Galvakojai moliuskai

Galvakojai moliuskai Galvakojai moliuskai (gyvūnų grupė, kuriai priklauso kalmarai, aštunkojai,sepijos ir nautilidai) visada labai žavėjo žmones.Kai kurie jų, ypač kalmarai, išauga labai dideli ir galbūt verčia tikėti legenda apie „jūros slibinus“ .Galvakojai moliuskai yra pilvakojų ir dvigeldžių moliuskų giminaičiai, bet aukštesnės už jos organizacijos , apimna didžiausius ir protingiausius iš bestuburių gyvūnų.Jie gyvena jūrose,juda raketinio variklio principu. Jų koja pakitusi ; per evoliuciją ji susiskaidė į dalis ir tapo galvą gaubiančiais čiuopikliais. Atramos sistema, judėjimas ir kvėpavimas. Kadangi dauguma galvakojų moliuskų turi išlikusią tik vidinę kriauklę arba jos visai neturi, jų giminystės su kitais moliuskais iškarto nematyti .Ir pati kriaklė , jei ji yra, visai kitokia.Nautilo ji dar gerai išsivysčiusi; aštunkojai jos viusai neturi,o kalmarai teturi ploną raginę plokštelę atstojančią griaučius. Sepijų kriauklė – tai „sepijos kaulas“ , kuris yra ir atrama ir kartu palaiko plūdurumą. Ji susiskirsčiusi ( panašiai kaip nautilo kriauklė) į eilę kamerų , kurių jauniausia ( vėliausiai susidariusi) yra pilna dujų; jų yra lygiai tiek,kiek reikia, kad gyvūnas neskęstų. Galvakojai yra daug judresni už kitus moliuskus, jiems reikalinga tobulesnė kvėpavimo organų sistema. Todėl jų mantija nolat „pumpuoja“ vandenį į mantijos ertmę , ir jis nuolat teka pro ziaunas(raktas) . Deguonies neturintį ( veninį) kraują pro kiekvieną žiauną varo atskira žiauninė širdis.Prisotintas deguonies kraujas iš žiaunų patenka į pagrindinę širdį , kuri varinėja jį kraujagyslėmis po visą kūną.Prireikus daugelis galvakojų , sutraukdami mantiją , gali labai greitai plaukti. Jutimų organai. Savybė , kuria galvakojai labiausiai skiriasi nuo kitų mažiau evoliucionavusių moliuskų , yra labai gerai išsivysčiusi jų nervų sistema , kartu ir jutimų organai; ši savybė rodo aktyvų jų gyvenimo būdą. Didelės galvakojų smegenys – nervinio audinio (ganglijų) sankaupa, kuri gaubia stemplę ; jos yra kaip tik tarp akių ( daugelio žemesniųjų bestuburių ganglijai pasiskirstę po visą kūną).Kalmarų nervų sistemoje yra ypač didelių nervinų ląstelių.Jų ataugos- tai milžiniškos nervinės skaidulos; dėl savo dydžio šios ląstelės yra labai mėgiamas gyvūnų neurofiziologų tyrimų objektas. Galvakojai turi cheminio jutimo , pusiausvyros organus; bet pats įdomiausias jų organas yra akys.Užtenka tik žvilgtelėti į jų pjūvį , kad suvoktum jų panašumą su stuburinių akimis.Akies obuolyje matyti trys sluoksniai : išorinis(ragena, lešiukas), juntamasis ( tinklainė) ir pusiau skaidrus giliausias (gyslainė). Tačiau evoliucinės giminystės tarp moliuskų ir stuburinių nėra.Tinklainės fotoreceptoriai išsidėstę kitaip , taip pat kitokia ir akies akomodacija. Dabartinį panašumą lėmė evoliucinė konvergencija: dvi visai skirtingų organizmų grupės išsprendė tą pačią , regos , problemą panašiu būdu. Elgesys. Didelės smegenys ir jautrūs jutimo organai sąlygoja sudėtingas galvakojų elgesio reakcijas ir didelę gebą išmokti.Šie požymiai labai vertingi plėšriems galvakojams , nes tarp jų aukų yra ir stiprių , ir turinčių kuo apsirengti , pavyzdžiui krabai ir omarai.Visi galvakojai yra greiti ir stiprūs medžiotojai. Jų čiuopikliai turi siurbtukus , kurie yra ant raumeningų stiebelių.Čiuopikliais jie sučiumpa auką ir įbruka tarp raginių žandikaulių.Sepijų ir kalmarų du gaudomieji čiuopikliai ilgesni už kitus.Paprastai jie bent iš dalie yra įtraukti , bet gali būt greit tįstelėti pro šalį plaukiančiai aukai čiupti. Aštunkojai puola ne taip grakščiai , bet taip pat veiksmingai: jie šoka ant aukos, apraizgo čiuopikliais ir tada suėda. Daugelis galvakojų , ypač rųšys, gyvenančios jūrų gelmėse, geba švytėti ; Tai bioliuminescencijos reiškinys.taip galbūt jie apšviečia sau kelią , vilioja arba perspėja.Šviesą skleidžia specialūs kūno audiniaiarba bakterijos, kurios gyvena kaip simbiontai įvairiose galvakojo moliusko kūno vietose.Viena iš sepijų (Heteretethis sp) Sutrikdyta gali išleisti šviečiančių bakterijų debesį. Lytinis galvakojų elgesys sudėtingas : pavyzdžiui , sepijos gali suartėti pakeitusios spalvą.jei veisimosi periodu patinas prisiartina prie kito patino, jo spalva sodrėja.Jei nesiartinančio individo spalva nekinta, vadinasi, tai yra patelė. Ir patinai, ir patelės turi tik po vieną gonadą (organą kuris gamina lytines ląsteles). Lytinės ląstelės išskiriamos į mantijos erttmę. Patinai sukaupia spermą į nedidelį spermatoforą ir perduoda jį į patelės mantijos ertmę savitu čiuopikliu- hektokotiliu.Įvairios liaukos , susijusios su patelės gonada , gamina trynį ir kiaušinių lukštą.Kiaušiniai pridedami ir iš jų išsivysto jaunikliai; pirmąją savo gyvenimo dalį jie buna planktono dalis. Atskirai apie juos... 1.autilas yra vienas iš likusių primityvių galvakojų moliuskų.Šie išnykč gyvūnai (amonitai) yra gerai pažįstami, iš jų fosilinių kriauklių.Maždag prieš 100milijonų metų šių gyvūnų buvo gal kokios 2500 rūšių . Šiandien tvirtą kriauklę turi tik trys galvakojų rūšys. 2.Nautilo pjūvyje matyti spirališkai susisukę kriauklė ir sifonas.Tuojau už čiuopiklių yra burna, susijungianti su žarnynu.Nautilo nervų sistemoje jau ryškios smegenys.Kvėpuoja jis žiaunomis esančiomis mantijos ertmėje.Plaukia pro piltuvą švirkšdamas vandenį iš mantijos ertmės. 3.Sepija gyvena jūrų dugne.Minta krevetėmis , suranda jas švirkšdama vandens čiurkšlę į jūros dugno smėlį.Panašiai gyvūnas geba ir pasislėpti: vandens srove sudrumsčia dugno smėlį, ir jo dalelės ją užkloja.Sepija sumaniai maskuojasi: keičiantis aplinkai , keičia kūno dryžių spalvą.tai padaryti jai padeda pigmentinės ląstelės chromatofonai; jų pigmewnto grūdeliai nerviniais laidais siejasi su smegenimis. 4.Iš galvakojų įdomiausiai juda sepijos.Tykodama grobio , sepija plaukia lėtai banguodama šonu odos raukšlėmis.Greitėdama uždaro angą į mantijos ertmę, suraukia gallingus mantijos sienelės raumenis ir išsviedžia pro piltuvą( sifoną) vandens čiurkšlę.Piltuvą gali pasukti bet kokiu kampu ir taip vairuoti norima kryptimi.Tokiu pat mechanizmu naudojasi ir kiti galvakojai; taip jie gali greitai išsigelbėti nuo pavojaus. Galvakojai yra labai nevienodo dydžio. Nedidelės sepiolės retai kada esti ilgesnės negu 4cm, o aštunkojų yra užaugančių iki 9m ilgio. Bet ir jie yra nykštukai greta milžiniškų iki 20m ilgio didziųjų kalmarų.Pagal dydį juos galima lyginti su kitu vandenyno milžinu –kašalotu.Palyginimas dar įdomus tuo,kad kalmarai sudaro didelę kašaloto maisto dalį.Šių dviejš rūšių konflikto įrodymai – galingų siurtukų žymės, kartais liekančios kašaloto odos paviršiuje. 5.Aštunkojų burną gaubia aštuoni čiuopikliai (kalmarų-dešimt) . Paprastasis aštunkojis yra šiltųjų vandenų gyventojas , bet kartais pasitaiko ir Lamanše. 6.Kalmaras Alloteuthis subulata, kaip ir kiti galvakojai , deda kiaušinių paketus. Pro skaidrią paketo sienelę matyti besivystantys jaunikliai.Išsiritę jie esti panašūs į suaugusius kalmarus, tik būna beveik permatomi. 7.Galvakojo moliusko akis primena stuburinių akį, bet išsivystė ji savitu keliu .Akomoduojama keičiant atstumą tarp tinklainės ir lęšiuko bet ne kintant jo formai. 8.Skafopodai, arba plokščiakojai, yra maža rausiančių moliuskų grupė.Jie atrodytų panašūs į galvakojus, bet nėra jiems giminiški. Kūnas slypi vamzdiškoje kriauklėje. Galvą gaubia čiuopikliai. GALVAKOJŲ RAUMENYS Galvakojai 1. Mantijos raumenys: a) išilginiai, b) žiediniai, c) radialieji. Varymo ciklas I. Įsitempimo fazė. Susitraukia visi - suspaudžiamas vanduo ertmėje. II. Varymo fazė. Toliau traukiasi tik žiediniai raumenys (išilginiai neleidžia ilgėti ertmei) – vanduo išsviedžiamas laukan. Kadangi susitraukiant raumenims jų tūris nemažėja, susitraukiant žiediniams raumenims didėja sienelės storis ir įsitempia ir ilgėja radialieji raumenys (pasiruošia ertmės plėtimui). III. Parengiamoji fazė. Susitraukia radialieji raumenys, ploninantys sienelę ir atitinkamai didinantys mantijos ertmę. Tuo metu įsiurbiamas vanduo į ertmę, o žiediniai raumenys pasiruošia susitraukimui. Aštuonkojai ir kiti lėtaeigiai galvakojai turi vienos angos variklį, kuris dirba atlikdamas priešingus judesius. Tačiau jie nekompensuoja vienas kito, nes išmeta vandenį dideliu greičiu, o įsiurbia lėtai. Kalmarai - tiesiaeigis variklis - plačios žiotys galvos šonuose, kurias uždaro vožtuvai įsitempimo fazėje. Įtekančio vandens impulsas mažas. Aštuonkojo atvejis. Varymo fazėje išilginių raumenų palaikantis įsitempimas naudoja energiją, kuri nepereina į kalmaro judėjimą. Todėl mažas naudingumo koeficientas. Kalmaro atvejis. Išilginius raumenis pakeičia kolageninė stangrumo sistema – mantiją iš abiejų pusių dengia kolageninės tunikos - lyg tinklelis įstrižomis akimis: a) Tunika yra netąsi, todėl pakeičia išilginius raumenis (tai sutaupo daug energijos). Tunikos mažesnė masė (mažesnė inercija, kūno tūris ir pasipriešinimas - arba gb storesni žiediniai ir radialieji raumenys) Pagrindiniai darbiniai žiediniai raumenys sudaro Susitraukiant žiediniai raumenys atlieka ~25 kartus didesnį darbą, negu užpildant ertmę. Lėtasis plaukimas. Neveikia nei R-raumenys, nei greitieji Ž-raumenys. Užsipildymo fazėje mantijos skersmuo pasiekia tik atsipalaidavimo skersmenį. Mantijos radialiniai raumenys neišplečia.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!