Gervuogių auginimas

ĮVADAS

Lietuvoje sukultūrintų gervuogių ūkiai kol kas dar nėra labai populiarūs. Dauguma uogų augintojų pirmenybę teikia braškėms, šilauogėms arba gervuogių „pusseserėms“ avietėms. Šios yra populiarios auginant tiek soduose, tiek avietynuose. Vis dėlto gervuoges auginti verta, nes šios uogos yra tikra vitaminų ir kitų gerųjų medžiagų bomba, o auginti jas visai nesunku.

Liofilizavimas - tai naujos technologijos džiovinimo būdas. Įrengimo viduje užšaldyti produktai įjungus vakuumą atšildomi, o ledas nespėjęs ištirpti išgaruoja. Todėl išlieka ne tik produkto išvaizda, forma, tūris, spalva, bet ir biologiškai vertingosios medžiagos, vitaminai, fermentai. Gaunama traški, puri struktūra. Svoris sumažėja apie 10 kartų. Liofilizuotų produktų žinomumas ir paklausa kiekvienais metais vis auga, kadangi leidžia mėgautis gamtos gėrybėmis ištisus metus.

Šiame darbe bus aprašomas planuojamas steigti gervuogių ūkis, nurodant pasirinktas veisles, auginimo plotą, perdirbimo būdą.

Darbo tikslas - ugdyti praktinius gebėjimus pritaikant teorines žinias, veiklos organizavimo įgūdžius bei analizuojant kitų gervuogių augintojų patirtį, kuri yra svarbi, norint sėkmingai įsteigti ir vystyti gervuogių ūkį.

Darbo uždaviniai:

1. Aprašyti ūkio vietą.

2. Aprašyti planuojamas auginti gervuogių veisles bei reikalingas ūkio vystymo veiklas.

3. Pagrįsti verslo vykdymo ekonominį naudingumą.

1. GERVUOGYNO VIETOS APRAŠYMAS

Lietuvoje labiausiai paplitusios keturios savaime augančių gervuogių rūšys: paprastoji gervuogė (lot. Rubus caesius L.), stačioji gervuogė (lot. Rubus nessensis Hall), bedyglė arba raukšlėtalapė gervuogė (lot. Rubus fruticosus) ir raukšlėtoji gervuogė (lot. Rubus plicatus). Taip pat Lietuvoje aptinkama ir krūminė gervuogė (lot. Rubus aureolus), septynlapė gervuogė (lot. Rubus scissus), vagotoji gervuogė (lot. Rubus sulcatus) ir lazdynlapė gervuogė (lot. Rubus wahlembergii). Vilniaus universiteto Botanikos sodo specialistės Rasos Ryliškienės teigimu, savaime augančių gervuogių galima rasti pamiškėse, drėgnuose lapuočių ir mišriuose miškuose, upių, paežerių pakrantėse.

Anot Piliuonos medelyno bei Lauros Ojedos Melchor (Laura Ojeda Melchor), g­ervuogės reiklios šviesai, todėl auginamos saulėtoje vietoje, ramioje užuovėjoje, lengvo priemolio derlingoje, purioje, drėgnokoje dirvoje, kurios pH 5,5-6,5. Priesmėlio dirvoje auga silpnai, o sunk­us molis yra per kietas, pro jį negali prasiskverbti smulkios ir negausios mažosios šoninės šaknelės. Tokioje dirvoje gervuogės dera negausiai, nemėgsta ir šlapių vietų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!