FP, pinigų kiekio ir infliacijos santykis

Kiekvienos šalies ekonomikai yra būdingi cikliniai svyravimai. Norint prislopinti jų įtaką realiųjų pajamų sumažėjimui, infliacijai, nedarbo lygiui ar valiutos kurso svyravimams, šalys naudoja stabilizavimo politiką. Kai yra numatomi, tikėtini šokai, stabilizavimo politika gali juos prislopinti, tačiau, kai šokai pastebimi per vėlai arba jų neįmanoma nuspėti, tam tikri ekonomikos aktyvumo lygio svyravimai neišvengiami, o stabilizavimo politika juos gali tik prislopinti. Dažniausiai pasitelkiama fiskalinė politika ir jos priemonių pagalba bandoma atsistatyti į pradinį lygį. Fiskalinės politikos priemonės daro poveikį infliacijai ir pinigų kiekio kitimui. Šios trys sąvokos yra glaudžiai susijusios ir neatsiejamos.
Darbo tikslas – išnagrinėjus skirtingų autorių pateiktą informaciją, nustatyti ryšį tarp FP, pinigų kiekio ir infliacijos.
4) Ištirti Lietuvos pinigų kiekio ir infliacijos priklausomybę 2007 – 2015 m.
Darbo metodologija: mokslinės literatūros (straipsnių, tyrimų, publikacijų, vadovėlių) loginė lyginamoji analizė ir sintezė, grupavimas, statistinių duomenų, surinktos informacijos sisteminimas, interpretavimas ir apibendrinimas.
FISKALINĖS POLITIKOS SAMPRATA
Fiskalinė politika (toliau – FP) yra viena iš pagrindinių stabilizavimo politikos priemonių. V. Skominas (2006) šią sąvoką apibrėžia kaip vyriausybės išlaidų ir mokesčių keitimą, kurie daro poveikį visuminei paklausai, o ši savo ruožtu veikia bendrąjį vidaus produktą, nedarbo lygį. G. Davulis (2003) fiskalinę politiką nusako labai panašiai, tai biudžeto pajamų ir išlaidų formavimo principai ir praktika, kuri įgyvendinama keičiant vyriausybės išlaidų ir mokesčių lygį. Kiti teoretikai išskiria, kad fiskalinės politikos priemonės padeda reguliuoti valstybės skolą. Iš šių apibrėžimų išaiškėja, kad pagrindinės fiskalinės politikos priemonės yra mokesčių (T) arba vyriausybės išlaidų (G) keitimas. Tačiau tam tikrais atvejais mokesčiai ir išlaidos yra didinamos arba mažinamos. Kai mokesčiai yra mažinami, o išlaidos didinamos, šalies ekonomika išgyvena recesiją ar netgi krizę ir vykdo skatinamąją fiskalinę politiką. Kadangi recesijos ar krizės sąlygomis yra nepakankama visuminė paklausa, investicijos ir užimtumas nesiekia natūralaus lygio, skatinamoji fiskalinė politika bando padidinti šiuos dydžius. Tačiau gerindama vienus rodiklius, tuo pačiu vyriausybė didina biudžeto deficitą ir kainas (Davulis, 2003, p. 252). Kai ekonomika...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!