Genetinis modifikavimas ir GMO

Visi gyvi organizmai yra sudaryti iš ląstelių. Ląstelėje esančiame branduolyje sutelkta informacija apie organizmą genų pavidalu. Genas – tai dezoksiribonukleino rūgštis (sutrumpintai DNR), o tiksliai, tam tikra DNR grandinės dalis. Iš spirale susukto DNR siūlo ir baltymų yra sudaryta chromosoma – struktūrinis genetinės medžiagos vienetas.
Genuose slypi užkoduota informacija apie įvairias organizmo savybes ir funkcijas (pvz.: plaukų ir rainelės spalva, paveldimos ligos, lapų forma ir t. t). Genetinė informacija yra paveldima ir perduodama iš kartos į kartą.
Genuose esanti informacija apsprendžia kiekvieno ląstelės baltymo gamybą. Baltymai atlieka daug svarbių funkcijų ląstelėje – dalyvauja cheminėse reakcijose, tarnauja kaip statybinė medžiaga, apsaugo nuo infekcijų. Ląstelėje gali būti iki kelių tūkstančių baltymų. Organizmo savybes tiesiogiai įtakoja ne pats genas, o pagal ja sintetinami baltymai. Tad genus galima būtų vadinti “darbdaviais”, o baltymus – “darbininkais”.
Genų inžinerija – tai vieno ar keleto genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą. Taip sukuriami transgeniniai organizmai su svetimais genais. Dažniausiai jie yra vadinami genetiškai modifikuotais (GM). Perkeltas genas ir toliau veikia taip, tarsi jis būtų toje ląstelėje, iš kurios yra paimtas. Todėl augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios jiems iki tol buvo nebūdingos. Pavyzdžiui įterpus į augalo chromosomas atitinkamą bakterijos geną, augalai tampa atsparūs kenkėjams.
GMO žala ir nauda.
Tačiau mokslininkai susiduria su daugybe kliūčių: sudėtinga numatyti, kurioje DNR grandinės vietoje įsiterps svetimas genas, kaip “įsibrovėlis” sąveikaus su esamais genais. Mokslininkai dar nežino, kaip modifikacija atsilieps genų pleotropijai (reiškinys, kai genas lemia ne vieną, o daugiau požymių). Tokios manipuliacijos gali sukelti mutacijas, t.y. tokius pakitimus DNR nukleotidų sekoje, kurie gali sąlygoti pokyčius baltymų sudėtyje ir funkcijose. Dėl jų gali pakisti ląstelės metabolizmas bei sutrikti viso organizmo veikla.
Natūraliai daugindamiesi augalai niekada neįgautų tam tikrų savybių: maistingumo, atsparumo ligoms, drėgmei, kenkėjams, sausroms, kietumo ir t.t. Dėl genų inžinerijos šiandien nesunkiai galima perkelti genus iš vieno augalo į kitą ir išauginti naują augalą....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!