2.1. Gruntai.
2.1.1. Trumpa gruntų charakteristika.
Gruntu vadinama bet kokia uoliena, kuri yra pagrindas, aplinka arba medžiaga visų rūšių inžineriniams statiniams. Uoliena yra dėsningai sudaryta mineralų visuma, kuri charakterizuojama sudėtimi ir sandara (struktūra bei tekstūra) Sudėtimi suprantama mineralų sankaupa, sudaranti uolieną. Struktūra lai uolieną sudarančių dalelių dydis, forma ir kiekybinis santykis. Tekstūra -gilinto elementų erdvinis išsidėstymas, nustatantis jo struktūrą.
Gruntų sudėties ir sandaros dėsningumai glaudžiausiai susiję su jų kilmes sąlygomis. Kilmė sudaro gruntų klasifikacijos pagrindą. Visi gruntai skirstomi į natūralius - magminiai, nuosėdiniai ir metamorfiniai bei technogeninius - sutankinti, sustiprinti, piltiniai ir plautiniai. Magminės, metamorfinės kilmės ir cementuotos nuosėdinės uolienos pasižymi standžiais ryšiais tarp dalelių ir agregatų bei priklauso uolinių gruntų klasei. Necementuotos nuosėdinės uolienos neturi standžių ryšių ir priskiriamos dispersinių arba neuolinių gruntų klasei.
Magminės uolienos susidarė lėtai auštant ir kietėjant ugniniai skystiems magmos lydalams žemės plutos viršutiniuose sluoksniuose (granitai, dioritai, gabros ir kt.), o taip pat greitai auštant išsiliejus ant žemės paviršiaus lydalui (bazaltai, porfyrai ir kt.).
Nuosėdinės uolienos susidarė magminės, metamorfinės arba nuosėdinės kilmės pradinių uolienų irimo produktų dūlėjimo, poslinkio, sėdimo ir tankėjimo rezultate. Priklausomai nuo sustiprėjimo laipsnio skiriamos cementuotos (smiltainiai, dolomitai, aleurolitai ir pan.) bei necementuotos nuosėdinės uolienos (gabalinės, smėlinės, dulkiniai-molingieji gruntai, liosai, dumblai, durpės, dirvos ir pan).
Metamorfinės uolienos susidarė gelmėse iš nuosėdinių, magminių arba metamorfinių uolienų joms persikristalizuojant, kai veikia dideli slėgiai ir temperatūros, dalyvaujant karštiems tirpalams. Tipiškiausios tokios uolienos yra skalūnai, marmurai, kvarcitai ir gneisai.
Pačiuose viršutiniuose žemės plutos sluoksniuose, vadinamuose šiuolaikinio dūlėjimo zona, veikiant temperatūros svyravimams, vandens bei dujų būvio ir cheminės sudėties kitimo, augalijos ir gyvūnijos organizmų veiklos bei pan. vyksta dūlėjimo procesai - mineralų ir uolienų fizinis, cheminis, organinis irimas. Dūlėjimo produktai gali būti pernešami vandens arba oro dideliais atstumais ir vėl nusėsti naujose teritorijose. Kilmės sąlygų ir tolimesnio kitimo skirtumai yra gruntų viršutinių žemės plutos sluoksnių sudėties, struktūros, būvio ir slūgsojimo sąlygų įvairovės priežastimi.
Technogeniniams uoliniams gruntams...
Šį darbą sudaro 18199 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!