Gelžbetoninės konstrukcijos

1.Gelžbetonio esmė - viename elemente panaudotos 2 medžiagos, betonas ir metalas (armatūra). Gniuždymo ir tempimo įtempimams atlaikyti. Anksčiau buvo naudojama geležinė dabar plieninės armatūros. Armatūra ir betonas dirba gerai kartu nes jų temperatūrinio plėtimosi koef. panašūs. Kietėdamas betonas gerai sukimba su armatūra ir saugo ją nuo korozijos ir mechaninio poveikio. Konstrukcijos stiprios, atsparios ugniai, ilgaamžės, pigios eksploatacijos. Trūkumai:masė, šilumos ir garso laidumas. Esan įtemtai armatūrai Rb siekia 2000MPa,su neitempta Rb300-400MPa.labai stiprus plienas įtempiamas tam, kad nesusidarytu dideli plyšiai. Armatūra įempiama į atsparas arba sukietėjusį betoną. 1825m Anglijoje sukurtas portlandcementis. Pradėtos gaminti betoninės konstrukcijos, kurias tobulinant atsirado g/b. Prancūzas Lambo padarė g/b valtį, Monje užpatentavo armuotus puodus gėlėm. Briaunuota perdanga 19a.pab.suprojektavo Henebikas.Pirmos oficialios projektavimo taisyklės 1929m.ir toliau tobulintos.LR g/b naudojimo pradininkas P.Morkūnas.G/b teorija ir konstrukcijas tobulino Ražaitis,Rozenbliumas. Naudojamas surenkamoms, monolitinėms konstr.ir surenkamoms – monolitinėms plokštėms kevalams, kupolams, sijoms gaminti. Talpykloms,dumtraukiams,bokštamas,ir kitiems statyniams.Konstr. skirstomos į masyvias ir plonasienes. 2.Betonas:cemento ir vandens,t.y.cementinės tešlos ir užpildų (žvirgždo, skaldos, smėlio) mišinys. Palankiomis sąlygomis sukietėjantis į dirbtinį akmenį. Jo struktūra nevienalytė dėl užpildų ir nevienodų susitraukimų džiustant. Šie trūkumai šalimaii pridedant polimerinių priedų. Pagal paskirtį betonas skirtome:konstrukcinį (laikančioms kostr.) hidrotechninį (specelizuotoms,atsparus šalčiui) atsparų ugniai, agresyviai aplinkai (rūgštims...) termoizoliacinį (lengvi betonai garso izoliacijai) specialųjį (supertankūs betonai su spec.užpildais). pagal struktūra: tankusis (6%tuštumų), stambiaporis (mažasmėlis,besmėlis), smulkiaporis, akytasis (dirbtinai suformuojamos poros), impregnuotasis (panardinus į sieros lydinius,skystą stiklą poros užpildomos, betonas tampa labai tankus). Pagal tankį: ypač sunkus ρ>2500kg/m3, sunkus ρ2200-2500kg/m3, keramzitbetonis ρ1800 - 2200kg/m3, lengvas ρ500 - 1800kg/m3, ypč lengvas ρ rišamųjų medžiagų). Pagal užpildų rūšį: tankūs (žvigždas, skalda), poringi (keramzitas, pemza), specialus (kai ρužpildo>3000kg/m3 limonitas,magnetitas). Pagal kietėjimo sąligas: kietėjęs natūralioje aplinkoje, šildytas atmosferiniame slėgyje, kaitintas autoklave. 3.Betonas yra tampri plastinė medžiaga. Deformacija nuo išorinės jėgos yra linijinė deformacija ir ji didėja jėgos veikimo kryptimi. Betonas deformuojasi nuo išorinių jėgų, temp. pokyčio, susitraukdamas. Tai tūrinės deformacijos, nes didėja visomis kryptimis. Ribinė susitraukimo reikšmė 0,3-0,5 mm/m. Išorinių jėgų sukeltos deformacijos skirstomos į trumpalikes vienkartines, ilgalaikes ir daukartines. Trumpalaikei apkrovai didėjant deformacija yra praporcinga jai ir vadinam tampriąją deformacija, o kai nedidėja ir veikia tam tikrą laiką deformacija priklauso nuo jėgos veikimo trukmės, įtempimodidumo ir vadinama plastine. Tamprumo modulis nustatomas normalinių įtempimų ir santikinės deformacijos santykis. Bandinį veikiant ilgalaikei apkrovainetampriosios betono deformacijos didėja ilgą laiką. Savybė plastiškai deformuotis ilgą laiką veikian apkrovai vadinam betono valkšnumu. Deformacija pasireiškia cementiniame akmenyje (todėl dedami stambesni užpildai). Veikiant daukartinei apkrovai betono plastinės deformacijos palaipsniui didėja – pasireiškia vibro valkšnumas. Deformacijų proieaugis mažėja didėjant apkrovų ciklas. 4.Betono stiprumas viena iš pagrindinių jo fizinų savybių, nustatoma bandant etaloninį bandinį jį gniuždant, tempiant, kerpant ar skeliant. Gniuždant betoną mikroplyšiai susijungia į ištisinius betonas irsta ir staiga sutrupa. Dirbtinai suvaržius bandomos prizmės skersines deformacijas(skersine armatūra) betonas suirs vėliau. Pagal gniuždymo ir tempimo stiprumą nustatomos projektinės betono klasės, o markės nustatomos pagal atsparumą šalčiui, vandeniui, tankį. Betono klasė B garantuoja 95% stiprumo patikimumą. Klasės ir markės reglamentuojamos statybos normose ir taisyklėse. Betono klasės yra B3,5;B5;B7,5;B10;B12,5;B15;B20;B25;B30;B35;B40;B45;B50;B55;B60. Pagal markes betonas skirstomas į atsaprumą šalčiui (F25-F500 ciklų), nelaidumą vandeniui (W2-W12 slėgis KPa), tankio markę (D500-D2000 kg/m3), svigniužda (Sp0,6-Sp4, įtempimas MPa esant 1% armatūros 5.G/b konstr.dažniausiai armuojamos liauna (plienine apvalaus  strypų, vielos, lynų armatūra), retai standžia (įvairus valcuoti profiliai, profiliuoti plieniniai lakštai). Dauguma plieninių strypų ir vielų yra rumbuoti, kad būtu geresnis sukibimas. Mechaninės savybės priklauso nuo cheminės sudėties ir gamybos technologijos. Didinant anglies kieki didėja plieno stiprumas, tačiau esant >0,25% žymiai sumažėja plastiškumas, sunkiau suvirinama. Taip pat stiprumas didėja pridėjus legiruotų medžiagų. Plieno markės pirmasis skaičius rodo anglies kiekį, raidės – legiruojantį priedą, o skaičius po jo – priedo kiekį %. Raidės C ir K rodo galimybe suvirinti ir atsparuma korozijai. Atsižvelgian į gamybos technologija yra karštai valcuota (strypai), šalati tempta (viela). Karštai valciuoto plino stprumas didinamas jį termiškai ar šaltai deformuojant. Plieninė armatūra skirstoma į klases atsižvelgiant į fizikines ir mechanines savybes. Klasę sudaro vienos ar kelių markių plinas su vienodais fiz.mech. rodiklais. Strypinė karštai valcuota armatūra yra A-I – A-VI. Termiškai sustiprinta AT-IV-AT-VII. Sustiprinta šaltai tempiant A-IIIb. Bp-I, parastoji armatūrinė viela. Bp-II, B-II, stiprioji armatūrinė viela. A-I, B-II strypų paviršius lygus, visų kitų rumbuotas eglute arba sriegine linija. Armatūrų galai dažomi spalvomis, kad būtu lengva atskirti. Iš K7 ir K19 vielų gaminami linai . 6.Armatūros klasifikacija ir dirbiniai.Plieninę armaturą skirstant į klases, atsižvelgiama į fizikines mechanines savybes.Vieną klasę sudaro vienos, dviejų ar kelių markių plienas su vienodais fizikiniais mechaniniais rodikliais. Strypinė karštai valcuota armatūra yra A-I, A-II, A-III, A-IV, A-V ir A-VI klasių; termiškai sustiprinta – Aт-IV, Aт-V,Aт-VI,Aт-VII klasių, o sustiprinta šaltai tempiant – A-IIIb klasės. Užrašant armatūros klasę gali būti panaudotos papildomos raidės: C rodo,kad šią armatūrą galima suvirinti, K – armatūra, atspari korozijai,nei kita šios klases armatūra. Vielinės armatūros klasės žymimos: Bp-I – paprastoji armatūrinė viela, B-II ir Bp-II – stiprioji viela.A-I ir B-II klasių armatūros strypų paviršius lygus, o visų kitų klasių – rumbuotas.A-II ir Aт-IV klasių armatūros strypų skersiniai rumbai, kitų klasių strypinės armatūros – eglute.Kad būtų galima atskirti,kuriai klasei priklauso armatūros strypai,jų galai nudažomi:A-IV – raudonai,A-V – žaliai,ir taip toliau.A-II ir A-III galai nedažomi.Bp-I ir Bp-II klasių rumbuotos vielos šonuose įspaudžiamos įdubos.Gelžbetoniniame elemente esanti armatūra skirstoma į pagrindinę ir pagalbinę.Pagrindinė G/B elemento armatūra yra skaičiuojama.Ji gali būti išilginė ir skersinė, paprasta arba iš anksto įtempta.Pagalbinė armatūra parenkama remiantis konstrukciniais sumetimais.Paprastojo g/b konstrukcijų pagrindinė armatūra yra Aт-IVC ir A-III klasės,rečiau A-II.Plokštės dažniausiai armuojamos Bp-I klasės viela,pagalbinė armatūra gali būti ir A-I klasės.Įtemptojo g/b pagrindinė armatūra dažniausiai yra A-IV,A-V,A-VI, Aт-IV,Aт-V, Aт-VI bei A-IIIb.B-II ir Bp-II klasių viela arba jos gaminiai – lynai,pluoštai.Armatūros dirbiniai.Prieš betonuojant g/b konstrukciją, į iš anksto paruoštus klojinius sudedama armatūra.Kad kiekvienas armatūros strypas būtų projekte numatytoje padėtyje, iš jų sudaromi standūs strypinai, kurios galima įtvirtinti klojiniuose.Kai strypai strypynuose suvirinami, gaunamas suvirintas strypynas,kai surišami – surištas strypynas.Plokščių armatūra jungiama į tinklus,kurie suvirami arba surišami. 7.Armatūros sandūros.Armatūros strypai suduriant suvirinami arba užleidžiami(be suvirinimo).Dažniausiai armatūra suduriama kontaktiniu suvirinimu,suvirinimu vonelėje,arba privirinamais antdėklais.Tinklų ir strypynų kryžmai susikertantys strypai tarpusavyje sujungiami kontaktiniu,arba rankiniu suvirinimo būdu.Armatūros sandūra,jos suvirinimo būdas turi atitikti normatyviniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus.Neleidžiama sudurti suvirinimu termiškai sustiprintų visų klasių armatūros strypų, išskyrus Aт-IIIC ir Aт-IVC,taip pat stipriosios vielos bei jos gaminių, A-IV,A-V ir A-VI klasių armatūra galima suvirinti kontaktiniu būdu,A-IV ir A-V klasių armatūrą galima sujungti ir privirinamais žemesnės klasės antdėklais.Ne storesnę kaip 36 mm A-I,A-II,A-III ir Bp-I pagrindinę armat.,galima sudurti tik užleidimu be suvirinimo.Tačiau šitokios sandūros neleidžiamos,jei visas elemento skerspjūvis yra tempiamas.Suduriamų strypų išilginės simetrijos ašys kiekvienoje sandūroje turi sutapti.Suduriami tinklai užleidžiami vienas ant kito.Gali būti suduriami tinklų pagrindiniai,arba pagalbiniai strypai.Jeigu pagrindinių strypų paviršius lygus, tai sandūros zonoje kiekvienam tinklui dedami ne mažiau kaip du inkariniai strypai.Pastarųjų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip trečdalis suduriamų strypų skersmens. Suduriant tinklų pagalbinius strypus, atstumas tarp inkarinių strypų turi būti ne mažesnis kaip 50…100mm. 8. Armatūros ir betono sukibimas, inkaravimas. G/b elementas gerai dirbs tik tuomet, kai armatūra bus gerai sukibusi su betonu arba bus patikimai jame inkaruota. Armatūros sukibimas su betonu priklauso nuo cemento tešlos klijingumo, trinties tarp armatūros ir betono, kuri atsiranda kietėjančiam betonui traukiantis ir apspaudžiant armatūrą,bei armatūros paviršiaus nelygumuose esančio priešinimosi kirpimui. Armatūros sukibimo su betonu suminei jėgai nustatyti strypą iš betoninio bandinio reikia ištraukti arba išstumti. Strypo inkaravimo ruožo l ilgyje sukibimo įtempimai τ pasiskirsto netolygiai. Vidutiniai sukibimo itempimai : τ=N/(ul). Čia u- strypo skerspjuvio perimetras. Ištraukiamas iš betono strypas plonėja, o išstumiamas – storėja, todėl pirmuoju atveju sukibimo jėga bus mažesnė. Tyrimai rodo, kad armatūros ir betono sukibimo įtempimai veikia tik tam tikrame ilgyje. Formule : l= N/(uήR); čia N- ištraukiamo(ištumiamo) strypo laikomoji galia ; ή- koef., kurio atsižvelgiama į armatūros skersines deformacijas. R- armatūros sukibimo su betonu stiprumas. Inkaravimas. Daug g/b elementų laisvai remiasi į atramas ( sienas, rygelius ir pan.). Minimalus jų užleidimo ant atramos ilgis priklauso nuo pagrindinės išilginės armatūros strypų inkaravimo laisvame elemento gale ilgio l. Plokščių šis ilgis turi būti >5d, sijų l>5d, jei veikiant apkrovai ties atrama sijoje nesusidaro įstrižų plyšių, ir l>10d, jei sijoje yra įstrižų plyšių. Elementų užleidimo ant atramos ilgyje turi būti : plokštėse – ne mažiau, kaip 1 skersinis inkaruojantis strypas d, sijose – ne mažiau kaip 2 strypai. Pirmas skers. strypas turi būti virinamas ne arčiau kaip c=0.5d+d ir ne arčiau kaip 20mm nuo išilginio strypo galo. Neįtempta armatūra gali būti nutraukta ir kitose elemento zonose, kur ji pagal skaičiavimą nereikalinga. Tačiau ji turi būti pratęsiama ne mažiau kaip l už normalinio pjūvio. Kada rumbuoti strypai arba lynai tempiami į atsparas, armatūrą atleidus jie gerai inkaruojasi sukietėjusiame sunkiajame betone. Jeigu armatūra tempiama į betoną, taip pat kai į atsparas tempiamos lygios vielos arba elemento betonas yra nepakankamo stiprumo, įtemptosios armatūros galai inkaruojami specialiais inkarais. 9.Gelzbetonio susitraukimas ir valksnumas Eb skr –betono laisvo susitraukimo deformacija,Esc-armaturos sutrumpejimas,Ebt-betono istysimas,Nbt –betono tempimo jega Ebt=Eb skr-Esc Nbt=Nsc Esc=bt/btEb Esc=sc/Es Nbt=btAbt Nsc=Assc • =As/Abt  =Es/Ebbetono tamprumo mod Rbt ,tada atsiranda skersiniu plyseliu.Eb skr priklauso nuo V/C kieteja sausoi aplinkoje,tada Eb skr Kuo daugiau armaturos,tuo bt didesnis ir atsiranda plysiai,tempimai itempimai taps didesni uz betono itempimus galimus. Es armaturos  const.bt reguliuojama reguliuojant armatura () arba Eb skr Valksnumas –betono savybe deformuotis laikui begant itempimu kryptimi. N(t)=Nb(t) +Nsc(t) Laikui begant betonas”nusikrauna” o armatura”apkraunama” Del valksnumo armatura gauna vis daugiau apkrovos Vyksta irazu persiskyrstymas-nusikrauna labiau apkrauta konstr,ir apkraunamas neapkrautas.Teigiama savybe. Armatura galima paskaiciuoti ne pagal ribinius max momentus, o atsizvelgiant I valksnuma reikes maziau armaturos.Lenkimo momentas persiskirsto. 10. Lenkiamu gelzbetoniu elementu konstravimas Apsauginis betoninis sluoksnis,minimalus atstumai tarp strypu,minimalus armavimas t sluoksnio betono reikia armaturos apsaugojimui nuo rudijimo,… uztikrinant apsaugini sluoksni,uztikrinamas ir inkaravimas. Apsauginio sluok. Storis t armaturos(pagrindines)turi buti ne mazesnis kaip strypo skersmuo ir ne mazesnis kaip:1)10 mm plokstese ir sienelese kuriu skers.aukstis ne didesnis kaip h100mm 2)15mm plokstese ir sienelese,kuriuose h100mm taip pat sijose ir kitu elementu sienelese,kai skes.aukstis h250mm(ploksciu briaunose;neaukstose sijose) 3)20mm siju ir kt.elementu sienelese,kur h250mm Jei strypo skers. 18mmt=10mm,jei 32mmt=35mm 4) 30mm surenkamu pamatu elementuose(papedese-pamato plokst.) 5) 35mm monolitiniu pamatu su paruosiamuoju sluoksniu po padu 6)jei be paruosiamojo sluoksnio 70mm Reikalavimai normalioms,neagresyvioms salygoms. Jei sluoksnis did. Uz 50mm,tai betonas gali atkristi – jis armuojamas(neliecia pamato,nes jis remiasi I zeme) Lenkiamu elem. Konstravimas plokstes ir sijos, plokstes gali buti atremtos visu konturu arba jo dalimi.gali buti manolitines,surenkamos arba surenk.-monolitines. Minimalus monolitiniu pl. storiai >40mm,kai stogo konstr. Elementas ,>50mm,kai gyv.ar visuomeniniu pastatu tarpaukstiniu perdangu elem.,>60mm,kai pramoninis pastato tarpaukstine perdanga. L1/l2>3,tai plokste dirba viena linkme kaip nekarpyta sija,lenkiama viena linkme L1/l2150mm,tai atstumas ne maziau kaip 1.5h.Astumai tarp pagalbiniu strypu ne did.kaip 350mm(si armatura fiksuoja pagrindine projektine padeti,sumazina deform.susitrukima,padidina apkrovos plota)Bendras pagrindiniu strypu plotas ne maz.kaip 10%apskaiciuotu pjuvyje,kuriame yra did. Lenkimo momentas. Gembes ileidimo minimumai 250mm l400mm,ju pagrindines armaturos(isislgines)ristuose strypuose150mm,tokiu strypu turi buti ne maz.kaip 2 4)kai h>700mm,pagal skers.auksti turi buti dedami papildomi isilginiai strypai. Tokiu strypu plotas turi sudaryti ne maz.0.1% A 5)suristu strypynu sankabu skers.turi buti ne maz.kaip d=800mm d>8mm,jei skers.h>800mm Maziausias suvirintu strypynu skersiniu strypu skers. priklauso nuo isilginiu ir turi buti ne didesni. sankaba –risti strypai skersinis strypynas –suvirinti 6)siju atarminiuose ruozose atstumas tarp skersiniu strypu(zingsnis zym.Sw)turi buti ne did.kaip h/2 ir 450mm Sw

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!