Galaktikos keistuoliai

Tačiau netrukus danguje buvo atrasta ir daugiau panašių mirksinčių žiburėlių. Astronomai, jau seniai įpratę prie kintamų kosminių objektų, šį kartą buvo apstulbinti: žybsniai radijo bangose visą laiką kartojosi nepaprastai dažnai ir tiksliai.
Išsekus branduoliniam kurui žvaigždžių gelmėse, jos pradeda trauktis, nes nebėra vidinės jėgos, kuri galėtų atlaikyti viršutinių sluoksnių spaudimą. Teoriniai skaičiavimai rodo, kad Saulės masės žvaigždės virsta baltosiomis nykštukėmis - planetų dydžio žvaigždutėmis, kuriose medžiagos tankis siekia 105 - 107 g/cm3. Vadinasi, 1cm3 baltosios nykštukės medžiagos žemėje svertų maždaug toną. Atskiri atomai negali suartėti vienas su kitu labiau negu per 10-8cm, vadinasi, tiek skysčių, tiek ir pačių kiečiausių medžiagų tankis negali viršyti 20g/cm3. Tuo tarpu milžiniškas slėgimas baltosiose nykštukėse sutraiško atomus: atplėšti nuo branduolių elektronai tampa laisvi. Jei žvaigždės masė ne didesnė kaip 1,5 Saulės masės, tolesnį jos traukimąsi sulaiko vadinamųjų elektroninių dujų slėgis iš vidaus.
Jeigu žvaigždė 2 - 3 kartus masyvesnė už Saulę, įvyksta staigus branduolio kolapsas. Gravitacinio traukimosi metu atpalaiduota energija tvyksteli milžinišku sprogimu. Išorėje žvaigždė sužimba supernova, o viduje trauka sugniuždo ją į 10 - 30 km skersmens rutulį, kurio paviršiaus medžiaga turėtų būti panaši kaip baltosiose nykštukėse. Tačiau gilesniuose sluoksniuose kolosalinis slėgimas laisvus elektronus sugrūda tiesiog į branduolius, ir medžiaga žvaigždės gelmėse tampa neutronų mišiniu su nedidele dar išlikusių sveikų branduolių ir laisvų elektronų priemaiša. Iš čia ir kilęs pavadinimas - neutroninė žvaigždė. Manoma, kad jos centre tankis pasiekia net 1014g/cm3, t.y. milijonus kartų didesnis negu baltosiose nykštukėse.
Ši hipotezė gimė dar 1934 metais, teoriškai nagrinėjant masyvių žvaigždžių galutines evoliucijos stadijas, o praktiškai pagrįsta tik 1968 metais, aptikus 0,033 sekundės periodu švytuojantį pulsarą Krabo ūko centre. Atrastoji 16 ryškio žvaigždutė skleidžia ne tik neįprastus radijo signalus, bet tokiu pat dažnumu bliksi tiek optiniame diapazone, tiek ir rengeno spinduliuose.
Pulsaras nieko bendra neturi su pulsuojančia žvaigžde. Įsivaizduokite, kad kokiam devyngalviui slibinui pavyko Saulę sugrūsti į 20km skersmens rutulį. Tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!