Gimdymas ir naujagimis

Gimdymas ir naujagimis Kas yra gimdymas? Tai placentinių žinduolių fiziologinis procesas, kurio metu vaisius iš gimdos yra išstumiamas į išorę. Taip pat išstumiami vaisiaus dangalai ir placenta. Yra trys žinomi ženklai, kad gimimas ne už kalnų: gimda pradeda reguliariai susitraukinėti (sąrėmiai), nuteka vandenys ir pasirodo kraujingų išskyrų. Sąrėmiai turi kartotis ne rečiau kaip kas 10-15 min. Yra trys žinomi ženklai, kad gimimas ne už kalnų: gimda pradeda reguliariai susitraukinėti (sąrėmiai), nuteka vandenys ir pasirodo kraujingų išskyrų. Sąrėmiai turi kartotis ne rečiau kaip kas 10-15 min. Gimdymas trunka apie 7-10 valandų. Jo eiga skirstoma į tris laikotarpius: Gimdymas trunka apie 7-10 valandų. Jo eiga skirstoma į tris laikotarpius: 1. Atsidarymo (gimdos kaklelio atsivėrimo) laikotarpis; 2. Vaisiaus išstūmimo iš gimdos laikotarpis; 3. Placentinis laikotarpis. Atsidarymo laikotarpis Tai pats ilgiausias gimdymo laikotarpis. Dažniausiai jo pabaigoje nubėga vaisiaus vandenys. Pirmą kartą gimdančioms šis laikotarpis trunka 12-14 val., antrą ir daugiau – 4-6 val. Vartojant medikamentus, skatinančius gimdymo veiklą, jis sutrumpėja. Vaisiaus išstūmimo iš gimdos laikotarpis Jo metu vaisius išstumiamas per gimdymo takus. Pirmą kartą gimdant jis trunka 1-2 val., gimdant antrą ir daugiau kartų – 20 min. Placentinis laikotarpis Skiriami du etapai: placentos atsidalijimo ir jos užgimimo. Placentos atsiskyrimas prasideda vaisiui užgimus ir baigiasi placentos išstūmimu. Kai placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės, gimda susitraukinėja, kad sustabdytų kraujavimą. Šis laikotarpis pavojingas gimdyvei dėl galimo nukraujavimo. Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir naujagimis pradeda “savarankišką” gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis apie 51-53 cm, svoris – 3,3-3,7 kg. Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir naujagimis pradeda “savarankišką” gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis apie 51-53 cm, svoris – 3,3-3,7 kg. Ko gero, viena dažniausiai pasitaikančių gimdymo komplikacijų yra anoksija (deguonies stoka). Taip atsitinka, kai kūdikis gimdymo kanalais į priekį juda ne galva, o kojomis arba sėdmenimis. Jei naujagimis deguonies negauna ilgiau kaip 10 min., gali atsirasti centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, kvėpavimo sistemos ar inkstų pažeidimų. Ko gero, viena dažniausiai pasitaikančių gimdymo komplikacijų yra anoksija (deguonies stoka). Taip atsitinka, kai kūdikis gimdymo kanalais į priekį juda ne galva, o kojomis arba sėdmenimis. Jei naujagimis deguonies negauna ilgiau kaip 10 min., gali atsirasti centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, kvėpavimo sistemos ar inkstų pažeidimų. Gydytojų pagalba gimdant 1. Makšties angos pjūvis (epiziotomija); 2. Vakuuminis siurblys ir akušerinės replės; 3. Cezario pjūvis. 1. Makšties angos pjūvis Jis yra atliekamas, kai gimdymas užtrunka per ilgai arba kai moteris būna taip išsekusi, kad nebepajėgia pati gimdyti; kai gimdymą reikia užbaigti naudojant vakuuminį siurblį arba akušerines reples; kai vaiko galva labai didelė. Įpjovus makšties angos audinį užkertamas kelias jos plyšimams, išmatų ar šlapimo nelaikymui. Po tokio pjūvio likusias žaizdas yra lengviau susiūti bei jos gyja geriau. Pjūvis yra atliekamas sarėmio metu, kai audinys būna nejautrus skausmui. 2. Vakuuminis siurblys ir akušerinės replės Jų prireikia tumet, kai tenka skubiai užbaigti gimdymą (kai pakitę kūdikio širdies tonai rodo deguonies trūkumą, o vaiko galvutė jau yra giliai įėjusi į dubenį). Ištraukiant kūdikį vakuuminiu siurbliu, prie vaiko galvos, kuri jau yra gimdymo kanale, pridedama maža, plokščia metalinė lėkštelė. Ji sujungta su žemo slėgio siurbliu, kuris lėtai ištraukia orą ir prisitvirtina prie vaiko galvos odos. Tada gydytojas gali traukti vaiką pagal gimdos sąrėmių ritmą. Akušerinėmis replėmis pavyksta pakoreguoti netinkamą vaiko padėtį gimdymo kanale, jei dėl to sustojo gimdymas. Šį instrumentą sudaro dvi šaukštus primenančios dalys, kurios viena po kitos įvedamos į gimdymo kanalą ir priglaudžiamos prie vaiko galvos. Tada gydytojas sukabina abiejų dalių rankenas ir atsargiai ištraukia kūdikį iš motinos pilvo. Akušerinėmis replėmis pavyksta pakoreguoti netinkamą vaiko padėtį gimdymo kanale, jei dėl to sustojo gimdymas. Šį instrumentą sudaro dvi šaukštus primenančios dalys, kurios viena po kitos įvedamos į gimdymo kanalą ir priglaudžiamos prie vaiko galvos. Tada gydytojas sukabina abiejų dalių rankenas ir atsargiai ištraukia kūdikį iš motinos pilvo. Gimdymas panaudojant akušerines reples šiandien jau nėra paplitęs, nes ne visi gydytojai turi pakankamai patirties, kaip jomis naudotis. 3. Cezario pjūvis Cezario pjūvis – tai operacija, kurios metu kūdikis gimsta padarius motinos pilvo ir gimdos sienų pjūvį. Ši operacija dažniausiai taikoma, kai moteris negali pagimdyti natūraliai. Ši operacija gali būti planinė arba skubi (kai grėsmė vaisiui arba motinai iškyla staiga). Taip pat cezario pjūvis atliekamas motinos ligos (ŽIV, pūslelinė, buvusios operacijos ir pan.) ar vaiko patologijos atveju (sėdynės pirmeiga, daugiavaisis nėštumas ir pan.). 2010 m. duomenimis, buvo išsiaiškinta, kad cezario pjūvio operacija sparčiai plinta. Pavyzdžiui, Kinijoje beveik 50% gimdyvių daromas cezario pjūvis; JAV beveik trečdalis besilaukiančių moterų renkasi šią operaciją vietoje normalaus gimdymo. Lietuvoje, 2009 m. duomenimis, cezario pjūvio operacijos buvo atliktos 24,4% gimdyvių. 2010 m. duomenimis, buvo išsiaiškinta, kad cezario pjūvio operacija sparčiai plinta. Pavyzdžiui, Kinijoje beveik 50% gimdyvių daromas cezario pjūvis; JAV beveik trečdalis besilaukiančių moterų renkasi šią operaciją vietoje normalaus gimdymo. Lietuvoje, 2009 m. duomenimis, cezario pjūvio operacijos buvo atliktos 24,4% gimdyvių. Moterų savijauta po gimdymo Dauguma moterų po gimdymo jaučia nestiprų nuovargį, nerimą, dirglumą, nuotaikų kaitą ir išsekimą. Tokią būseną galima laikyti normalia, jei ji po 10 dienų praeina savaime. Taip pat pagimdžiusi moteris gali patirti pogimdyminę depresiją, kurią sukelia hormoniniai pokyčiai (sumažėja estrogeno ir progesterono lygis). Sunkesnėms pogimdyminės depresijos formoms įtakos turi ankstesnis motinos alkoholio vartojimas, rūkymas, taip pat socialinės paramos prižiūrint vaiką stoka. Pogimdyminės depresijos simptomus gali sustiprinti miego stoka, susijusi su vaiko maitinimu ar migdymu, pastangos, susijusios su vaiko priežiūra, kasdieninio įprasto šeimos gyvenimo ritmo sutrikdymas. Kai kurios moterys gali patirti stiprų nusivylimą, kai jaučia, kad nebepajėgia susitvarkyti su tokiais kasdieniniais dalykais, kurie nekeldavo jokių problemų iki gimdymo. Depresinę būseną gali pasunkinti emociniai faktoriai, susiję su neplanuotu nėštumu, priešlaikiniu gimdymu, laisvės netekimu, nerimu dėl savo išvaizdos, taip pat dėl nepakankamos artimųjų paramos. Pogimdyminės depresijos simptomus gali sustiprinti miego stoka, susijusi su vaiko maitinimu ar migdymu, pastangos, susijusios su vaiko priežiūra, kasdieninio įprasto šeimos gyvenimo ritmo sutrikdymas. Kai kurios moterys gali patirti stiprų nusivylimą, kai jaučia, kad nebepajėgia susitvarkyti su tokiais kasdieniniais dalykais, kurie nekeldavo jokių problemų iki gimdymo. Depresinę būseną gali pasunkinti emociniai faktoriai, susiję su neplanuotu nėštumu, priešlaikiniu gimdymu, laisvės netekimu, nerimu dėl savo išvaizdos, taip pat dėl nepakankamos artimųjų paramos. Naujagimis Šis terminas vartojamas vaikams apibūdinti nuo gimino iki apytikriai vieno mėnesio (4 savaičių). Ką tik gimę naujagimiai paprastai yra labai rausvos spalvos, jų kūnas padengtas plonu baltu riebaliniu sluoksniu, kuris apsaugo jų odą nuo amonio skysčio, esančio gimdoje, ir baltais pūkų pavidalo plaukeliais, kurie padeda riebaliniam sluoksniui laikytis prie odos. Naujagimio galva iškart po gimimo dažnai būna netaisyklingos formos, nes deformuojasi dėl slėgio gimdymo metu, tačiau ilgainiui jų galva greitai įgauna gražesnę formą. Naujagimio galva iškart po gimimo dažnai būna netaisyklingos formos, nes deformuojasi dėl slėgio gimdymo metu, tačiau ilgainiui jų galva greitai įgauna gražesnę formą. Gimimo metu kaukolės kaulai yra atskirti vienas nuo kito keturiais kaukolės momenėliais. Didžiausias iš jų yra viršugalvyje (priekinis momenėlis). Jį galima lengvai rasti liečiant naujagimio galvą, nes jis yra “minkšta vieta”. Šis momenėlis užsidaro antrųjų vaiko gyvenimo metų pabaigoje, nors visi momenėliai visiškai neužsidaro iki paauglystės. Perėjimas iš gyvenimo gimdoje į išorinį pasaulį yra gan drastiškas. Kūdikiai turi pradėti patys kvėpuoti, nes prieš tai deguonies gaudavo per placentą. Taip pat turi gana greitai pradėti patys maitintis vietoje per virkštelę automatiškai gauto maisto. Perėjimas iš gyvenimo gimdoje į išorinį pasaulį yra gan drastiškas. Kūdikiai turi pradėti patys kvėpuoti, nes prieš tai deguonies gaudavo per placentą. Taip pat turi gana greitai pradėti patys maitintis vietoje per virkštelę automatiškai gauto maisto. Naujagimiai turi prisitaikyti prie temperatūros pokyčio: motinos kūno temperatūra buvo apie 36,7 laipsnio, o aplinkos temperatūra ligoninėje tikėtina apie 22-24 laipsnius. APGAR skalė Naujagimio fizinė sveikata paprastai vertinama pagal vieną iš kelių skalių, dažniausiai pagal APGAR skalę. Santrumpa APGAR reiškia naujagimio aktyvumą, pulsą, grimasas, išvaizdą ir kvėpavimą (angl. Activity, Pulse, Grimace, Appearance and Respiration). Didžiausias galimas naujagimio fizinės sveikatos įvertinimas yra 10 balų. Šis vertinimas atliekamas praėjus 1 ir 5 min. po gimimo. 7 balai rodo, kad vaiko sveikata gera, 4-6 – vidutinė, 0-3 balai – sunki. Neišnešiotas naujagimis Neišnešiotas naujagimis – tai naujagimis, gimęs 22-37 nėštumo savaitę ir sveriantis ne mažiau kaip 500 gramų. Lietuvoje gimsta apie 7% tokių naujagimių. Neišnešiotų naujagimių mirtingumas net 30 kartų didesnis negu išnešiotų naujagimių. Kadangi neišnešioti naujagimiai gimsta anksčiau numatyto laiko, jie mažiau sveria ir yra mažesnio ūgio, jų galva paprastai atrodo neproporcingai didelė. Kartais jų ausų kaušeliai neturi žmogui būdingos formos, jų kremzlė minkšta. Neišnešioto naujagimio kvėpavimas gali būti neritmiškas, dėl nesusiformavusio čiulpimo reflekso gali kilti maitinimo problemų. Čiulpimo refleksas su rijimo refleksu susiderina tik 32-34 savaitę, su kvėpavimo refleksu – nuo 34 savaičių. Motinos, jaunesnės kaip 19 metų ir vyresnės kaip 35 metų, labiau rizikuoja pagimdyti neišnešiotą naujagimį. Taip pat tokį naujagimį rizikuoja pagimdyti moterys, kurios laukiasi kelių vaikų – dvynukų, trynukų ar daugiau. Motinos, jaunesnės kaip 19 metų ir vyresnės kaip 35 metų, labiau rizikuoja pagimdyti neišnešiotą naujagimį. Taip pat tokį naujagimį rizikuoja pagimdyti moterys, kurios laukiasi kelių vaikų – dvynukų, trynukų ar daugiau. Kitos priežastys gali būti susijusios su motinos gyvenimo būdu (rūkymas, narkotikų ar alkoholio vartojimas, prasta mityba, stresas ir pan.) Gimę prieš laiką vaikai ir paaugliai turi didesnių raidos problemų, elgesio sutrikimų, dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromo, mokymosi sunkumų. Gimę prieš laiką vaikai ir paaugliai turi didesnių raidos problemų, elgesio sutrikimų, dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromo, mokymosi sunkumų. Vis dėlto manoma, kad naujagimio raidai svarbu ne tik ryšys tarp vaiko smegenų ir elgesio, bet ir namų aplinka, motinos charakteris, taip pat turintis įtakos vaiko socialinei ir kognityvinei raidai. Naujagimio maitinimas Dar palyginti neseniai motinos pienas buvo vinintelis tinkamas naujagimių maistas. Seniau, motinai mirus, naujagimis galėdavo išgyventi tik tuo atveju, jei buvo randama žindyvė, tai yra, kita moteris, turėjusi pieno naujagimiui maitinti. Nuo XX a. pradžios maisto pramonės technologijų pažanga leido pradėti vartoti dirbtinį pieną (pieno mišinius). Iš pradžių naujagimis paprastai maitinamas 5-6 kartus per parą, maitinimo trukmė – apie 20 min. Iš pradžių naujagimis paprastai maitinamas 5-6 kartus per parą, maitinimo trukmė – apie 20 min. Motinos piene randama riebiųjų rūgščių ir omega-3 riebiųjų rūgščių, tarp jų ir dokozaheksano rūgšties (DHR), svarbios naujagimio smegenų ir akių vystymuisi bei funkcionavimui. Žindymo sėkmę lemia daug dalykų: krūtų, spenelių forma, riebalinio audinio kiekis krūtyse, hormonų pusiausvyra. Adaptyvus naujagimio elgesys Naujagimiai gali naudotis įgimtais refleksais, kurie leidžia jiems tyrinėti aplinką ir bendrauti su juos prižiūrinčiais žmonėmis. Svarbiausi sugebėjimai yra: gebėjimas gauti informaciją (sensorinės sistemos), perduoti informaciją (verkimas ir elementarios emocijos) ir veikti, reaguoti (refleksai). Sensorinės sistemos Rega. Naujagimis geriausiai gali matyti tuos objektus, kurie yra nutolę nuo jo akių apie 20-25 cm. Naujagimiai sugeba atskirti įvairias veido išraiškas, atspindinčias emocijas, ir gali kai kurias iš jų pamėgdžioti. Lytėjimas. Naujagimiai gali identifikuoti vietą, kuroje įvyko prisilietimas. Jautriausia dirgikliams yra veido oda. Į skausmą naujagimiai atsako apsauginėmis reakcijomis, kurias lydi emocijų pasireiškimas. Uoslė ir skonis. Naujagimiai aiškiai teikia pirmenybę saldžiam maistui net dar būdami motinos įsčiose ir atsisako valgyti kartų, aitrų maistą jau gimę. Jau pirmąją gyvenimo savaitę naujagimiai gali skirti kvapus ir pamėgti vienus ar kitus labiau ar mažiau. Uoslė ir skonis. Naujagimiai aiškiai teikia pirmenybę saldžiam maistui net dar būdami motinos įsčiose ir atsisako valgyti kartų, aitrų maistą jau gimę. Jau pirmąją gyvenimo savaitę naujagimiai gali skirti kvapus ir pamėgti vienus ar kitus labiau ar mažiau. Klausa. Naujagimis atpažįsta ir motinos, ir tėvo balsus, tiesa, jie labiau reaguoja į moters, o ne į vyro balsą. Taip pat naujagimiai pirmenybę teikia žemam, pritildytam motinos balsui, o ne šnabždėjimui. Naujagimiai taip pat suvokia motinos kalbos emocinį kontekstą, kuris atsispindi motiniškos kalbos intonacijoje. Naujagimių refleksai Naujagimiai turi įgimtus refleksus reakcijai į tam tikrus stimulus. Refleksai užtikrina tai, kad kūdikis atliks svarbius judesius kaip reflektyvų atsaką į iš aplinkos gaunamus stimulus. Refleksas Sukeliantis stimulas Reakcija Apytikris raidos laikotarpis Žingsniavimo/ėjimo refleksas Laikant už pažastėlių suteikiama atrama padams (tvirtas paviršius) Pradeda judinti kojytes tarsi žingsniuotų Išnyksta maždaug po 2 mėnesių Čiulpimo refleksas Palietus gomurį/į burną patekus objektui Čiulpia (krūtį, čiulptuką, savo pirštukus ir kt.) Išnyksta per 4-6 mėnesius Galanto refleksas Nugaros paglostymas iš vienos pusės Paglosčius naujagimio nugaros odą iš vienos pusės, jis svyrą į tą pusę, iš kurios buvo glostomas Išnyksta per 4-6 mėnesius Plaukimo Patenka į vandenį Plaukia Išnyksta apie 5 mėnesį Kvėpavimo sulaikymo refleksas Po vandeniu Įeigos į plaučius automatiškai užsidaro ir vanduo į juos nepatenka Išnyksta per 4-6 mėnesius Literatūra 1. Nees-Delaval, B. Vaikas auga. Vilnius: Naujoji Rosma, 2000. 2. Nilsson, L; Hamberger, L. Gimimas. Vilnius: Charibdė, 2005. 3. Teusen, G. Didžioji mažylio knyga. Vilnius: Lektūra, 1998. 4. Žukauskienė, R. Raidos psichologija: integruotas požiūris. Vilnius: Margi raštai, 2012. 5. APGAR - The Newborn Assessment [Interaktyvus]. [Žiūrėta: 2013-09-17]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!