Civilinė teisė – tai teisės šaka, reglamentuojanti vienas nuo kito teisiškai nepriklausomų fizinių ir juridinių asmenų santykius (turtinius; asmeninius neturtinius, susijusius su turtiniais; kai kuriuos asmeninius neturtinius). Pagrindinė funkcija yra reguliuoti civilinės teisės santykius bei numatyti sankcijas, kuriomis atkuriama iki pažeidimo buvusi padėtis. Civilinės teisės sistema sudaryta iš normų, institutų ir pošakių (daiktinė teisė, prievolių teisė ir k.t.). Skirstoma į bendrąją ir ypatingąją civilinę teisę.
Terminas (lot. Jus civilis) atsirado ir pati teisės šaka susiformavo Senovės Romoje apie III-I a. pr. m. e. Ji buvo privatinės teisės sinonimas.
Nuo pat pradžių civilinė teisė formavosi atmetimo principu. Iš pradžių ji apėmė beveik visus visuomeninius santykius (pvz., konstitucinius pagrindus, civilinio proceso, administracinio proceso ir net baudžiamosios teisės sferas). Ilgainiui tam tikri institutai atsiskyrė nuo civilinės teisės ir tapo savarankiškomis teisės šakomis.
• Prievolių teisė (VI knyga)
II knyga civilinėje teisėje užima vieną iš svarbiausių vietų, savo rašto darbe konkrečiai aptarsiu fizinius asmenis, jų teisnumą ir veiksnumą.
TEISNUMAS
Civilinio teisnumo, kaip ir bet kurios kitos teisinės sąvokos, pobūdį ir turinį nulemia konkrečios visuomeninės ekonominės formacijos gamybiniai santykiai. Valstybė fiziniams ir juridiniams asmenims suteikia galimybę turėti civilines teises ir pareigas, atsižvelgdama į atitinkamo laikotarpio materialines gyvenimo sąlygas.
Teisnumas nėra įgimta žmogaus savybė. Tai tam tikra socialinė ekonominė savybė, kurią asmeniui, kaip teisės subjektui, savo įstatymais suteikia ir pripažįsta valstybė.
Fizinių asmenų civilinio teisnumo samprata
Civilinis teisnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galėjimas turėti civilinių teisių ir pareigų. Šis civilinio teisnumo apibrėžimas identiškas civilinio teisnumo sampratai, kuri buvo pateikta 1964 m. CK 8 straipsnyje.
Teisnumas yra bendroji teisės kategorija, apibūdinanti asmens teisinį statusą. Tik teisnus asmuo yra teisinių santykių subjektas. Asmuo, kuriam nebūdintas teisnumas, yra tarsi „už įstatymo ribų“, nes teisės požiūriu neteisnus asmuo negali turėti teisių ir pareigų, t. y. negali būti teisinių santykių subjektas. Taigi tik teisnus asmuo gali įgyti teisių ir pareigų. Civilinis teisnumas apibūdina asmenį kaip civilinių teisinių santykių subjektą. Pasakymas, kad...
Šį darbą sudaro 5589 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!