Fizikos konspektas

Fizika – eksperimentinis mokslas, kurio tikslas rasti tokius parametrus, kurie gali būti palyginti su iškeltos teorijos arba hipotezės prielaidomis.
Fizikinio dydžio matavimas – palyginimas su nustatytu arba sutartu etalonu.
Fizikinio dydžio matavimu, vadinamas tam tikro dydžio gauto eksperimento metu naudojant technines priemones arba įrangą palyginimas su etalonu nusprendžiant kiek kartu rezultatas skiriasi su etalonu.
Gauti eksperimento metu rezultatai surašomi į lenteles ir nurodomos eksperimento salygos bei išmatuoto fizikinio dydžio vertė, nurodant matavimo vienetus.
Įvairūs fizikiniai reiškiniai, kūnai, medžiagos, pasižymi jiems būdingomis savybėmis. Reiškinių, kūnų ir medžiagų savybes apibūdina fizikiniai dydžiai: greitis, laikas, masė, jėga ir t.t. Fizikinių dydžių pagalba gamtos dėsnius galima užrašyti matematiškai. Fizikiniai dydžiai skirstomi į skaliarinius ir vektorinius. Dydžiai, kuriuos nusako tik skaičius, vadinami skaliariniais, pvz., laikas, masė, tempeatūra ir t.t.
Dydžiai, kuriuos nusako ne tik skaitinė vertė (modulis), bet ir kryptis, vadinami vektoriniais, pavyzdžiui: greitis, jėga, pagreitis ir t.t. Vektoriniai dydžiai brėžiniuose vaizduojami atkarpomis. Atkarpos ilgis pasirinktu masteliu išreiškia vektorinio dydžio modulį, rodyklė rodo dydžio kryptį. Atkarpos pradžia rodo fizikininių dydžių veikimo tašką, pvz., jėgos. Vektoriniai dydžiai žymimi raidėmis su rodyklėmis virš jų, pavyzdžiui, jėga F , greitis v , o raidė be rodyklės reiškia dydžio modulį.
SI sistema
Tarptautinė matavimo vienetų sistema, priimta 1960 metais. JAV ir D. Britanija turi savasias, ten labiau populiariasias matavimo sistemas:
Pagrindiniai vienetaI:
Metras (m), kilogramas (kg), sekundė (s), candela (cd), amperas (A), kelvinas (T), molis (mol).
Pirmieji trys vienetai leidžia surasti visus išvestinius vienetus turinčius mechaninę prigimtį, o likusieji turinčias kitokią prigimtį.
Išvestiniai vienetai:
Radianas, niutonas, paskalis, bekerelis, celsijaus laipsnis, t.t
Priešdeliai; M, K, a, p, n.
Matavimų tipai:
A – tiesioginiai (atstumas su liniuote), B – šalutiniai, pvz. reikia sužinoti medžaigos tankį bet matuojama yra kūno masė ir tūris, kadangi žinoma kaip tankis priklauso nuo matuojamų vienetų. Matavimo rezultatai visada būna apytiksli, kadangi skiriasi ir prietaiso tikslumas ir matavimo sąlygos.
Paklaidos:
Absoliuti paklaida: dx = d(tikr) – d(i);
Santykinė paklaida: e = dx / d(i)
2. Kinematikos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!