Fotoefektas ir jo taikymas

• Elektronų spinduliavimas iš kietųjų kūnų ir skysčių, absorbavus jiems elektromagnetinį spinduliavimą, vadinamas išoriniu fotoefektu.
• Pirmąkart jį 1887 m. pastebėjo H. Hercas. Apšvieskime metalą monochromatine šviesos banga, kurios amplitudė Em. Elektromagnetinės bangos intensyvumas I yra tiesiog proporcingas amplitudės kvadratui. Apšviesto metalo laisvąjį elektroną elektrinis laukas veikia periodiškai kintančia jėga.Elektronas virpa lauko kitimo dažniu. Virpėjimo amplitudė tiesiog proporcinga elektrinio lauko amplitudei Em, todėl galima tikėtis fotoefekto dėsningumų.
• Elektronai neišlėks iš metalo tol, kol amplitudė Em (atitinkamai šviesos intensyvumas) nepasieks tam tikros metalui būdingos krizinės vertės, pakankamos išlaisvinti elektronui. Kitaip sakant, fotoefektui turėtų egzistuoti šviesos intensyvumo slenkstis.
• Fotoelektronų energija turėtų būti tiesiog proporcinga šviesos intensyvumui.
• FOTOEFEKTO DĖSNINGUMO spėliojimus visiškai paneigė A. Stoletovo ir kitų fizikų bandymai. Jais nustatyta: 1) fotoefektu nėra šviesos intensyvumo slenksčio; 2) fotoelektronų energija nepriklauso nuo šviesos intensyvumo; 3) fotoelektronų maksimali energija priklauso nuo fotoefektą sukeliančio spinduliavimo dažnio. Kiekvienai medžiagai yra savita dažnio riba, t. y. mažesnio dažnio už tam tikrą υr spinduliai fotoefekto nesukelia. Kai dažnis didesnis už šį ribinį, fotoelektronų maksimali energija Em yra tiesinė dažnio funkcija.
• BANDYMAI
• Kiekvienai medžiagai yra savita dažnio riba, t. y. mažesnio dažnio už tam tikrą υr spinduliai fotoefekto nesukelia. Kai dažnis didesnis už šį ribinį, fotoelektronų maksimali energija Em yra tiesinė dažnio funkcija (žr 1pav.)
• 1905 m. A. Einšteinas pasiūlė lengvai paaiškinančią fotoefektą hipotezę.
• Jos esmė tokia: šviesa yra tam tikros energijos E = h · υ dalelių (fotonų) srautas. Fotonai yra materialios dalelės, kurios sklisdamos išlaiko savo individualias savybes, pavyzdžiui, energiją. Elektronas, sąveikaudamas su fotonu, gali jį absorbuoti: tuomet fotonas išnyksta, o elektrono energija padidėja dydžiu E = h· υ. Fotonų srauto intensyvumas priklauso nuo šviesos šaltinio pobūdžio. Kaitinimo lempos, netgi elektros lankai, skleidžia tik tokio tankio fotonų srautą, kad tikimybė elektronui sugerti daugiau nei vieną fotoną yra nykstamai maža, kitaip sakant, tikėtina tik vieno fotono absorbcija.
• Remdamasis fotonine šviesos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!