, Audra Ivanauskienė, Asta Leskauskaitė, Edmundas Trumpa. Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija. Vilnius. Lietuvių kalbos institutas, 2004 m.
Lietuvių kalbos tarmės
Lietuvių kalba, kaip ir bet kuri kita, yra suskilusi į tarmes. Tarmės viena nuo kitos ir nuo bendrinės kalbos skiriasi savo žodynu, fonetika, morfologija ir net sintakse. Lietuvių kalboje yra keturios pagrindinės tarmės: aukštaičių, suvalkiečių, dzūkų ir žemaičių. Visos jos yra dar suskirstytos į patarmes, šnektas, pašnektes.
Žemaičių tarmė
Pagrindiniai skirtumai tarp žemaičių ir aukštaičių:
• Dvibalsius uo, ie žemaičiai verčia trejopai: pietryčiuose ilgaisiais balsiais u, i; šiaurės vakaruose dvibalsiais uo, ei; vakaruose ilgaisiais siaurais balsiais o, ė.
• Afrikatas č, dž žemaičiai beveik nevartoja. Vietoj č, dž žemaičiai tam tikrose žodžių formose vartoja t, d (jaute, mede).
• Ilguosius balsius o, ė žodžio kamiene ir kirčiuotoje galūnėje žemaičiai dvibalsina ir verčia uo, ie. Nekirčiuotoje galūnėje žemaičiai vietoj o, ė turi trumpuosius balsius a, ė. Siaurų įtemptų o, ė balsių žemaičiai visai neturi (tik Klaipėdos krašte). Vietoj tokių balsių jie taria uo,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!