Literatūros epochų atgarsiai • K. Donelaičio epinėje poemoje • “Metai” Donelaičio stiliui įtakos turėjo keletas epochų. Realizmo bruožai • Valstietiškoji kultūra • Žemdirbio egzistencija • Tikroviška pasaulėjauta: • Toks žmogus mąsto konkrečiai, daiktiškai ir ūkiškai Žmogus – gamta • Praktiškas santykis: derlingumas, apčiuopiamos gėrybės – kaip Dievo atpildo ženklas už triūsą. Žmogus – Dievas • Biblijos religinės temos pritaikytos žemdirbio pasauliui, • Jo gyvenimo moraliniam įprasminimui. Stichiškojo realizmo bruožai: • Gamtos ir žmogaus gyvybingumas; • Aplinkos, buities ir darbo vaizdų ryškumas; • Tikrovės pojūtis; • Konkretus vaizdingumas. • Valstietiškos vaizduotės ypatybė. • Valstiečių charakteriai archetipiški. Baroko stilius • Siejasi su gamtos gaivališkumu, jos kaitos dėsniu. • Gyvenimo trumpumo motyvas: žemiškojo gyvenimo pabaiga, mirties triumfas. • Gamtos dėsnį valstietis nuspalvina religinėmis fantazijomis. Baroko pėdsakų randame • stiliuje, leksikoje (vartojami grubūs posakiai, vulgarūs žodžiai). • gąsdinantys pragaro, šienaujančios giltinės vaizdai. Racionalistas: aiškina pasaulį paprastai ir blaiviai. • Eina nuo reiškinio prie dėsnio. • apmąsto faktus, • ,. • Stebi gyvenimą, • vienaip ar kitaip juos apibendrina. Pavyzdys • PL, 332-333, 340-347, 350-362, 363-396 • Rūpestis dėl mažų vaikų; • Universali tėvų ir vaikų ryšio tema; • Gamtos ir žm. gyv. dėsningumai; • Pirmųjų žm. mitas – vargų atsiradimo priežasties paaiškinimas. Žinojimas įveikia chaosą • Blogis yra racionalizuojamas – t. y. paaiškinamas blaiviu protu, remiantis akivaizdžia ir būrui suprantama analogija. • Atsiremiama į natūralias priežastis. Klasicizmas • Simetrija; • Tvarka; • Stiliaus, veiksmo, charakterio ir laiko vienovė. • K. Ruseckas. Lietuvaitė su verbomis. 1847 • www.pgm.lt/Parodos/elegija_issamiai.htm, Su klasicizmu galima sieti: • a) keturių metų laikų formą (kompoziciją), • b) hegzametrą, • c) veiksmo vietos (Vyžlaukio valsčius) bei personažų sistemos pastovumą, • d) poemos didaktiškumą – pasakotojo siekimą pamokyti. • Kanutas Ruseckas (1800–1860). • „Pjovėja“, 1844 m. • www.pgm.lt/Parodos/elegija_issamiai.htm Švietimas • Griežti moraliniai vertinimai poemoje perauga į švietėjams būdingą • norą paaiškinti gyvenimo reiškinių priežastis, • patarti, kaip reikėtų ūkininkauti, kaupti maisto atsargas. • Su švietimo idėjomis reikia sieti ir lietuviškumo gynimą. E. Nekrošiaus. “Metai”, 2003 Versijos dėl didaktiškumo • K. D. “Metų” didaktikos pamatą sudaro renesansiška moralės ir dorovės traktuotė, paremta gyvenimo, kaip egzistencinio gėrio, samprata. • „Metų“ pasakotojo šelmiškumas ir paties pasakojimo padaužiškumas nėra demonstratyvus, kaip įprasta mūsų laikais. Tai daugeliu atvejų sąmoningai slepiamas, meniškai užšifruotas vaizdų paradoksalumas, kurį tiksliau vadinti vaizdavimo žaismingumu ir išdaigiškumu. Įvairių Europos kraštų ir skirtingų autorių kūryboje visa persmelkiantis renesansinis komizmas reiškėsi nevienodu intensyvumu ir savitais etniniais pavidalais, daugiausia ateinančiais iš tų kraštų folkloro. K. Donelaičio groteskas, pagrindinis viso renesansinio komizmo raiškos būdas, yra lietuviškai santūrus ir kuklus (gal dėl to liko beveik nepastebėtas), labai skirtingas tiek nuo prancūziško F. Rabelais tiesmukumo bei aštrumo, tiek nuo ispaniškų M. de Cervanteso mistifikacijų. K. Donelaitis daugiausia išradingai operuoja ir lietuvių folklorui būdinga paradoksalia ironija, kai „taip“ reikia suprasti „ne“, ir atvirkščiai. Drįsčiau manyti, kad tokį ironizavimo būdą mūsų poetas mėgo ir realiame gyvenime. Antai viename išlikusiame šmaikščiame savo laiške, smulkiai atkuriančiame neseną bičiulių viešnagę jo namuose, autorius įvadinėje dalyje randa reikalo užsiminti apie savo seną amžių ir nusilpusią atmintį („…kiek dar galiu prisiminti…“). Ši numanoma išdaiga tolimesniame laiško tekste patvirtinama tikriausiai tyčiniais tariamai nusilpusios savo atminties riktais: Vergilijaus „Eneida“ pavadinama Homero „Iliada“, o jo paties „Metų“ centrinis personažas Pričkus – Krizu. Jau nekalbame apie tai, kad laiške nurodomas paradoksaliausias „Metų“ situacijas – praturtėjusio Krizo veidmainišką skundą dėl neįmanomo samdinių ėdrumo, visų būrų nepaliaujamą bei nežmonišką raudojimą dėl mirusio amstroto – pats autorius čia rimčiausiu tonu pateikia kaip tikrai buvusias. Tokį įslaptintą išdaigišką ir paradoksalų žaismingumą mėgo ne tik Renesanso rašytojai, bet ir įžymūs dailininkai. Manyčiau, kad ir pastaruoju metu daug diskusijų sukėlusį vadinamąjį da Vincio kodą freskoje „Paskutinė vakarienė'' (kaip ir paslaptingąją „Mona Lizos“ šypseną), galima traktuoti kaip subtilią išdaigą ar sąmojingą minklę... Prof. Algimantas RADZEVIČIUS „Klasiko kūrybos slėpiniai: Donelaitis ir Renesansas“, 2005 • K. Donelaitis renesansiškas ◦ dėl meninio mąstymo formų bei būdų; ◦ dėl mitinių ir ypač tautosakinių jų pavidalų transformacijos į naujas rašytinės literatūros kokybes. • http://www.tekstai.lt/metai/200701/donelait.htm Renesansinis K. Donelaičio palikimas reprezentuoja • ilgaamžės tradicinės liaudies kultūros, ◦ kurioje susipina ▪ tiek pagoniški mitologiniai reliktai, ▪ tiek krikščioniškoji etika, ▪ tiek turtingos sakytinės liaudies kūrybos tradicijos, ▪ tiek ir pati veržliai kintanti lietuvininkų kaimo realybė, • įvairialypį virsmą ◦ į sekuliarizuotą ir pragmatizuotą naujųjų amžių kultūros tipą bei ◦ meniškai sudėtingesnį rašytinės kūrybos lygmenį. „Metų“ etikos pobūdis • Semantiškai – būtinis, • tarptautiniu žodžiu – egzistencinis, • o struktūriškai – sinkretinis. „Metų“ būras • (kaip, beje, ir pats Renesanso žmogus bei svarbiausias herojus ir kitose tos epochos Europos literatūrose) • dar sudaro vienovę su visomis trimis jį supančiomis egzistencinėmis sferomis – ◦ su gamta, ◦ su agrarine bendruomene, ◦ su dievybe. “Metų” etikos sferos • Gamta • Agrarinė • bendruomenė • Dievybė • Žmogus todėl šios sferos „Metų“ personažų ir paties poemos autoriaus • yra matuojamos universaliais egzistenciniais, pirmine prasme filosofiniais, genetiškai mitologiniais parametrais. • T. y. skirtingų metų laikų gamta poetui nėra peizažas, būrų gyvenimo fonas, netgi ne kasdieninė jų darbų aplinka, o savarankiškas, pagrindinis kūrinio herojus, visos būrų egzistencijos pamatas, kartu ir gyvenimo mokytoja, ir jo vertinimo kriterijus. Taip gamtą suvokė • Antikos ir Viduramžių žmonės, • toks suvokimas liko būdingas ir Renesansui, • ypač stipriai ir ilgai – agrarinėse šalyse, daugiausia sudariusiose Vidurio Europos regioną. • Šį natūralų, savaiminį senovės žmogaus pasaulėvaizdį jau antikos filosofai pakėlė į teorinių apibendrinimų plotmę, o jos pagonišką tradiciją, remdamiesi krikščioniškąja etika, toliau plėtojo Renesanso filosofija. • Gamtos paveikslas • sužmogintas • Būras – gamtos mokinys • Pastovus gamtos • gyvenimas • žmogų moko pastovumo • Žemiškas ciklinis • gamtinis laikas • Gamta – • veiksmo atlikėjas Gamtos gyvybingumas – žm. gyv. sąlyga • “Į paukščius žiūrėk...” • “Antai žiūrėk tiktai – veršiukai jau šokinėja” • “Gandras su kitais kaimynais parlėkė linksmas / Ir gaspadoriškai ant kraigo tarškina snapą”. Būras – neatskiriama gamtos dalis • “Mes, silpni daiktai, nei žolelės ant laukų dar augdami žydim”. • Taigi, matai, kaip žmogiškas trumpintelis amžius / Žydinčioms ir krintančioms prilygsta žolelėms”. • Savo darbais talkina gamtai: • Saulelė “ant dangaus įgaidrinto sėdėdama žaidžia”. (personifikacija pabrėžia natūralų žm. ir gamtos ryšį). Egzistencines lietuvininkų būrų gyvenimo sferas galima • įvardyti atitinkamomis filosofinėmis ◦ antropocentrizmo, ◦ neoplatonizmo ir ◦ natūrfilosofijos sąvokomis. Neoplatonizmas • buvo gamtos sudievinimo apraiška, pirminis panteizmo pavidalas. • Renesanso epochoje jis iškilo anksčiau už natūrfilosofiją, nes ankstyvasis Renesansas buvo glaudžiau susijęs su viduramžiais įsitvirtinusia krikščionybės doktrina, antikinį politeizmą pakeitusia monoteistine religija. • Neoplatonizmas, ypač savo mistiniu panteizmu, buvo krikščionybei artimesnis negu natūrfilosofija. • Neoplatonizmas akivaizdesnis tik „Pavasario linksmybėse“. Panteizmas – dievybė susilieja su gamta • “Dievo didi galybė ir paukštelių balsuos yra didei stebuklinga”. Natūrfilosofija • propagavo natūralistinį panteizmą – gamtą kaip savaiminę vertybę. • Tai brandaus Renesanso pasaulėžiūra, vyrauja ir „Metuose“. Pagarba ir tarpusavio meilė – religinės “Metų” etikos esmė. • Rods, sveiks kūns, kurs vis šokinėdams nutveria darbus, • Yr didžiausia ir brangiausia dovana Dievo. (Pričkus) • Nusakoma visuotinės harmonijos koncepcija: • Kūnas – gamtos dalis, “dovana Dievo”. • Darbas – būtina egzistencijos sąlyga, džiaugsmo, laimės šaltinis. • Dievas – visuotinių gėrybių kūrėjas. Antropocentrizmas – humanistinės Renesanso pasaulėžiūros pamatas • Dievas, būrų vadinamas „dangiškuoju mūsų tėtučiu“, teikia jiems visokeriopą pagalbą ir paramą gamtos dovanomis per visą poemą (sūnišku Selmo kreipiniu į Jį kūrinys ir užbaigiamas). • Toks visą poemą persmelkiantis ne tik personalizuoto, bet ir labai sužmoginto, humanizuoto Dievo, nors ir nematomo, bet nuolatinio būrų reikalų ir rūpesčių dalininko, vaizdinys leidžia prieiti išvadą, kad antropocentrizmas apima net ir donelaitiškąją Dievo sampratą, ◦ pagal kurią aukščiausiasis viduramžių viešpats ir griežtas teisėjas tampa ◦ maloningu globėju ir rūpestingu tėvu, ▪ kurio reikia ne bijoti, ▪ o pasitikėti ir mylėti. • Krikščionybė – meilės religija • Palaimos, gėrio, • grožio įsikūnijimas • Dosnus ir pavasario • paukščiams, ir žmogui • Visokių malonių ir • gėrybių kūrėjas • Dievybė Renesanso literatūros žmogus • dar nėra visiškai atsiskyręs nuo kolektyvo, • dar nėra literatūrinis herojus dabartine prasme. • Tai pereinamojo laikotarpio figūra, • žyminti folklorinio tipažo virsmą literatūriniu charakteriu. Poemos veikėjų dialogai • pagrindinė jų charakterizavimo ir paveikslų kūrimo priemonė, • kuri leidžia klasifikuoti pagal temperamentų tipus. • “Viežlybieji”: ◦ Nuosaikaus būdo Selmas – melancholiškas charakteris, ◦ Pričkus iš esmės yra flegmatikas, ◦ nenuspėjamas ir impulsyvus Lauras atstovautų cholerikams, ◦ o impulsyvus ir šelmiškas Enskys – sangvinikams. „Nenaudėliai“: • smarkusis Dočys – cholerikas, • Plaučiūnas – sangvinikas, • Slunkius – flegmatikas, • o jo šešėlyje tūnantis Palėda greičiausiai laikytinas melancholiku. Žmogaus individualumas • ir gyvenime, ir literatūroje pirmiausia ir istoriškai anksčiausiai išryškėjo • kaip įgimtų psichinių savybių sfera, apibūdinanti • gaivališkų, nesąmoningų emocinių individo refleksų ir impulsų raiškos būdą, pavadintą temperamentu, • kurio keturis pagrindinius tipus pirmasis išskyrė dar senovės graikų gydytojas, Europos medicinos tėvas Hipokratas, • nors savo temperamentu žmonės tikriausiai skyrėsi nuo neatmenamų laikų. Žmogus: laisvai besireiškianti žmogaus prigimtis. • Žvilgsnis į žmogų iš juokingosios pusės (Slunkius, Dočys); • Instinktai; • Dorybės. Instinktai • Paklusnumas gamtos dėsniams • Įgimtas rūpinimasis išlikimu • Darbštumas Dorybės • Dievo • prioritetas • Savikritika • Pakantumas • Darbo ir pasilinksminimų dermė Tačiau literatūroje ir visame mene (tikriausiai ir praktiniame gyvenime) ◦ šis pirminis ir pradinis žmogaus individualumas nesusilaukė dėmesio ◦ nei antikoje, nei viduramžiais, • nes atskiras individas tuomet būdavo suvokiamas ir vertinamas tik • kaip bendruomenės narys, kurio vertę bei reikšmę lėmė kaip tik kuo glaudesnis ir adekvatesnis, vieningesnis (o ne konfliktiškesnis) ryšys ne tik ◦ su kolektyvinės gyvensenos bei elgsenos normomis, ◦ bet ir su mąstysenos bei jausenos tradicijomis. • Socialinė tikrovė: agrarinė • bendruomenė • Darbas – pagrindinė žmogaus • egzistavimo sąlyga • Darbštumas ir natūralumas – dvi • didžiosios etinės vertybės • Darbas ne savitikslis • (darbų ir linksmybių kaita) • Natūralios prigimties poreikių tenkinimas Hiperbolizuotas vaizdas liudija būrų darbštumą • VD: “
Šį darbą sudaro 2395 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!