Fizikos egzamino konspektas

 1.Elektros krūvis (dviejų rūšių krūviai, krūvių diskretiškumas (kvantavimas), invariantiškumas, tvermės dėsnis, vienetas). Krūvio tankis, ilginis, paviršinis, tūrinis. Elektros krūvis. Elektromagnetinės sąveikos stiprumo matas yra sąveikaujančių elektringųjų dalelių krūvis. Vadinasi, elektros krūvis yra tam tikra materijos savybė, kurią galima tiesiogiai ar netiesiogiai išmatuoti. Matuojama kulonais. Rūšys: Kiekviena elementarioji dalelė turi arba teigiamąjį, arba neigiamąjį elektros krūvį. Elementarusis krūvis.Mažiausias (nedalomas) krūvis Diskretiškas - vadinasi, laisvų trupmeninių krūvių nėra. Krūvio tvermės dėsnis. Teigia, kad elektriškai izoliuotos sistemos krūvių algebrinė suma laikui bėgant nekinta. Kulono dėsnis: du sąveikaujantys taškiniai krūviai q1 ir q2, esantys vakuume r atstumu vienas nuo kito, veikia vienas kitą jėga Čia k  proporcingumo koeficientas, priklausantis nuo pasirinktos vienetų sistemos. Tarptautinėje (SI) vienetų sistemoje jėgos vienetas yra niutonas (N), atstumo - metras (m), o krūvio - kulonas ( C). Tuomet k9109 m/F. Tačiau konstanta k Kulono dėsnyje retai vartojama Kulono jėgų kryptys: Nuo seno yra žinoma, kad du krūviai gali arba stumti, arba traukti vienas kitą. To paties ženklo (vienarūšiai) krūviai vienas kitą stumia (1 pav.,a), o skirtingų ženklų (įvairiarūšiai) krūviai - traukia (1 pav.,b). Pažymėję vektorių, nukreiptą nuo pirmojo krūvio q1 į antrąjį krūvį q2, antrąjį krūvį veikiančios jėgos vektorių galime užrašyti taip: (1.3) Tuomet stūmos atveju (q1q2>0) , o traukos atveju (q1q2> už jonų temperatūrą Tj ir atomų temperatūrą Ta). 15. Termoelektriniai reiškiniai: Termoelektronine emisija vadinamas elektronų išspinduliavimo iš karštų kietų ar skystų kūnų reiškinys Kaitinant Todėl elektronui išlėkti iš paviršiaus reikia tam tikros energijos kiekio. Ši energija vadinama elektronų išlaisvinimo darbu A. Ir yra lygi elektrono krūvio ir potencialų skirtumo sandaugai: Esant tam pačiam vakuuminiam diodui, stipris priklauso tik nuo 1. Įtampos, 2. Temperatūros. Esant tai pačiai katodo temperatūrai jis priklauso tik nuo įtampos Pasiekus atitinkamo dydžio įtampą, visi išlėkę iš katodo elektronai pasiekia anodą, t.y. kiek išlekia, tiek pasiekia, o debesėlio nebelieka.Todėl tolesnis įtampos didinimas srovės nekeičia – nes išlėkusių elektronų skaičius priklauso nuo katodo temperatūros, kuri yra mūsų atveju pastovi. Srovės stipris pasiekia soties vertę. Soties vertė pasikeistų, jei mes padidintume katodo temperatūrą. Šiuo atveju voltamperinės ch-kos forma būtų tokia pati, tik horizontali sritis būtų aukščiau, o jei temp mažesnė – žemiau. Tai reiškia, kad išlekusių elektronų skaičių o ir soties srovę lemia tik katodo temperatūra. 16. Magnetinis laukas, svarbiausios magnetinio lauko charakteristikos: Charakteringosios magnetinio lauko savybės: 1. Magnetinį lauką kuria tik judantys krūviai. 2. Magnetinis laukas veikia jėga tik judančius krūvius. 3. Magnetinis laukas nėra potencialinis - jėgų linijos yra visada uždaros. 4. Magnetinio lauko jėga veikia statmenai krūvio judėjimo krypčiai ir lauko stipriui. Pagrindinė magnetinio lauko savybė – veikti judantį krūvį jėga. Magnetinė indukcija B – magnetinio lauko jėginė charakteristika, apibūdinanti magnetinio lauko mechaninį poveikį judantiems krūviams. Jei rėmelis bus vienetinis, t.y. jo plotas bus lygus 1 m2 ir juo tekės 1 A srovė, jėgos momentas bus lygus magnetinei indukcijai. Todėl: Magnetinė indukcija skaitine verte lygi jėgos momentui, veikiančiam vienetinio ploto, kuriuo teka 1 A elektros srovė srovės rėmelį patalpintą statmenai į magnetinį lauką. Magnetinę indukciją galima apibūdinti ir kitaip – per jėgą veikiančią laidininką, kuriuo teka srovė ir kuris patalpintas statmenai išoriniam magnetiniam laukui. Magnetinė indukcija yra lygi jėgai, veikiančiai 1 m ilgio laidininką, kuriuo teka 1 A elektros srovė, patalpintą statmenai išoriniam magnetiniam laukui. Magnetinį lauką grafiškai vaizduojame magnetinės indukcijos linijomis, kurių liestinės kiekviename taške sutampa su vektoriaus B kryptimi. Magnetinės indukcijos linijų kryptis nusakoma dešininio sraigto taisykle: Jei sukamas dešininis sraigtas slenka srovės kryptimi, tai sukimo kryptis rodo magnetinės indukcijos kryptį. 17. Bio ir Savaro dėsnis: Laidininku tekanti srovė visada kuria sūkurinį magnetinį lauką. Šio lauko magnetinės indukcijos dydis bet kuriame erdvės taške nusakomas Bio ir Savaro dėsniu. Norint suskaičiuoti bet kokio laidininko sukurtą magnetinį lauką kuriame nors taške, reikia integruoti (sumuoti) visų srovės elementų sukurtus magnetinius laukus: Apskritimo formos laido centre magnetinis laukas skaičiuojamas taip pat taikant superpozicijos principą. Kadangi visų apskritimo srovės elementų sukurtas magnetinis laukas centre yra tos pačios krypties, jų laukai sumuojasi (arba integruojasi pagal apskritimo ilgį: Galima įrodyti, kad ašies taškuose nutolusiuose nuo centro atstumu h, magnetinė indukcija lygi: 18. Visuminės (pilnutinės) srovės dėsnis laidumo srovėms: 20. Magnetinio lauko ir elektros srovės sąveika: - ši jėga vadinama Ampero jėga. Ampero jėgos kryptis nustatoma vektorinės sandaugos arba kairiosios rankos taisyklėmis. Kuri formuluojama taip: linijos statmenai veria delną, keturi ištiesti pirštai rodo srovės kryptį, o delno plokštumoje 90º kampu atlenktas nykštys rodo Ampero jėgos kryptį. Ampero dėsnį: dviejų plonų be galo ilgų lygiagrečių laidų, kuriais teka srovės, magnetinės sąveikos jėga proporcinga srovių stiprių sandaugai, laido ilgiui ir atvirkščiai proporcinga atstumui tarp jų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!