GENETIŠKAI MODIFIKUOTI ORGANIZMAI.
poziciją GMO atžvilgiu.
Šio leidinio tikslas – atskleisti GMO sampratą, pristatyti GMO privalumus ir trūkumus, žymėjimą,
specifinių su GMO susijusių klausimų reglamentavimą.
Leidinys išleistas įgyvendinant projektą “Visuomenės švietimas apie genetiškai modifikuotus or-
ganizmus”. Projektą remia Lietuvos Respublika ir iš dalies finansuoja Europos Sąjunga (Europos regi-
oninės plėtros fondas).
6
1. BENDROJI INFORMACIJA APIE GMO
1.1 GMO samprata
GMO – tai organizmas (išskyrus žmogų), kurio genetinė medžiaga yra pakeista ir įgijusi tokių
savybių, kurios negalėtų atsirasti organizmui dauginantis natūraliu būdu. Paprasčiau tariant – tai bak-
terijos, augalai ar gyvūnai, kurių genetinė sudėtis yra pakeista naudojant genų inžineriją, t. y. pakeičiant
organizmo DNR ar perkeliant genus iš vieno organizmo į kitą, negiminingą, organizmą.
Visų gyvų organizmų genuose užkoduota informacija apie įvairius organizmo požymius. Skiriami
morfologiniai požymiai, turintys įtakos organizmo išvaizdai (augalų lapų forma, žiedų spalva ir kt.), ir
fiziologiniai požymiai, turintys įtakos organizmo funkcijoms (žydėjimo laikas ir kt.). Genuose koduojama
informacija yra paveldima ir perduodama iš kartos į kartą.
Genetinės modifikacijos technologija, vadinamoji genų inžinerija, pasaulyje pirmą kartą pritaikyta
1970 m. Ji leido mokslininkams sukurti genetiškai modifikuotus augalus, gyvūnus ir mikroorganizmus.
Šios technologijos taikymas ES yra griežtai reguliuojamas. Augalai, gyvūnai ar mikroorganizmai, į juos
perkėlus svetimą geną, įgyja naujų požymių, kurie iki tol jiems nebuvo būdingi.
1.2 GMO naudojimas
GMO gali būti naudojami žemės ūkyje, maisto gamybos, pramonės, aplinkosaugos, medicinos,
farmacijos srityse ir net karo pramonėje.
7
Augalai genetiškai modifikuojami norint pagerinti jų išvaizdą ir skonį, maistines savybes (daugiau
vitaminų, mikroelementų), padidinti derlių, atsparumą ekstremalioms aplinkos sąlygoms (sausrai, šal-
čiui).
Žemės ūkyje dažniausiai naudojamos genetiškai modifikuotų augalų veislės su didesniu atspa-
rumu įvairioms vabzdžių ar virusų sukeliamoms ligoms, herbicidams (pvz., atsparumas virusams gau-
namas perkeliant į augalą viruso geną, sukeliantį augalų ligas). Atsparumas virusams lemia mažesnį
jautrumą jų sukeliamoms ligoms. Tai didina derlių.
Atsparesni herbicidams augalai sukuriami perkėlus į augalą bakterijos geną, lemiantį atsparu-
mą tam tikram herbicidui. Auginant herbicidams atsparesnius genetiškai modifikuotus augalus maži-
namas herbicidų sunaudojimas.
Auginant genetiškai modifikuotus augalus tikimasi panaikinti maisto stygiaus problemą badau-
jančiose pasaulio šalyse, nes šių augalų derlius yra...
Šį darbą sudaro 6454 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!