Gamybos veiksnių rinkos ir pajamos

Gaminančioms firmoms reikia žemės, darbo ir kapitalo iš gamybos veiksnių rinkos, kur jos ir susitinka su gamybos veiksnių savininkais, tiekėjais. Todėl pirmiausia nagrinėsime darbo pasiūlą ir paklausą tobulos konkurencijos darbo išteklių rinkoje. Vėliau pereisime prie darbo išteklių rinkų, kuriose darbuotojai yra susivieniję į profesines sąjungas, o darbdaviai taip pat turi rinkos jėgą, susivieniję į sąjungą gali veikti rinką. Todėl aišku, kad išvados, padarytos tobulos konkurencijos rinkose, nebegalios netobulos konkurencijos rinkose. Šios temos pabaigoje bus aptarti kiti veiksniai ir jų duodamos pajamos: renta, palūkanos ir pelnas.Taip pat aptarsime gamybos tipus ir jų charakteristika.
4) pateikimas ir išėjimas iš rinkios yra labai lengvas.
Kas yra pirkėjas šioje rinkoje? Be abejo, tas, kuris gamina prekes ra teikia paslaugas. Taigi nuo dabar gamybos veiksnio kaina nebebus tam tikras nekintamas dydis, o priklausys nuo pasiūlos ir paklausos.
Darbo pasiūla. Darbo pasiūla – noras ir galimybė dirbti konkretų laiką už alternatyvius atlyginimus, kai kitos sąlygos nekinta.
Motyvacija dirbti. Motyvus dirbti galime grupuoti į:
• fiziologinius,
• sociopsichologinius,
• ekonominius.
Fiziologiniai motyvai vercia žmogų dirbti, kad išgyventų.
Sociopsichologiniai. Sociologiniai veiksniai verčia žmogų dirbti, nes yra poreikis būti reikalingam visuomenei, panaudoti turimas žinias, realizuoti savo norus.
Ekonominiai motyvai. Jie susiję su noru geriau gyventi, t. y. Geriau praleisti laisvalaikį, turėti gerų daiktų, kurie parodytų pasiektą lygį visuomenėje. Tam reikia daugiau uždirbti.
Darbo pasiūlos teorija prasideda nuo individualaus lygio ir remiasi prielaida, kad žmonės dirba todėl, jog turi dirbti, o ne kad nori dirbti. Darbo užmokestis iš esmės kompensuoja laisvalaikio laiką, kurio žmonės atsisako siūlydami save darbo rinkoje.
Laisvalaikis ekonomikoje yra bet koks laikas, kurį žmogus praleidžia ne rinkos veikloje: poilsis, darbas namuose ar pagalba draugams ne už atlyginimą.
Indiferentiškumo kreivė. Individas turi pasirinkti daugiau ar mažiau dirbti, suprasdamas, kad mažiau dirbs – mažiau uždirbs, mažiau galės vartoti.
Todėl indiferentiškumo kreivė rodo pasirinkimą tarp dviejų prekių:
vartojimo ir laisvalaikio. Para tik – 24 valandos (h). Jei laisvalaikio daugėja einant į dešinę nuo koordinačių pradžios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!