Šperos

Fizikos pradmenų teorija

9.2   (2 atsiliepimai)
Fizikos pradmenų teorija 1 puslapis
Fizikos pradmenų teorija 2 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

 1. Realiosios dujos. Van der Valso lygtis. Pagal Beilio- Marioto dėsnį, nekintant tem-rai, tos pačios dujų masės, slėgio ir tūrio sandauga yra pastovus dydis: pVm= const. Realia: egzistuojančios dujos (realios dujos) skiriasi nuo savo idealizuoto modelio. Ne tik dujų, bet ir kietųjų kūnų bei skysčių, molekulės veikia vienas kitą jėgomis, kurios vad.molekulinės. jėgos, kuriomis molekulės traukia viena kitą- van der Valso jėgos. Šios jėgos skirstomos į orientacines, indukcines ir dispersines. 2 taškinių vienodo didumu bet priešingo ženklo krūvių, nutolusių vienas nuo kito atstumu l, sistema- elektrinis bipolis. Elektrinio lauko neveikiamų kai kurių medžiagų molekulėse elektros krūviai pasiskirsto taip, kad teigiamų ir neigiamų krūvių “srovių” consta.nesutampa. tokia molekulė- polinė. Molekulė, kurios teigiamų ir neigiamų krūvių “srovių” centrai sutampa- nepolinė. Orientacinės- tai tankios jėgos tarp polių molekulių. Tarp polinės molekulės bipolio ir jos indukuotųjų bipolių veikiančios elektrostatinės traukos jėgas- indukcinės. Dispersinės jėgos- tai trankos jėgos, kuriomis momentinio bipolio sukurtas elektrinis laukas, kurio pritraukią kitus “momentinius” bipolius. Dispersinės jėgos nepriklauso nuo to, ar molekulė polinė, ar nepolinė, jos veikia tarp visų atomų ir molekulių. Van der Valso lygtis: (p+a/V2m)(Vm-b) =RT 2. Krizinis būvis (kritinis). Kritiniai realiųjų dujų parametrai Perkaitinti iki tam tikros tem-ros garai įgyja dar viena svarbią savybę: jų neįmanoma paversti skysčiu. Galima tokius garus slėgti kiek norima- skysčio neatsiras. Įsivaizduokime, kad kaitiname uždarą indą su skysčiu. Tem-rai kylant skystis plečiasi , jo tankis mažėja, o sočiųjų garų slėgis didėja, kol tam tikroje tem-je uždaroje ertmėje garų ir skysčio tankis susiligina- išnyksta skirtumas tarp skysčio ir jo sočiųjų garų, išnyksta jų riba. Tokia medžiagos būsena vad.krizine, o tos būsenos parametrai- tem-ra, tūris ir slėgi- vad.kriziniais parametrais. Krizinis tūris: Vmk=3b; Krizinė tem-ra: Tk=8a/27bR; Krizinis slėgis: pk=a/27b2; 3. Fazinis virsmai (Klapeirono ir Klaudijaus lygtis) Medžiagos fazė- jos termodinamiškai pusiausviroji būsena, kuri fizikinėmis savybėmis skiriasi nuo kitų galimų tos medžiagos pusiausvirųjų būsenų. Medžiagos perėjimas iš vienos fazės į kitą- fazinis virsmas. Faziniai virsmai yra 2 tipų: pirmosios ir antrosios rūšies. Pirmosios rūšies faziniai virsmai: tokia, kurioms vykstant sugeriama arba išskiriama fazinio virimo šiluma, ir dėl to šuoliškai pakinta medžiagos vidinė energija, entropija, tankis. Antros rūšies fiziniai virsmai- tokie virsmai, dėl kurių šuoliškai pakinta fizikinės savybės priklausomybė nuo tem-ros ar slėgio. Bet kokia pirmosios rūšies fazinio virsmo tem-ros T priklausomybė nuo slėgio nusako Klapeirono ir Klaudijaus lygtis: dT/dp=t(v2-v1)/q ,(1-os fazės specifinis tūris- v1, antrosios-v2; q-specifinio fazinio virsmo šiluma). 4. Vidinė realiųjų dujų energija Vidinė realiųjų dujų energija susideda iš jų molekulių chaotiško judėjimo kinetinės energijos ir sąveikos potencinės energijos. Um=Umk+Ump, ( Umk- 1 mol molekulių kinetinė energija, Ump- jų sąveikos potencinė energija, Um- realiųjų dujų kritinė energija) Um=CvT; 1 mol Van der Valso dujų vidinė energija: Um =CvT- a/Vm; Ji priklauso nuo dujų būsenos parametrų ir medžiagos prigimties. Realioms dujoms Van der Valso lygtis tinka tik tuomet, kai dujų p nedidelis, o tem-ra gana aukšta. Nagrinėjant realiųjų dujų vidinę energiją, matyti, kad bet kurios dujos artutinei galima laikyti idealiomis tik tuomet, kai jų molekulių sąveikos energija yra nykstamai maža, palyginti su chaotiškojo judėjimo energija. Tokių dujų vidinė energija Um≈Umk sutampa su idealiųjų dujų. 5. Dujų skystinimo problema Kol nebuvo žinoma apie krizines tem-ras, įvairias dujas buvo bandoma suskystinti vien slegiant. Taip pasisekė suskystinti anglies dioksidą, amoniaką, chlorą,... Tačiau lengvesnės dujos- aazotas, vandenilis, deguonis, helis...- nesidavė suskaistinamos, nors buvo sudaromi net iki 3000 at, slėgiai. Jas imta laikyti nesuskaistinamomis dujomis. Tik po to, kai paaiškėjo kad dujoms suskystinti būtina žemesnė už kritinę tem-ra, prasidėjo dujų skystinimo era. 1877m. buvo suskystintas oras, t.y. deguonis ir azotas, o 1908m. paskutinės dujos- helis. 6. Skystis, jo paviršinis sluoksnis Skysčiai skirstomi į: 1.Paprastuosius skysčius; 2.Skystinius kristalu; 3.Kvantinius skysčius. 1.tai tokie skysčiai, kurie mikroskopiniu pažiūriu yra vienalyčiai ir, neveikiant išoriniams poveikiams, izotropiški. 2.tai tokios medžiagos, kurios pasižymi ir skysčiams būdingu tankių, ir kristalams būdingu molekulių išsidėstymo tvarka. 3.skisčiai, kurių savybės lemia kvantiniai efektai(jų įtaka išryškėja arti 0) Molekulinis slėgis- tai paties skysčio molekulių sąveikos rezultatas, todėl jam negalioja Paskalio dėsnis. Molekulinio slėgio jėga veikia tik skysčio molekules ir neveikia panardinto į skystį kūno. Todėl molekulinio slėgio neįmanoma tiesiogiai išmatuoti prietaisais, jis aps-mas teoriškai. Molekulinis slėgis yra labai didėli: pvz.:vandenyje jis yra 11.108 Pa (11000 at). Štai kodėl skysčiai nekeičia savo tūrio slegiami, - jie jau yra suslėgti milžiniško savo paties paviršiaus molekulinio slėgio. 7. Paviršiaus įtempimas Paviršiaus įtempimo jėga: jėga, kuria besistengiantis susitraukti skysčio paviršius veikai jį ribojantį kontūrą. Ji tuo didesnė, kuo ilgesnis ribojantis paviršių kontūras. Jėgos F, kuria skysčio pavirius veikia kontūrą, santykis su to kontūro ilgis l vad.skysčio paviršiaus įtempimo koeficientas (žymimas raide σ- sigma): σ =F/l. [N/m] 8. Drėkinimo reiškiniai Kai skysčio ir kietojo kūno stipresnis už paties skysčio molekulių tarpusavio sąveiką, sakoma, kad skystis drėkina kietąjį kūną. Priešingu atveju sakoma, skystis kieto kūno nedrėkina. Tas pats skystis vienus kūnus drėkina, kitus –ne. Drėkinantis skystis kyla prie indo sienelių ir pasklinda ant kietojo kūno paviršiaus. Nedrėkinantis skystis nusileidžia prie indo sienelių, o ant paviršiaus susitraukia į lašus. Pirmuoju atveju kampas ύ tarp skysčio paviršiaus liestinės ir sienelės yra smailus, antruoju bukas.šis kampas vad.salyčio kampu. Technikoje drėkinimas yra svarbus klijuojant, lituojant, dažant, suvirinat metalus ... 9. Laplaso formulė Δp= 2σ/r (r- menisko kreivumo spindulis, Δp- slėgio pokitis) 10. Kapiliarumo reiškiniai gamtoje ir technikoje Gamtoje: smulkiausi kapiliarais, esančiais augalų audiniuose, kyla iš dirvos vanduo, nešdamas ištirpusias maistines medžiagas. Dirvos struktūra tai pat kapiliarinė. Plonyčiai kanalai tarp grumstelių atstoja kapiliarinius vaizdelius, kuriais kyla į paviršių ir garuoja. Technikoje: plytos, betonas ir kitos statybinės medžiagos yra akyti kūnai, turi išsišakojusią kapiliarų sistemą. Dėl to pastatų sienos ir pamatai apsaugomi nuo podirvio vandenų hidroizoliacinėmis medžiagomis, neturinčiomis kapiliarų. Buitiniai reikmenys- rankšluostis, vata, sugeriamasis popierius, kempinės savo paskirtį atlieka irgi tik todėl, kad turi kapiliarinę struktūrą. Skysčio pakilimas arba nusileidimas ypač ryškus vamzdeliuose su labai plonomis kiaurymėmis- kapiliaruose. Kuo plonesni kapiliarai, tuo ryškesni kapiliariniai reiškiniai. Skysčio pakilimo arba nusileidimo aukštį kapiliariniame vamzdelyje nesunku aps-ti. Pusiausvyros sąlyga kapiliariniame vamzdelyje paprasta: drėkinantis skystis nustoja “kopęs” kapiliaru aukšlys tada, kai papildomo stulpelio sunkis P =mg kompensuoja paviršiaus įtempimo jėgą F=σl: P=F, t.y. mg=σl. Skysčio stulpelio kapiliare masė m=ρV; skysčio geometrinė forma kapiliare- ritinis, taigi V= πr2h; skysčio lietimosi riba- kapiliaro apskritimas, kurio ilgis l =2πr.: ρπr2hg=2πrσ. Drėkinančio skysčio pakilimo kapiliare aukštis: h=2σ/ρrg. 11. Molekulių pasiskirstymas pagal greičius Maksvelo dėsnis Normalaus tankio dujose per 1 s kiekviena molekulė susiduria su kitomis vidutiniškai daugiau kaip 109 kartų. Susiduriant keičiasi molekulių greičio modeliai ir judėjimo kryptys, todėl dujų molekulės juda chaotiškai įvairiais greičiais. Dažniausiai reikia žinoti, kaip molekulės pasiskirsčiusios pagal greičius, nes daugelio reiškinių pobūdis priklauso nuo šio pasiskirstymo. Kadangi greitis yra vektorius, tai bendras molekulių pasiskirstymo pagal greičius dėsnis turi išreikšti molekulių pasiskirstymą ir pagal greičio modulius, ir pagal judėjimo kryptis. Tačiau čia nagrinėjame judėjimo greičio modulius. Greičio modulio funkcija: f(v) = dn/ndv. Ši funkcija reiškia tikimybę (dn/n=f(v)dv, kad molekulės greičio modulis yra intervale tarp v ir v+dv) tankį. Funkcija rodo, kokių dėsniu dujų molekulės pasiskirsčiusios pagal greičio modulį todėl ir vad.pasiskirstymo funkcija. Pagal Maksvelį, molekulių koncentracija bet kurioje sistemos dalyje vidutiniškai vienoda, be to, visi sistemos fizikiniai procesai vyksta nenutrūkstamai erdvėje ir laike, ir kiekviena molekulė, nepriklausydama nuo kitų, gali užimti sistemoj, bet kurią padėtį, judėti bet kokiu greičių turėti bet kokį judesio kiekį ar energiją. Maksvelio pasiskirstymo funkcija: f(v) =dn/ndv =4π(m/2πkT)3/2·v2e-mv2/2kT Maksvelio pasiskirstimas: dn= 4π(m/2πkT)3/2·v2e-mv2/2kT (dn-molekulių, kurių greičiai yra nuo v iki v+dv, skaičius tūrio vienete.) 12. Bolcmeno skirstinys, parametrinė formulė Padėties erdvėje funkcija: f(Wp) =dN/Ndxdydz=A1eWp(x,y,z)/kT Šios funkcijos skaitinė vertė lygi tikimybės aptikti dalelę taške x, y, z aplinkoje išskirtame nykstamai mažame tūryje dV ir šia tūrio santykio ribai. dV=dxdydz mikroskopiškai mažas tūrio elementas.dN-tame tūrio elemente esančių dalelių vidutinis skaičius.dN=ndV=noe-Wp(x,y,z)/kT dxdydz; N- sistemą sudarančių dalelių skaičius. A1=no/n; Wp- molekulės potencinė energija. Taip pat Bocmano(Bocmano-Maksvelio) pasiskirstymas: f(W) =Ae-W/kT (dalelės pilnutinė energijos funkcija) W- pilnutinė dalelės mechaninė energija; W=Wk+Wp, T- const. Maksvelio pasiskirstymas- termodinaminės pusiausvyros būsenoje esančios sistemos dalelių statinis pasiskirstymas pagal kinetinės energijos vertes. Bocmano pasiskirstymas- pagal potencines energijas F(Wp) =A1e-Wp/kT 13. Grįžtamieji ir negrįžtamieji virsmai Grįžtamieji procesai: mechanini (ar termodinaminį) procesą vad.grįžtamuoju, jeigu jam pasibaigus, sistemą galima atvirkščia tvarka, per tas pačias tarpines būsenas, grąžinti į pradinę būseną ir nelieka aplinkoje pokyčių. Dėl trinties bet koks mechaninis judėjimas yra negrįžtamasis. Kadangi pusiausvirieji procesai vienodai gali vykti tiesiogine ir atvirkščia kryptimi, tai jie yra grįžtamieji. Realus teromodinaminis procesas yra pusisuaviras, kai sistemos išoriniai parametrai ir tem-ra pastebimai nekinta per laiko tarpą, kur tas didesnį už tą pokyčių sukelto proceso relakcijos laiką. Visi termodinaminiai grįžtamieji procesai vyksta labai lėtai ir sudaro begalinę viena nuo kitos nykstamai mažai besiskiriančių pusiausvirųjų būsenų seką. Negrįžtamieji procesai: Realūs procesai dažniausiai nyksta tarp termodinaminės sistemos ir aplinkos, kai yra baigtinė didumo tem-os, slėgo, komponenčių koncentracijos skirtumai. Dėl to jie savaime vyksta viena kryptimi ir baigtiniu greičiu. Šie procesai yra nepusiausvirus, todėl- negrįžtamieji. 14. II Termodinamikos dėsnis Termodinaminių procesų vyksmo kryptį nusako gamtos dėsnis- II termodinamikos dėsnis. Tomsono (Kolvino) postulatas (dėsnio supratimas) II dėsnis: Neįmanomas tiks ciklinis procesas, kurio vienintelis rezultatas būtų iš šildytuvo paimtas šilumos pavertimas jai ekvivalentišku darbu. Iš čia: 1.Ciktiškai dirbančio šiluminio variklio terminis naudingumo koeficientas mažesnis už 1. 2.Negalima sukurti cikliškai dirbančio variklio, kuris turėtų tik šildytuvą. V. Osvaldo suformulavimas: Negalimas antrosios rūšis amžinasis šiluminis variklis. Klaudijaus postulatas: Neįmanomas toks procesas, kurio vienintelis rezultatas būtų energijos perdavimas šilumos pavidalu iš šaltesnio kūno šiltesniam. 15. Šiluminės ir šaldomosios mašinos, jų veikimo principas Tai vidaus degimo varikiai, garo mašinos, garo bei dujų turbinos... mašinos, kurių darbas susijęs su šilumos perdavimu. Jos skirstomos į šiluminius variklius ir šaldymo mašinas. Cikliškai dirbanti šiluminė mašina susideda iš darbinės medžiagos ir 2-jų skirtingos tep-ros kūnų: 1.aukštesnėsT- šildytuvas.2.žemesnės T- šaldytuvas. Ciklinio proceso pradžia ir pabaiga būsenos diagramoje atvaizduoja tuo pačiu tašku, o ciklas- uždarą kreive. Tegul darbinė medžiaga- tero sistema, o šildytuvas su šaldytuvu- išoriniai kūnai. Ciklas suskaidomas į darbinės medžiagas plėtimosi procesą 1a2 ir jos tūrio mažėjimo procesą 2b1. Gaunama iš šildytuvo šilumos kiekį Q1 ir pereidama iš būsenos 1 į būseną 2, darbinė medžiaga plėsdamasi atlieka teigiamą darbą A1. Dujų plėtimosi darbas A1 skaitome verte lygus p-v diagramoje nubrėžtos figūros 1a2v2v1plotui. Pritaikę plėtimosi procesui I termo.dėsnį: Q1=U2-U1+A1 ( U1ir U2- termo-nės sistemos, esančios būsenoje 1 ir būsenoje 2, vidinė energija. Mažėjant darbinės medžiagos užimamam tūriui, ši medžiaga atlieka neigiamą darbą A2, kuris absoliutine skaitine verte lygus figūros 2b1v1v22 plotui. Per ciklą atliktas darbas A=A1+A2. Jo skaitinė vertė lygi ciklo kreivės ribojamam plotui. Kai darbinė medžiaga suslegiama, esant žemesnei T ir mažesniam p negu buvo jai plečiantis, tuomet suminis dargas A>0. Šitoks laikrodžio rodyklės sukimosi kryptimi vyksta ciklas vad.tiesioginiu. Tiesioginis ciklas bus tuomet, kais suslegiama darbinė medžiaga perduos šaldytuvui šilumos kiekį Q2, kuris mažesnis už gautąjį iš šildytuvo šilumos kiekis Q1. Čia galima sakyti, kad suslegiamoji darbinė medžiaga iš šaldytuvo gavo neigiamą šilumos kiekį Q2, modeliu lygų Q2. Pritaikę suslėgimo procesui I term.dėsnį: -Q’2 =Q2=U1-U2+A2; Sudėję plėtimosi ir suslėgimo procesams užrašytas I-jo term.dėsnio lygtis, gauname visą ciklą aprašančio formulę: Q1-Q’2 =Q1+Q2= A1+A2=A taigi, cikliškai veikianti šilumos mašina tik dalį iš šildytuvo gauto šilumos kiekio paverčia darbu. Šiluminė mašina, kurį šilumos kiekį paverčia mechaninių darbu- šiluminis variklis. Jis dirba tiesioginiu ciklu. η=A/Q1=Q1-Q’2/Q1= Q1+ Q2 / Q1 (η- šiluminio variklio terminis naudingumo koeficientas.). Ciklas, kuris vyksta priešinga laik.rod kryptimi yra atvirkštinis. Šiluminės mašinos darbas atvirkštiniu ciklu: Darbinė medžiaga, paėmusi iš žemesnės T kūno šilumos kiekį Q2, plečiasi ir atlieka teigiamą darbą A2. Mažėjant jos užimamam V, darbinė medžiaga atlieka neigiamą darbą A1 ir aukš.T kūnui perduoda šilumos kiekį Q’1. Šiuo atveju atliekamo darbo |A1|>A2, todėl, vykstant atvirkštiniam ciklui, šiluminė mašina atlieka neigiamą darbą A. Šis darbas skaitinė vertė lygus proceso, kreivės ribojamos figūros plotui, paimtam su “-“ ženklu. Vykstant tokiam ciklui, vienodo didumo tik neigiamą darbą A’ atlieka jėgos, kuriomis veikia termodin.sistemą išoriniai kūnai. Pritaikę darbinės medžiagos plėtimosi ir jos tūrio mažėjimo procesams i-ji term.dėsnį, gaunam aukštesnės T kūnui perduoto šilumos kiekio išraišką: Q’1=Q2+A’. Čia nenatūraliai šilumos kiekis pereina iš šaltesnio kūno į šiltesnį dėl to, kad išoriniai kūnai atlieka darbą. Reiškia, šiluminei mašinai dirbant atvirkštiniu ciklu, žemesnės t kūnas šaldomas. Šitaip dirbant šiluminė mašina- Šaldymo mašina. Jos veikimo efektyvumas apibūdina šaldymo koeficientu: šaldymo koeficientas= Q2/A’ 16. Idealioji Karno mašina, jos našumo koeficientas Karno įrodė, kad didžiausią naudingumo koeficientą turėtų tam tikru grįžtamuoju ciklu dirbanti ideali (be nuostolių) šiluminė mašina. Ciklas turėtų susidėti iš pusiausvirųjų ir nuosekliai vienas kitą keičiančių 2 izoterminių bei 2 adiabatinių procesų. Toks ciklas- idealusis Karno ciklas. Šiuo ciklu dirbanti šiluminė mašina- idealioji Karno mašina. Našumo koeficientas: η =T1-T2/T1=1- T2/T1 17. Entropija, jos ryšys su būsenos būvio tikimybe II tero.dėsnis tinka įvairiems gyvosios ir negyvosios gamtos tiek ciklinimas tiek ir necikliniams procesams. Jo bendrai formuluotei įvesta dar viena būsenos funkcija- Entropija. Termodinaminės sistemos gautojo šilumos kiekio ir absoliutinės tem-ros kurioje ji buvo taikoma, santykis- redukuotasis šilumos kiekis (Klaudijus). Karno cikle redukuotasis šilumos kiekis Q1/T1 yra teigiamas, o Q2/T2- neigimas: Q1/T1+Q2/T21. Egzistuoja specifinė Bolcnamo formulė entropijai: S=klnw (k- Bocmano konstanta 1,38·10-23 I·K-1. Statinis fizikoje entropijos apibrėžimas: entropija yra sistemos būsenos termodinaminės tikimybės matas. Statinių požiūrių II term dėsnis traktuojamas kitaip nei termodinaminiu: esant sistemai bet kurioje nepusiausviroje būsenoje didžiausi tikimybė- kad ji pereis į didesnės entropijos būseną. Bet galimas toks mikroskopinis savaiminis procesas, kai entropija sumažėja, tik jo tikimybė ma-žės, nei pirmojo. Taigi, pagal statinę fiziką, dujos gali savaime susislėgti, tiktai šito proceso tikimybė yra nykstamai maža, bet ≠0. dėl to statinė fizika truputi kitaip apibrėžia negrįžtamąjį procesą: procesas yra negrįžtamas, kai jam atvirkštinio procese tikimybė yra mažesnė negu tiesioginio. 19. Išilginės ir skersinės bangos Bangos, kurios susidaro dėl medžiagos tamprumo- tampriosios bangos. Kūnas būna tamprus, tai, išnykus išoriniams poveikiams, deformuoja visiškai išnyksta. Aplinka yra izotopinė, jeigu nagrinėjamiesiems reiškiniams esminės fizikinės savybės visomis kryptimis yra vienodos. Priešingu vad.anizotropinė. Skersinių ir išilginių bangų susidarymas: Trikdymo sklidimas į aplinką- bangavimas. Skindant bangai iš vienos aplinkos į kitą perduodami virpesiai ir virpėjimo energija, o medžiaga nepernešama. Kai dalelės virpa polikštumoje, statmenoje bangos sklidimo krypčiai- banga skersinė. O kai aplinkos dalelės virpa išilgai bangos sklidimo krypties- išilgime banga. 20. Bangų energija Vienodu dėsniu kinta bangavimo apimtas tampriosios aplinkos elementaraus tūrio dV kinetinė, potencinė ir pilnutinė mechaninė energija: dW=dWk+dWp =2dWk=ρω2s2mdv sin2(ωt-kx+φo) Virpančios tamprios aplinkos tūrio vieneto energija- bangos energijos (vidutinio) tūrinio tankis: Ŵ=½ρω2s2m 21. Interferencija ir difrakcija Interferencija ir difrakcija- tai bangų sudėties reiškiniai. Ji 2 šaltiniai yra koherentiniai (vienodas dažinis) jei yra fazių skirtumas, tai jis pastovus (laikui bėgant). Tai bangų interferencijos ir difrakcijos rezultatas priklauso nuo tiriamo taško atstumo iki šaltinio. Interferencija- bangų sudėties rezultatas, kai bangos pasiekia tašką nuo šaltinio. Difrakcija- kai bangos užlinksta už kliūties, jie tos kliūties matmenys maži, lyginant su bangos ilgiu. Σs Δr=r2-r1 eigos skirtumas; Ms Δr=kλ; Mis Δr=(2k+1)λ/2. Jei kliūties matmenys yra maži tai jie tampa naujų bangų šaltiniu. 22. Stovinčiosios bangos Stovinčios bangos lygtis: s=2smcos kx cosωt; s*=2smcoskxs=s*cos ωt. Taškai kurie tenkina lygtį: kx=+- 2m π/2, (m=0,1,2,3,...).Virpesių amitudė yra didžiausia ir lygi 2sm. Šie taškai- stovinčiosios bangos nuokrypio pūpsnisi. Taškuose, kurių koordinatės tenkina sąlygą: kx=+-(2m+1) π/2, (m=0,1,2,..) virpesių amplitudė=0. Šie aplinkos taškai- stovinčiosios b nuokrypio mazgai. Atstumas tarp gretimų pūpsnių (mazgų)- stovinčiosios bangos ilgis λs. k(x2-x1) =kλs=π; λs=π/k=λ/2. 23. Termodinaminis ir molekulinis- kinetinės makrų sistemos aprašymų būdai (Klapeirono lyg) Mikrosistemos aprašomos remiantis eksperimentų su jais rezultatais. O molekuliniu kinetiniu būdu- laikant, kad medžiagos sudarytos iš molekulių, kurios chaotiškai juda ir vyksta jų tarpusavio sąveika. Pvz.: dujos veikia tik susidūrus tiesiogiai. Į sąveikos potencinę energiją čia dažniausiai nekreipia dėmesio ir nagrinėja tik kinetinę energiją. Skysčiuose sąveikos energija stipresnė, ji turi laisvąjį paviršių, o forma- indo. Kietame kūne molekulės vibruoja apie pusiausvyros padėtį, taip kūnai išlaiko formą. Pagrindinė lygtis: p= nkT (p- slėgis, n- koncentracija (m-3) k- Bocmano pastovioji, k=R/NA, T- absoliutinė temp-ra)NA=6,02·1023 mol-1, R=8,31 J/K·mol, T=t+273. “R” gaunama iš Klapeirono lygties: pV/T=const. po=1·105 Pa, To=273K. Voμ=0,0224m3, R=poVoμ/To 24. Pagrindinė molekulinės kinetinės teorijos lygtis vek. W=m vek. v2/2 =Σi=1Wki/N; ½ kT; Vienatomėms dujom (inertinės dujos) i=3 nes molekulė gali judėti x,y,z kriptimis: vek. W1 =3/2 kT; Dvieatomėms dujoms i=5. vek. W1=5/2 kT; Daugiatomės dujos i=6 vek.W1=3kT. 25. I Termodinamikos dėsnis Tai- energijos tvermės ir virsmų dėsnis sistemoms, kuriuose yra svarbūs šiluminiai procesai. Termodinaminės sistemos ar kūno energiją galima pakeisti 2 būdais: 1.atliekant darbą.2.suteikiant šilumos kietį. Termodinaminės sistemos pilnutinės energijos pokytis yra lygus jos atžvilgio atlikto darbo ir jai perduoto šilumos kiekio sumai. ΔW=A’+Q. Sistemos vidinės energijos pokytis lygus išorinių jėgų darbo ir sistemos perduotos šilumos kiekio sumai ΔU=A +Q. Izochorinis procesas ΔU= Q dujų ΔV=0 nekinta; Izoterminis procesas Q=Adujos T-const., Izobarinis procesas Q=ΔU+Adujos, Adiabatinis procesas ΔU=A, Q=0 26. Sistemos vidinė energija Kūno pilnutinė energija W- jo pilnutinės mechaninės ir vidinės energijos U suma: W=WK+WP+U. Termodinaminės sistemos vidinė energija priklauso nuo tų pačių pagrindinių termodi-ių parametrų kaip ir jos būsena. Tam tikroje būsenoje esančios sistemos vidinė energija yra būdinga tai būsenai ir visiškai nepriklauso nuo prieš tai sistemoje vykusių procesų. Tokiomis savybėmis pasižymintys fizikiniai dydžiai- būsenos funkcija. Taigi vidinė energija yra termodinaminės sistemos mikroskopinės būsenos funkcija. d- funkcijos elementarusis pokytis vad.jos pilnuoju diferencialu.dU- vidines energijos pilnasis diferencialas ar elementarusis pokytis. Darbas- energijos perdavimo būdas. Darbo sąvoka reiškia energijos perdavimą vieno kūno kitam ar kūnų sistemai. 27. Šiluma- sistemos vidinės energijos pokyčio matas Energiją galima perduoti kitais būdais, pvz.: sulietus skirtingų T kūnus. Aukštesnės t kūno molekulės, susidurdamos su žemesnės T kūno molekule, atlieka mikroskopinį darbą ir perduoda joms dalį chaotiškojo judėjimo energijos. Taip perduodama vidinė energija neatlieka mikroskopinio darbo. Šis perdavimo būdas- šiluminis. Tai perduotos ar gautos vidinės energijos kiekis yra šilumos kiekis: 1.Šilumos kiekis, suteikiamas termodinaminei sistemai yra “+”. 2.Atimamos šilumos kiekis yra “-“. Atliktas darbas ir perduotas šilumos kiekis yra termodinaminės sistemos būsenos kitimo proceso energetinės charakteristikos. 28. Izoprocesai ir adiapatinis procesas Izoprocesai: Pirmąjį termod-kos dėsnį taikysime vienam moliui idealiųjų dujų, kai jos izoprocesu pereina iš būsenos 1 į būseną 2. Jeigu termodi-nei sistemai šilumos kiekis suteikaimas izochoriškai, tai ji nesiplečia ir neatlieka mechaninio darbo. Tada pirmasis ternod-kos dėsnis: δQ =dUm=CvdT. Suintegravę gauname baigtinę energijos pokyčio išraišką: Q=Um2-Um1=Cv(T2-T1); Kai nekinta slėgis (izobarinis procesas): Q= Cv(T2-T1)+ p(Vm2-Vm1); vykstant izoterminiam procesui (dT =0), idealiųjų dujų vidinės energijos pokytis dU=CvdT=0, todėl I termod-kos dėsnis: δQ=δA=pdVm, suintegravę: Q1=A1=RT ln Vm2/Vm1 =RT ln p1/p2 Adiabatinis procesas: Procesai, vykstantys termod-nje sistemoje be šilumos mainų su aplinka- Adiabatiniai. Adiabatinės lygtis: vykstant elementariajam adiabatinim procesui 1 mol idealiųjų dujų, I termod-kos dėsnį perrašome taip: CvdT+pdVm =0,( Cv- izochorinė molinė šiluma, Vm- molinis tūris); Kai idealiosios dujos adiabatiškai plečiasi (dVm>0), jos atšąla (dT0). Idealiųjų dujų adiabatinis proceso lygtis: p=t(Cp-Cv)/VmdT/T+(γ-1) dVm/ Vm=0; γ=Cp/CvTVγ-1m=const. 29. Harmonijų svyravimų dinaminė lygtis ir jos sprendinys Mechaniniai svyravimai, gauti veikiant grąžinančiajai jėgai, kuri yra tiesiogiai proporcinga kūno nuokrypiui nuo pusiausvyros padėties- harmoniniai. Laisvųjų harmoninių svyravimų lygtis: d2s/dt2+ω2os=0. Sprendinys: s =sm cos(ωot+φo), To- savasis svyravimų periodas. Do =1/To- savasis svyravimų dažnis [Hz]. Svyravimo amplitudė- didžiausias nuokrypis nuo pusiausvyros padėties. 30. Vienos krypties statmenų svyravimų sudėtis ir taikymas, dažnių bei fazių matavimais. Kūnui harmoniškai svyruojant tuo pačiu metu 2-m viena kitai statmenomis kryptimis, susiduriame su statmenų hormoninių svyravimų sudėtimi. Taip svyruojančio kūno masių centro atstojamojo judėjimo trajektorija vad.Lisažu figūra. Masių centro nuokrypius išilgai koordinačių ašių užrašome: x=xm cos (wo1t+φo1), y=ym cos(wo2t+φo2). Nuokrypio lygtyse išskleidžiamos sumų kosinusai: x/xo =cos φo1cosωot+sinφo1sinωot, y/yo =cos φo2 cos ωot +sinφo2sinωot. Atstojamojo judėjimo trajektorijos lygtis: x2/x2m+y2/y2m-2 xy/xmym cos(φ01-φ02) = sin2(φ01-φ02). 1. Δφ0=φ01-φ02= π/2(2k+1) elipses lygtis: x2/x2m+y2/y2m=1. jei xm=ym=R, apskritimo lygtis: x2+y2=R2; 2. Δφ0’ =π(2k+1) 3. Δφ’’=2πk. Tiesės lygtis: y=ym/xm x. Lygtis sudėtingesniu atveju: d2x/dt2+ω02x=0, 31. Fizinė svyruoklė Fizikinė svyruoklė- bet koks kietasis kūnas, galintis svyruoti apie nejudamą horizontalią ašį gravitacijos lauke. Kvazitamprumo jėga- nuo nuokrypio priklausanti ne tamprumo prigimties grąžinančioji jėga. Jos momentas: M=mg·d=mg·l·φ. d2φ/dt2+ω02φ=0, T=2π√I/mgl, Im=ml2, periodo išraiška: T=2π√l/g. 32. Slopinamieji svyravimai, logaritminis slopinimo dekrementas. Slopinamieji svyravimai- kurie dėl išorinio poveikio slopsta, t.y. jų amplitudės vis mažėja. Slopinamųjų svyravimų diferencialinė lygtis: d2s/dt2+2δ ds/dt+ω02 =0, (δ=β/2m- slopinimo koeficientas). Slopinamųjų svyravimų lygtie sprendinys: s=s0e-δt cos(ωt+φo); Slopinimo dekremantas (sumažėjimas): sm, k/sm, k+1=soe-δt1/ soe-δ(t1+T) =eδT; logaritminis slopinimo dekrementas: λ=1/N ln(αo/αN) 33. Priverstiniai svyravimai Masės m tiesinę svyravimų sistemą, be grąžinančiosios tamprumo jėgos ir pasipriešinimo jėgos, išilgai Os veikia kintanti išorinė priverstinė jėga F3. Šių jėgų sukeliamus svyravimus vad.priverstiniais. Priverstinių svy.lygtis: d2s/dt2+δ ds/dt +ω02s=F0 cos(Ωt +φ0), (φ0- 0); redukuotoji jėga: Fo=Fmax/m. Nusistovėjusių (stacionarių) virpesių sprendiniai: s=sm cos(Ωt-φo); +sm2Ω2 cos(Ωt-φo+π)+2δsmΩ[sin(Ωt –φo+π/2)]+...; Ω

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 5532 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
2 psl., (5532 ž.)
Darbo duomenys
  • Fizikos špera
  • 2 psl., (5532 ž.)
  • Word failas 123 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šią šperą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt