XVIII a. Lietuvoje pasklido Švietimo epochos idėjos. Švietėjai tikėjo, kad protas yra esminis žmogaus prigimties bruožas ir gamta kiekvienam žmogui suteikia vienodai galimybių, tad svarbu išmokti jomis naudotis. Svarbią vietą literatūroje užėmė didaktika. Šios švietėjiškos idėjos atsispindi ir lietuvių grožinės literatūros pradininko K. Donelaičio epinėje poemoje ,,Metai“. Šiame kūrinyje rašytojas atskleidžia tuometinės baudžiavinės Mažosios Lietuvos valstiečių ( būrų) gyvenimą, jų buitį, pasaulėžiūrą, santykį su gamta. Ypač gamtai poemoje skiriamas ypatingas dėmesys. Gamta senovės žemdirbiui yra magiška, tai gyvybės galia, kuri egzistuoja kaip amžinas laiko ratas, pereinantis keturis ciklus Ji – valstiečio gyvenimo ir darbų fonas.
Ruduo vaizduojamas ne spalvingas, pasipuošęs auksiniais lapais, o slogus, purvais besitaškantis. Niūri rudeniška nuotaika taip pat susijusi su saulės situacija, nes
„Ant saulelė, vėl nuo mūs atstodama, ritas
Irgi, palikusi mus, greita vakarop nusileidžia“.
Atsitolinanti nuo žmogaus saulė sulėtina ir būrų darbų tempą, keičia jų nuotaiką. Žiemos periodu saulė nurimsta, nutyla, nurimsta ir žmogus. Saulė dažniausiai vadinama mažybiniais maloniniais žodžiais, tai atspindi lietuvių mitologijos bruožus, į saulę kreipiamasi kaip į dievybę. Taigi saulė žemdirbiui yra tarsi rodiklis, kada pradėti darbus, kada ilsėtis. Ji ir kaip gamtos procesų tvarkytoja, ir kaip dievybė.
Gamta poemoje vaizduojama šiek tiek neįprastai. Čia nėra išdailintų gamtovaizdžių, romantiškų, idiliškų peizažų. Gamtos objektai pakankamai grubūs, šiurkštūs: žiurkės, šeškai, kaimenė blusų ir t.t. Taip yra todėl, kad į gamtą žvelgiama valstiečio akimis. Gamtoje išryškinama tai, kas svarbu kaimiškos pasaulėžiūros žmogui. ,,Metų” gamta glaudžiai sulydoma su būrų gyvenimu ir darbais, ji stebima ir vaizduojama objektyviai, per ilgaamžę būrų patirtį, jų galvoseną, psichologiją, jausmus. Kartais gamta tiesiogiai net nevaizduojama, o kalbama apie valstiečio patirtis. Taip kuriamas rudens gamtovaizdis. ,, O lytus žmonėms teškėdams nugarą skalbia“. Prieš gamtą visi lygūs – teigiama poemoje. ,,Pavasario linksmybių“ dalyje vardindamas atbudusius vabzdžius, K. Donelaitis akcentuoja ir švietimo epochai būdingą žmonijos lygybės idėją:
,, Musės ir vabalai, uodai su kaimene blusų
Mus jau vargint vėl pulkais visur...
Šį darbą sudaro 856 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!