Fizikos egzamino klausimai su atsakymais

 1. +Apibrėžkite taško bei kietojo kūno slenkamojo judėjimo kinematines charakteristikas. • Poslinkis – mažiausias atstumas tarp pradinio ir galinio judėjimo taškų. - . Metrais. • Kelias – kūno nueitas atstumas per tam tikrą laiką. Metrai. Linijinis greitis –tai vektorius, parodantis materialiojo taško poslinkio kitimo spartą ir lygus poslinkio išvestinei laiko atžvilgiu. m/s. • Linijinis pagreitis - tai vektorius, parodantis materialiojo taško linijinio greičio kitimo spartą ir lygus greičio išvestinei laiko atžvilgiu bei nukreiptas greičio pokyčio kryptimi. m/s2 2. +Apibrėžkite taško bei kietojo kūno sukamojo judėjimo kinematines charakteristikas. • Posūkio kampas – lanko ilgio ir lanko spindulio santykis. . Laipsniais arba radianais • Kampinis greitis – skaitinė vertė yra lygi spindulio vektoriaus posūkio kampui per laiko vienetą. . rad/s • Kampinis pagreitis - kampinio greičio išvestinė pagal laiką. ; rad/s2 3. + Koks judėjimas vadinamas tolyginiu, tolygiai kintamuoju? Užrašykite ir paaiškinkite šių judėjimų kinematines lygtis slenkamojo ir sukamojo judėjimo atveju. • Kai kūnas per vienodus laiko tarpus nueina vienodus kelio tarpus, tai toks judėjimas vadinamas tolyginiu. Lygtys slenkamojo judėjimo atveju: s(t) = v0t x(t) = x0 v0xt (x – koordinatė, x0 – pradinė koordiantė, v0 – greitis; t – laikas) Lygtis sukamojo judėjimo atveju: ( – posūkio kampas; 0 – pradinis posūkio kampas; 0 – kampinis greits; t – laikas) • Kai kūnas per vienodus laiko tarpus nueina skirtingus kelio tarpus, tai toks judėjimas vadinamas tolygiai kintamu. Lygtys slenkamojo judėjimo atveju. ; s(t) = v0t x(t) = x0 (x – koordinatė, x0 – pradinė koordinatė, v0 – greitis, t – laikas, a – pagreitis) Lygtys sukamojo judėjimo atveju ; ( – posūkio kampas; 0 – pradinis posūkio kampas; 0 – kampinis greits; t – laikas; – kampinis pagreitis) 4. +Ką vadiname akimirkiniu linijiniu greičiu, akimirkiniu linijiniu pagreičiu? Linijinis greitis – tai vektorius, parodantis materialiojo taško poslinkio kitimo spartą ir lygus poslinkio išvestinei laiko atžvilgiu. Linijinis pagreitis – tai vektorius, parodantis materialiojo taško linijinio greičio kitimo spartą ir lygus greičio išvestinei laiko atžvilgiu bei nukreiptas greičio pokyčio kryptimi. • Momentinis (akimirksnis) greitis – materialiojo taško poslinkio išvestinė pagal laiką. • Momentinis (akimirksnis) pagreitis – pirmoji greičio arba antroji poslinkio išvestinė pagal laiką. 5. +Ką vadiname akimirkiniu kampiniu greičiu, akimirkiniu kampiniu pagreičiu? Momentinis (akimirksnis) kampinis greitis – skaitinė vertė yra lygi spindulio vektoriaus posūkio kampui per laiko vienetą. Momentinis (akimirksnis) kampinis pagreitis – kampinio greičio išvestinė pagal laiką. 6. +Kaip siejasi slenkamojo ir sukamojo judėjimo kinematinės charakteristikos? Slenkamojo ir sukamojo judėjimo kinematinių dydžių sąsajos: • Linijinis ir kampinis greitis v • Tangentinio pagreičio kampinio pagreičio sąsaja an • Normalinio pagreičio kampinio greičio sąsaja an R 7. +Ką charakterizuoja tangentinis, normalinis pagreičiai? Kam lygūs jų moduliai ir kaip nusakomos jų kryptys? Kaip apskaičiuojamas pilnutinis pagreitis? • Tangentinis (liestinis) pagreitis – tai toks pagreitis, kuris apibūdina linijinio greičio modulio kitimo spartą ir nukreiptas trajektorijos liestine. Tangentinio pagreičio kryptis sutampa su linijinio greičio kryptimi (jei greitis didėja) arba priešinga linijinio greičio krypčiai (jei greitis mažėja). Tangentinio pagreičio modulis yra lygus besisukančio taško linijinio greičio modulio pokyčiui per laiko vienetą: at ; • Normalinis pagreits – tai santykio v/t riba, nusakanti greičio krypties kitimo spartą. Jis rodo besisukančio taško linijinio greičio krypties pokytį per laiko vienetą. Normalinis pagreitis yra nukreiptas į apskritimo centrą ir jis yra statmenas tangentiniam pagreičiui. Normalinio pagreičio modulis an • Pilnutinis pagreitis ; a = 8. +Kokios atskaitos sistemos vadinamos inercinėmis? Suformuluokite Niutono dėsnius. Ką vadiname kūnų inertiškumu? • Inercinės atskaitos sistemos – sistemos, kuriose galioja pirmas Niutono dėsnis. ( sistemos, kurios neturi pagreičio). • Pirmasis Niutono dėsnis – kiekvienas kūnas išlaiko rimties arba tolyginio tiesiaeigio judėjimo būseną tol, kol išorinis poveikis nepriverčia šią būseną pakeisti. • Antras Niutono dėsnis – kūno judesio kiekio kitimo sparta tiesiog proporcinga jį veikiančių jėgų atstojamajai. • Trečiasis Niutono dėsnis – dviejų kūnų sąveikos jėgos yra vienodo dydžio ir priešingų krypčių. • Inertiškumas - kūno savybė išlaikyti rimtį arba pastovų judėjimą. Inertiškumas priklauso nuo masės. 9. +Ką vadiname judesio kiekiu (impulsu)? Suformuluokite ir paaiškinkite judesio kiekio (impulso) tvermės dėsnį. • Kūno judesio kiekis (impulsas) – kūno masės ir jo greičio sandauga. • Judesio kiekio (impulso) tvermės dėsnis – uždarosios sistemos judesio kiekis (impulsas) išlieka pastovus. = 0; = = const; (pi – atskiro kūno judesio kiekis) 10. +Ką vadiname tamprumo jėga? Kokia yra tamprumo jėgos prigimtis? Kokia yra jos kryptis? • Tamprumo jėga – jėga, kuri atsiranda deformuojamam kūne. • Kadangi tamprumo jėga atsiranda dėl elektringųjų dalelių saveikos, tai ji yra elektromagnetinės prigimties. • Kryptis į priešingą pusę negu yra tempiamas kūnas. Kryptis priešinga nei mg. Kryptis priešinga deformuojamo kūno dalelių poslinkiui. 11. +Ką vadiname trinties jėga? Kokia yra jos kryptis? Kam lygus jos modulis? • Trinties jėga – tai jėga, kuri atsiranda kūnų sąlyčio vietoje ir trukdo vienam iš jų pajudėti arba judėti kito kūno paviršiumi. Ftr = Fr • Kryptis į priešingą pusę negu yra stumiamas kūnas. • 12. +Paaiškinkite kuo skiriasi ir panašus kūno svoris ir sunkis. • Svoris – jėga, kuria žemės traukiamas kūnas veikia horizntalią pakabą arba atramą. • Sunkio jėga – gravitacijos jėga, kuria žemė traukia kūną. Fs = G; Rž = 6,37 x 106 m (žemės spindulys) . • Panašumai – abi jėgos, kuria žemė veikia kūną. • Skirtumai – svorio jėga veikia dar kažkokią atramą arba pakabą (į kurią kūnas remiasi), o sunkio jėga tik kūną. 13. +Paaiškinkite kas yra nesvarumas ir perkrova. • Kai kūnas ir pakaba (atrama) juda vienodu pagreičiu (lygiu g), kūnas bus nesvarumo būsenoje. • Perkrova P>FS; Perkrova – tai jėgų, veikiančių kūną, santykis su mase... ??? Kūno svoris, kai kūno pagreitis yra priešingas laisvojo kritimo pagreičiui: perkrova. P=m(g+a) 14. +Užrašykite ir paaiškinkite pagrindinį sukamojo judėjimo dinamikos dėsnį. • Pagrindinis sukamojo judėjimo dinamikos dėsnis – kūno judesio kiekio momento kitimo sparta tiesiog proporcinga kūną veikiančiam išorininių jėgų momentui. 15. +Ką vadiname jėgos momentu? Kaip randama jėgos momento vektoriaus kryptis? • Jėgos momentas – sukamajame judėjime apibūdina vieno kūno mechaninį poveikį kitam kūnui. • Jėgos momentu sukimosi ašies atžvilgiu vadinama jėgos ir peties sandauga. • Jėgos momento krypčiai nustatyi naudojama dešinės rankos arba dešinio sraigto taisyklė. (pirštai jėgos veikimo, o nykštys jėgos momento kryptį) 16. +Ką vadiname materialiojo taško ir kietojo kūno judesio kiekio (impulso) momentu? Kaip nustatoma jo vektoriaus kryptis? Suformuluokite ir paaiškinkite judesio kiekio (impulso) momento tvermės dėsnį. • Materialiojo taško judesio kiekio (impulso momentas) – judesio kiekio ir spindulio vektoriaus sandauga. • Kūno judesio kiekis (impulsas) – kūno masės ir jo greičio sandauga. • Impulso momento kryptis nustatoma pagal dešiniojo sraigto taisyklę. (dešinės rankos?) • Judesio kiekio momento tvermės dėsnis – uždarosios sistemos judesio kiekio momentas išlieka pastovus. const; I11 I22 const (L – judesio kiekio momentas) 17. +Kokia inercijos momento fizikinė prasmė? Nuo ko priklauso kūno inercijos momentas tam tikros ašies atžvilgiu? • Inercijos momentas priklauso nuo kūno masės išsidėstymo sukimosi ašies atžvilgiu ir pagal fizikinę prasmę yra taško arba kūno inertiškumo matas sukamajame judėjime. • Nuo masės ir atstumo iki sukimosi ašies. 18. +Apibrėžkite materialiojo taško ir kietojo kūno inercijos momentus sukimosi ašies atžvilgiu. • Materialaus taško inercijos momentas – materialaus taško masės ir atstumo iki sukimosi ašies kvadrato sandauga. Ii miri2 • Kietojo kūno inercijos momentas sukimosi ašies atžvilgiu – visų kūną sudarančių materialiųjų taškų inercijos momentų tam tikros ašies atžvilgiu suma. I 19. +Užrašykite ir paaiškinkite lygiagrečiųjų ašių (Šteinerio) teoremą. Paaiškinkite kada ji taikoma. • Šteinerio teorema – kūno inercijos momentas I atžvilgiu kiekvienos ašies, nubrėžtos lygiagrečiai su ašimi, einančia per kūno masės centrą, yra lygus sumai kūno inercijos momento atžvilgiu ašies, išvestos per jo masės centrą ir kūno masės sandaugos iš atstumo tarp ašių kvadrato. I I0 + md2 • Taikoma inercijos momentui apskaičuoti, kai ašis neina per kūno masės centrą. 20. +Kokios atskaitos sistemos vadinamos neinercinėmis? • Neinercinės atskaitos sistemomos – tai atskaitos sistemos, judančios su pagreičiu inercinių atskaitos sistemų atžvilgiu. 21. +Kam lygi ir kokios krypties išcentrinė inercijos jėga? • Išcentrinė jėga lygi kūno masės ir įcentrinio pagreičio sandaugai su priešingu ženklu. Fišc • Į kūno išorę 23. Suformuluokite ir paaiškinkite ekvivalentiškumo principą. • Kūno judėjimas neinercinės atskaitos sistemos atžvilgiu yra ekvivalentiškas jo judėjimui inercinės sistemos atžvilgiu, kurio metu, greta realios sąveikos su kitais kūnais, tą kūną dar veikia ir tam tikras papildomas traukos laukas. 24. +Ką vadiname mechaniniu darbu? Užrašykite ir paaiškinkite formules pastovios ir kintamos jėgos darbui skaičiuoti. Ką vadiname galia? • Mechaninis darbas – sistemos mechaninės energijos kitimo matas. • Tiesiai judantį kūną veikiančios pastovios jėgos darbas lygus tos jėgos ir kūno poslinkio skaliarinei sandaugai: Tiesiai judantį kūną veikiančio pastovios jėgos elementarusis darbas dA (; ( – kampas tarp jėgos ir poslinkio krypčių; F – kūną veikianti jėga; dr – kūno poslinkis); [A] kgm2/s2 Nm J • Kintamos jėgos darbas lygus kūną veikiančios jėgos projekcijos poslinkio vektoriaus kryptyje kreiviniam integralui. Jeigu žinoma jėgos vidutinė vertė per judėjimo laiką, tai kintamos jėgos darbą galima apskaičiuoti: A = Fs cosα; (čia s  – poslinkio vektorius, α – kampas tarp jėgos F  ir poslinkio s  krypties.) • Galia – darbas, atliekamas per laiko vienetą. W; [W] kgm2/s3 J/s W 25. +Kokios yra mechaninės energijos rūšys? Suformuluokite jų apibrėžimus. • Pilnutinė mechaninė energija – fizikinis dydis, apibūdinantis kūno gebą atlikti darbą. [A] J • Kinetinė - kiekvieno laisvai judančio kūno masės ir greičio kvadrato sandaugos pusė. • Potencinė - energija, kuri priklauso nuo sistemos dalelių tarpusavio išsidėstymo ir jų padėties išorinių jėgų lauke. 26. +Kam yra lygi slenkančio, besisukančio ir riedančio kūno kinetinė energija? Kam lygi tampriai deformuoto kūno potencinė energija? • Kinetinė energija – kiekvieno laisvai judančio kūno masės ir greičio kvadrato sandaugos pusė. • Judančio kūno ( arba materialaus taško) kinetinė energija: Ek • Apskritimu judančio materialiojo taško kinetinė energija: Ek • Riedančio kūno kintinė energija Ek + • Tampriai deformuoto kūno ( suspaustos arba ištemptos spyruoklės) potencinė energija Ep ; (k – spyruoklės tamprumo koeficientas; [k] – N/m; x – jos sutrumpėjimas arba pailgėjimas). 27. +Suformuluokite mechaninės energijos tvermės dėsnį. • Mechaninės energijos tvermės dėsnis – uždaroje kūnų sistemoje vykstant tik mechaniniams procesams, kinetinė energija gali virsti potencine ir atvirkščiai, tačiau bendras mechaninės energijos kiekis lieka pastovus. E Ek+Ep E const • Mechaninės energijos tvermės dėsnis – jeigu uždaroje sistemoje kūnai veikia vienas kitą tik potencialinėmis jėgomis, tai pilnutinė sistemos mechaninė energija nekinta. Ek1+Ep1 Ek2+Ep2 28. +Kokius svyravimus vadiname harmoniniais? Užrašykite ir paaiškinkite harmoninių svyravimų diferencialinę lygtį ir jos sprendinį (kinematinę lygtį). • Harmoniniai svyravimai – tai mechaniniai svyravimai, gauti veikiant grąžinančiai jėgai, kuri tiesiog proporcinga kūno nuokrypiui nuo pusiausvyros padėties. • Harmoninių svyravimų diferencialinės lygtis: ; 0; (x – svyruojančio kūno nuokrypis nuo pusiausvyros padėties; 0 – savųjų svyravimų kampinis dažnis; m – svyruojančio kūno masė; k – grąžinančios jėgos koeficientas). • Harmoninių svyravimų diferiancialinės lygties sprendinys: x x0cos(0t+0); (x0 – svyravimo amplitudė; 0 – pradinė svyravimo fazė; (0t+0) – svyravimo fazė tam tikru laiko momentu). 29. +Apibrėžkite harmoninių svyravimų pagrindines charakteristikas (amplitudę, fazę, periodą, dažnį, kampinį dažnį). • Amplitudė – didžiausias nuokrypis nuo stabilios pusiausvyros padėties. • Fazė - ) svyravimų fazė laiko momentu. • Periodas – vieno svyravimo trukmė. T • Dažnis – svyravimų skaičius per laiko vienetą. V • Kampinis dažnis - svyravimų skaičius per 2π sekundės. ; rad/s 30. +Užrašykite ir paaiškinkite harmoningai svyruojančio taško (kūno) greičio, pagreičio, pilnutinės energijos lygtis. Kam lygi harmoninį svyravimą sukelianti jėga? • v ; v0 x00; • a a0 v00 (x0 – svyravimo amplitudė; 0 – pradinė svyravimo fazė; (0t+0) – svyravimo fazė tam tikru laiko momentu) • Harmoningai svyruojančio kūno kinetinė energija Ek • Harmoningai svyruojančio kūno potencinė energija Ep • Harmoningai svyruojančio kūno mechaninė energija E Ek+Ep; Ek0 ; Ep0 ; • Harmoninius svyravimus sukelianti jėga tiesiogiai proporcinga kūno nuokrypiui nuo pusiausyros padėties ir yra nuokrypiui priešingos krypties. F 31. +Kokią švytuoklę vadiname matematine, fizine spyruokline, sukamąja? Nuo ko priklauso jų svyravimų periodai? Ką reiškia fizinės švytuoklės redukuotasis ilgis? • Matematinė švytuoklė – idealioji švytuoklė, kurią sudaro m masės materialinis kūnas, pakabintas ant nesvarios ir netasios pakabos, kurios ilgis daug kartų didesnis už svyruojančio kūno nuokrypį. (Atstumo ilgis negali būti didesnis už švytuoklės ilgį). T • Fizinė švytuoklė – kietas kūnas, svyruojantis apie nejudančią horizontaliąją ašį, neinančią per jos masės centrą. T • Spyruoklinė švytuoklė – horizontalioje plokštumoje pritvirtintas kūnas prie spyruoklių ir galintis be trinties judėti horizontalioje plokštumje, atitrauktas per dydį x0 ir paleistas ims harmoningai svyruoti, nes deformuotoji spyruoklė veiks kūną jėga, atitinkančia F - kx0 sąlygą. T • Sukamoji švytuoklė – horizontalioje plokštumoje svyruojantis kūnas, prikabintas prie vertikalios spyruoklės arba strypo. T 32. +Kokius svyravimus vadiname slopinamaisiais? Užrašykite ir paaiškinkite slopinamųjų svyravimų diferencialinę lygtį ir jos sprendinį (kinematinę lygtį). • Slopinamieji svyravimai – tai svyravimai, kurių energija eikvojama trinčiai ir aplinkos pasipriešinimui nugalėti ir kurių amplitudė laikui bėgant mažėja. • ; m; ; ; [r] kg/s; [p] s-1 (β – slopinimo koeficientas; r – pasipriešinimo koeficientas) • Slopinamųjų svyravimų diferencialinės lygties sprendinys (kinematinė lygtis) x x0e-βtcos(; x x0e-βt 33. +Kaip kinta, laikui bėgant, slopinamųjų svyravimų amplitudė? Nuo kokių fizikinių parametrų priklauso slopinamųjų svyravimų ciklinis (kampinis) dažnis? Kam yra lygus slopinamųjų svyravimų periodas? • Amplitudė mažėja • Slopinamųjų svyravimų kampinis (ciklinis) dažnis ; Nuo kampinio (ciklinio) savųjų svyravimų dažnio • Slopinamųjų svyravimų periodas T 34. +Apibrėžkite kas yra slopinimo koeficientas ir logaritminis slopinimo dekrementas. • Slopinimo koeficientas – dydis atvirkščias laikui, kurį atlikusios švytuoklės amplitudė sumažėja e kartų. • Logaritminio slopinimo dekramentas - dydis, lygus dviejų vienas po kito sekančių svyravimo amplitudžių natūriniam logaritmui. 35. +Kokie svyravimai vadinami priverstiniais? Užrašykite ir paaiškinkite priverstinių svyravimų diferencialinę lygtį ir jos sprendinį (kinematinę lygtį). Nuo ko priklauso priverstinių svyravimų amplitudė? • Priverstiniai svyravimai – negęstantys svyravimai, sukelti išorinės periodinės jėgos. • Priverstinių svyravimų diferencialinės (dinaminės) lygtys: cosΩt; m F0cosΩt; ( – redukuotoji priverstinės jėgos amplitudė; F0cosΩt – priverstinė jėga ) • Priverstinių svyravimų diferencialinės lygties sprendinys (kinematinė lygtis) x x0cos(Ωt+) • Priverstinių svyravimų amplitudė x0 ; Priklauso nuo pakabinto kūno masės, priverstinės jėgos amplitudės, kampinio greičio, priverstinės jėgos veikimo kampinis dažnis dažnio. 36. +Kokį reiškinį vadiname mechaniniu rezonansu? Nurodykite naudingus ir žalingus rezonanso pasireiškimo atvejus. • Mechaninis rezonancas – reiškinys, kai svyravimo amplitudė pasiekia maksimumą, tuomet savųjų svyravimų dažnis sutampa su priverstinės jėgos veikimo dažniu. • Naudingi – mechaninį rezonancą galimataikyti moksle ir technikoje. Pvz., rezonancas leidžia registruoti labai silpnus svyravimus seismologijoje. • Žalingi – technikoje, statyboje mechaninis rezonancas gali sukelti avarinį svyravimų amplitudės padidėjimą ir suardyti sistemą. 38. +Kokios dujos vadinamos idealiosiomis? Užrašykite ir paaiškinkite idealiųjų dujų būsenos lygtį. • Idealios dujos – tai tokios dujos, kurių molekulės yra mažos palyginti su atstumais tarp jų, tarpusavyje nesąveikauja, o susidūrusios juda kaip absoliučiai tamprūs rutuliukai. • Idealiųjų dujų būsenos (Klapeirono) lygtis pV (R – molinė dujų konstanta; v – molių sk., n – molekulių koncentracija; T – temperatūra; V – tūris; p - slėgis) 39. Užrašykite ir paaiškinkite pagrindinę molekulinės kinetinės dujų teorijos lygtį. • p arba p ; (m0 – vienos molekulės masė; n – molekulių skaičius tūryje/ molekulių koncentracija;

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!