Moliuskai ir jų rūšys

Rūšių gausumu moliuskai užima antrąją vietą po nariuotakojų. Jų aprašyta apie 130000 rūšių. Tai jūriniai gyvūnai, kartais aptinkami gėluose vandenyse ir sausumoje. Jų dydis nuo l mm iki l m. Stambiausias išmatuotas galvakojis moliuskas Architeutis-dux kartu su čiuopikliais buvo 22 m ilgio, o kūnas daugiau kaip' 8 m ilgio ir svėrė kelias tonas.
Moliuskų kūnas nenariuotas, dvišaliai simetriškas arba asimet­riškas. Turi galvą, liemenį ir koją. Kūną gaubia kalkinė kriauklė. Ji gali būti vientisa, sudaryta iš dviejų geldelių ar kelių plokš­telių. Tai celominiai gyvūnai, tačiau celomas redukuotas ir kūno-ertmės pilnos parenchimos. Kraujotakos sistema atvira, kvėpuoja žiaunomis ar mantija. Primityviųjų moliuskų nervų sistema iš aplinkryklinio žiedo ir išilginių kamienų, kitų — ganglijinė. Kiau­šinio dalijimasis — spirališkas. Paprastesnės sandaros moliuskų ler­va — trochofora, sudėtingesnės sandaros — panaši į trichoforą, spe­cifinė veligerio lerva.
Iš viso 750 rūšių jūrinių dvišalės simetrijos moliuskų, kurių apa­tinėje kūno pusėje yra gili mantijos ertmė. Joje yra l, kartais 2 poros žiaunų. Kriauklę turi tik primityvios rūšys, kitų —ji re­dukuota. Koja virtusi čiuopikliais. Skirtalyčiai.
Galvakojų kūnas iš galvos ir liemens.
Galva gerai išsivysčiusi. Joje yra akys ir čiuopikliais apsupta burna. Primityviųjų nautilių (Nautilus) čiuopikliai be siurbtukų. Jų skaičius nepastovus (82—90). Aukštesniųjų galvakojų čiuopiklių yra 8 arba 10. Juose gausu siurbtukų. Dešimtkojų du čiuopik­liai gerokai ilgesni už kitus. Čiuopikliais gaudomas grobis.
Liemuo plokščias, maišo ar torpedos formos. Neretai suplotas dorsoventraliai. Šonuose ar kūno gale yra skiautės. Jos lyg ra­ketos stabilizatoriai, padeda palaikyti judėjimo kryptį. Galvako­jams būdingas reaktyvinis judėjimas. Visą galvakojo liemenį dengia mantija. Apatinėje kūno pusėje ji sudaro gilią ertmę, kuri prie galvos atsiveria plačiu plyšiu. Šis plyšys uždaromas dviem sąsagomis. Sąsaga — tai pusapvalė įduba liemens ventralinėje pu­sėje ir kremzlinis kauburėlis mantijos pakraštyje. Įtraukęs į mantijos ertmę vandens, galvakojis užsega sąsagas ir stipriais man­tijos raumenimis spaudžia mantijos ertmę. Vanduo veržiasi siau­ra srove pro piltuvą, o galvakojis, lyg raketa, sparčiai juda pir­myn. Galvakojai paveja greitas pelagines...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!