Gimtoji kalba - didelė garbė ir didelis įsipareigojimas

Kalba – prigimtinis turtas.
,,Norminė kalba – šakės tikram lietuviui“
Lietuvių kalbos norminimo pradžia sietina su VI – VII amžiumi.
ML
(Mažoji Lietuva)
LDK
(Lietuvos Didžioji kunigaikštystė)
REFORMACIJA
***
Kolektyviai rūpinamasi lietuviškų raštų leidimu ir kalbos tvarkymu
(suburti dvasininkai, finansuojamas raštų lietuvių kalba leidimas...)
Į lietuvių kalbą dėmesys buvo atkreiptas Kontrreformacijos metu
Reformacijos šalininkai LDK veikė pavieniui, be valstybės paramos), čia kalbos kokybe rūpinosi tik pavieniai asmenys
Problema: tenka spręsti lietuviškų atitikmenų ieškojimo ir suradimo klausimą verčiant ar rengiant pirmuosius lietuviškus raštus.
Prestižinė
vokiečių
lenkų
Atitikmenų skoliniams ieškota gyvojoje kalboje
Analogijos būdu ( iš turimo šnekamosios kalbos lobyno) arba kuriamas naujas žodis...
Taip atsiranda naujažodžiai
(naujadarai
neologizmai)...
Martynas Mažvydas. Katekizmas.
• Verstiniai naujažodžiai:
balsinė (lot. vocalis) – balsė,
sąbalsinė (lot. consonans, lenk. samogùoska) –priebalsis.
• Kai kurios krikčionybės sąvokos įvardijamos gyvosios kalbos žodžiais, tik jiems suteikiamas naujas turinys (pvz., Dievas, šventas, dangus).
• Yra ir tokių atvejų, kai ir skoliniai, ir lietuviški atitikmenys vartojami neatskiriant (pvz., vienur tekste yra rona; žyvatas; viera; čiūdas, kitur atitinkamai žaizda; gyvata, gyvenimas; tikėjimas; stebuklas.
M. Mažvydo darbą tęsęs Baltramiejus Vilentas (1579) jau mėgino kai kuriuos pirmtako vartotus skolinius pakeisti lietuviškais atitikmenimis.
Pirmosios LDK 1595 m. išleistos knygos Katekizmas autorius Mikalojus Daukša dažniau negu Mažvydas pagrečiui vartojo skolintus ir lietuviškus tos pačios reikšmės pavadinimus, pvz.: svietas ir pasaulis, viera ir tikėjimas, griečnas ir nusidėjęs, nuodėmėtas.
M. Daukšos tradicijų tęsėjas –
Konstantinas Sirvydas (1579–1631 )
K.Sirvydas – pirmojo lietuvių kalbos žodyno autorius – taip pat rėmėsi gyvąja liaudies kalba, tačiau labai mėgo sudarinėti naujadarus. Sudarinėdamas trikalbį lenkų- lotynų – lietuvių kalbų žodyną stengėsi visiems svetimiems žodžiams pateikti lietuvišką atitikmenį:
vaikavedis ir lenk. pedagog, lot. paedagogus.
Sirvydo naujadarai: kupranugaris, pardavėjas, valgykla, taisyklė, turgavietė vartojami ir šiandien .
XVII a. Lietuva.
Lenkų kalbos įtaka dar labiau stiprėja.
• Lenkų kalbos prestižo didėjimas bei baroko epochai būdingas ,,makaroninis stilius“.
• Lietuviškų tekstų autoriams galėjo atrodyti, kad apie dvasiškus dalykus netinka rašyti taip, kaip kalba valstiečiai - žemo statuso kalba.
• Norėdami formuoti aukštą lietuviškų raštų statusą, XVIII amžiaus tekstų rengėjai sąmoningai kaišiojo lenkų kalbos žodžius, o plagijavimas, skolinimasis,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!