Galilėjas Galilėjus

Galilėjas Galilėjus (Galieo Galilei), didis italų mokslininkas, plėtojant mokslinį metodą turbūt nusipelnęs daugiau nei kuris nors kitas, gimė 1564 m. Pizos mieste. Jaunystėje studijavo Pizos universitete, bet dėl finansinių sunkumų studijas metė. Vis dėlto 1589 m. tame universi­tete jis gavo dėstytojo vietą. Po kelerių metų perėjo dirbti į Paduvos universiteto fakultetą ir ten pasiliko iki 1610 m. Tuo laikotarpiu jis padarė daugiausia mokslo atradimų.
Tai išsiaiškinęs, Galilėjus žengė dar vieną žingsnį. Jis kruopščiai matavo atstumą, kurį daiktai nukrinta per tam tikrą laiką, ir nustatė, jog šis atstumas proporcingas laiko, per kurias jis krito, kvadratui. Tai reikšmin­gas atradimas, prielaida, kad pagreitis vienodas. Dar svarbiau, kad Galilė­jus daugybės bandymų rezultatus išreiškė matematinėmis formulėmis. Ma­tematinių formulių ir matematinių metodų taikymas yra svarbus šiuolaiki­nio mokslo bruožas.
Dar vienas svarbus Galilėjaus nuopelnas — inercijos dėsnio atradi­mas. Anksčiau žmonės manė, kad judantis daiktas savaime lėtės ir sustos, jeigu jo judėjimo nepalaikys kokia nors jėga. Tačiau Galilėjaus bandymai parodė, jog tai klaidingas įsitikinimas. Jeigu būtų galima pašalinti pasi­priešinimo jėgas (pvz., trintį), judantis daiktas savaime judėtų be galo. Šis svarbus principas, kurį iš naujo aiškiai suformulavo ir įtraukė į savo sistemą kaip pirmąjį judėjimo dėsnį I. Niutonas, yra vienas svarbiausių fizikos principų.
Didžiausi Galilėjaus atradimai yra iš astronomijos srities. XVII a. pra­džioje virė svarbūs astronominiai ginčai tarp Koperniko heliocentrinės te­orijos ir ankstesnės, geocentrinės; teorijos šalininkų. 1604-aisiais Galilė­jus pareiškė savo įsitikinimą, jog M. Kopernikas teisus, bet dar nesugebėjo to įrodyti. 1609 m. Galilėjus išgirdo apie Olandijoje išrastą teleskopą. Jis tik apytikriai žinojo to prietaiso sudėtį, tačiau greitai pats pasigamino daug geresnį teleskopą. Su šiuo nauju prietaisu jis nukreipė savo akis į dangų ir per vienerius metus padarė daugybę svarbių atradimų.
Žiūrėdamas į Mėnulį Galilėjus pastebėjo, kad jo paviršius nėra glotni sfera, jame gausu kraterių ir aukštų kalnų. Taigi jis padarė išvadą, jog dangaus kūnai anaiptol nėra glotnūs ir tobuli, o turi tokių pačių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!