Fizikinė chemija - teorija

 2kl. Analizes metodai : cheminiai fizikocheminiai ir fizikiniai: Cheminai- klasikinis analizes metodas, jis pagrystas tuo kad ieskomas jonas reakcijos metu paverciamas kitu indivu su jam budingom savybem. Fizikocheminiai- paremti fiziniu reiskiniu stebejimu tirpaluose vykstant cheminems reakcijoms. A) tirpalo laidumo matavimai. B) potensimetrija. Fizikiniai- paremti kokios nors analizuojamos sistemos kurie yra tos sistemos sudeties funkcijos matavimai. Kai gaunamas analazijuomojo tirpalo spektras pagal kuri galima nustatyti medz. Pagal liniju intensyvuma – nustatoma kiekybine tirpalo sudetis. Liuminesencine analize kai ultra violetineje sviesoje stebim svytejima. 3kl metodu jautrumas ir selektyvumas. Buna reakcija turi vykti bet nevyksta analiziniu rakciju sekminguma lemia kai kurie faktoriai : terpe, temperatura, koncentracija. Reakcijos jautrumas – nustatomas kiekiui ieskomos medz kuri gali buti surasta tik jai budingu reagentu tirpalo lase. Selektyvus reagentai reagentai kuriu pagalba is sudetingo misinio galima nustatyti max 2-5 elementus kurie duotu panasius junginius. Jai medz reaguoja su 3-5 elementais tai ji vadinama selektyvia bet mazo selektyvumo. Padinti selektyvuma: ismesti trukdancius jonus, keciant oksidacijos laipsni. Surisant jonus i bespalvius konpleksus (uzmaskuojant) . pakeiciant rtirpalo rugstuma. Ekstraktinant, pasalinius jonus pervedant i organine terpe. Leidziant i tirpala elektronus. Saseda. 4kl. Specifiniai seletyvus grupinia reagentai: Selektyvus- prie tam tikru salygu gali nustatyti 3-5 junginiu esanciu misinyje. Grupiniai- reagentai kurie reaguoja su didele grupe jonu duodami panasiu savybiu junginius naudojami sisteminei analizei, kad atskirtu grupe jonu susidarant panasiu savybiu junginiams. Specifiniai- tai medz. Kurios sudaro bespalvius junginius t.y uzmaskuoja reakcijai maisancius elementus. Pvz Fe3+ +NaF=[FeF6]3- 5kl. Sausa ir salpia analize charakt. Rakcijos. – analize atliekama dviem budais: sausuoju kai medz. Analizuojama sausa neistirpinta. Slapiuoju kai tiriama medz. Istirpinama ir vykdoma reakcija tarp jonu tirpale. Sausuoju budu vykdomom reakcijom nereikia tirpalu, atliekama lauko sal. Priskiariamos rakcijos: 1.Liepsnos dazymo reakcija, kai kaitinma volfrano viela ir gaunama atitinkama ugnies spalva 2. Splavotu perlu gavimo metodas, reakcijai reik vielos ir tiriamos medz. Sumaisytos su boraksu, ant inestos i liepsna vieleles galiuko susidaro spalvoti stikliukai. 1-2 rakcijos vadinamos pirocheminemis reakcijomis. 3.Sausu medz. Sutrinimo metodas :A) kai gaunamas spalvotas junginys b) sutrinus medz issikiria dujos. Kokybines analizes reakcijos daznaiau atliekamos slapiuoju budu medz tirpaluose.Tiriant slapiuoj budu medz turi but istirpinta. Naudojami tirpikliai H2O HCl HNO3.vykstant kokybines analizes reakcijom gaunamas koks nors isorinis efektas. A) Pasikeitusi spalva b) Nuosedu susidarymas ar isnikymas , issikiria dujos. 6kl. Daaine ir sistemine analize: frakcine analize – pasinaudojant specifiniais elementais atskiras elementus galima nustatyti frakciniu budu, betarpiskai is atskiru tirpalo daliu neziurint is ko jis sudetas. Fe 3+ , Cn2+, Cr3+, Na2+, Bs2+, k[Fe(Cn)6]=Fe3+k4[Fe(CN)6]=Fe[Fe(Cn)6]3. Sistemines reakcijos- tai pagal tam tikra eiga atliekamos reakcijos, sisteminiam reakcijom naudojami grupiniai reagentai. Naudojant grupinius reagentus sudetingus misinius galima paversti paprasteseniais misiniais ir suskirstyti i atskiras elementu grupes. 7kl. Elektrolitine ,pakopine disocijacijos bendro jono itaka disocijacijos laipsniui stiprus ir silpni lektrolitai: Medz kuriu tirpalai arba lydalai praleidzia elektros srove vadinami elektrolitais. Pagrindine priezastis disocijacijai vykti yra elektrolito saveika su H2o polinem molekulem. Tiriant tirpalus pastebeta kad dauguma junginiu pasizymi sudetinga disocijacija. Elektrolita, kurie H2o tirpale iki galo disocijuoja vadinami stipriais, t.y vandeny tirpios druskos, dauguma mineraliniu medz, zemes sarminiai metalai , bazes. Elektrolita kurie tik dalinai disocijuojais ir i tirpala paleidzia nedaug jonu vadinami silpnais. CH3, COOH, H3PO3, H2CO3. pakopine disocijacija – elektrolitai vandeniniuose tirpaluose discoijuoja i vandenilio jonus ir rugsties likucio jonus. Rugstis turincios daugiau nei viena vandenilio jona disocijuoja palaipsniui. Stipriausia yra pirmo laipsnio disocijacija. Antro sil[pnesne. Trecia silpniausia. Baze disocijuoja i teigiamus metalu jonus, ir neigiamus hidroksilo jonus.drsukos disocijuoja i metalo jonus ir rugsties likucio jonus. Rugscio ir bazines druskos disocijuoja palaipsniui. 8kl. Disocijacijos laipsnis ir disocijacijos konstanta, ostvaldo praskiedimo desnis. Disocijacijos laipsnis tai skaicius kuris rodo kuri istirpusiu elektrolitu dalis suskilusi I jonus. = disocijacijos molekusliu skaic./bendras molek. Sk.tirpale. Kiekvienas elektrolitas turi skirtinga disocijacijos laipsni. - priklauso nuo eletrolito koncentracijos temp. ir tirpalo kuriame yra. Osvaldo praskiedimo desn.: visais atvejais dideja nor sir skiedziant H2O. Keliant temp. disocijacijos laipsnis dideja todel kad dideja tirpiklio disocijacija. Disocijacijos konstanta charakterizuoja to elektrolito sugebejima skilti I jonus . Kuo didesne k reiksme tuo didesne jonu koncentracija tirpale , tuo stipriau elektrolitas skila I jonus. K=C²/1-si lygtis vadinama osvaldo praskiedimo desniu. 9kl.Reakcijų greičio priklausomybė nuo koncentracijos ir temperatūros. Kuo didesnė medžiagų koncentracija, tuo daugiau molekulių tūrio vienete, tuo dažniau jos susiduria. Dėl to reakcijos vyksta greičiau. Ilgainiui reaguojančių molekulių kiekis taip pat ir molekulių susidūrimų skaičius mažėja. Dėl to mažėja ir reakcijos greitis. 10kl.Cheminė pusiausvyra Veikiančiųjų masių dėsnis Le Šatelje principas: cheminės reakcijos greitis, esant pastoviai temperatūrai, tiesiai proporcingas reaguojančių medžiagų koncentracijų sandaugai. mA+nB®pC, gauname šią veikiančiųjų masių dėsnio matematinę išraišką: v=k[A]m×[B]n, čia [A],[B] – reaguojančių medžiagų koncentracijos mol/l; k – cheminės reakcijos greičio konstanta, kuri priklauso nuo reaguojančių medžiagų prigimties, temperatūros, bet nepriklauso nuo reaguojančių medžiagų koncentracijų; m ir n – stechiometriniai koeficientai, t.y. koeficientai, rašomi prieš formules Cheminė pusiausvyra. Kai kurių reakcijų produktai reaguoja tarpusavyje ir sudaro pradines medžiagas. Reakcijos, kurios metu vyksta dviem priešingomis kryptimis, vadinamos grįžtamosiomis(mA+nB«pC+qD). Laikoma, kad sistema homogeninė. Tuomet tiesioginės(v1) ir atgalinės (v2) reakcijos greičiai bus tokie:v1=k1[A]m[B]n;v2=k2[C]p[D]q. Vykstant reakcijai, [A] ir [B] medžiagų koncentracija mažėja, todėl ir tiesioginės reakcijos greitis mažėja. Kartu didėja [C] ir [D] medžiagų koncentracija, todėl ir atgalinės reakcijos greitis didėja. Tam tikru momentu šių abiejų reakcijų greičiai susilygina, t.y. v1=v2. Cheminio proceso būklė, kai tiesioginės ir atgalinės reakcijų greičiai lygūs, vadinama chemine pusiausvyra. K vadinama reakcijos pusiausvyros konstanta. Kuo didesnė k, tuo didesnė reakcijos produktų koncentracija, esant pusiausvyrai. Pusiausvyros konstanta nepriklauso nuo reaguojančių medžiagų koncentracijų ir kinta, keičiantis temperatūrai. Le Šatelje principas. Keičiantis išorės sąlygoms, t.y. medžiagų koncentracijai, temperatūrai arba slėgiui, cheminė pusiausvyra kinta. Tiesioginės ir atgalinės reakcijų greičiai pasikeičia nevienodai ir viena iš jų įgauna persvarą. Tačiau kaupiantis persveriančios reakcijos produktams ir mažėjant reakcijoje dalyvaujančių medžiagų kiekiams, vėl nusistovi pusiausvyra, tik dabar ji atitinka jau naujas sąlygas. Pakeitus vieną iš sąlygų(koncentraciją, slėgį ar temperatūrą),sistemos cheminė pusiausvyra pasislenka į tos reakcijos pusę, kuri priešinasi sąlygų pokyčiui. 11kl. Jonu aktyvumas , aktyvumo koeficientas, tirpalu joni ne jega. Jonu aktyvumas (a)- vadiname ta efektyvia saligine konce. Kuria tas jonas dalyvauja cheminese reakcijose rysy tarp jonu aktyvumo ir tikrosios konc. – (a)=F*C mol/l. Drsuku kristalai visu medz. Sudaryt is jonu. Tirpsntan kristalams vandeny jonai atsiskiria ir pradeda laisva judejima. Ju judejimas suvarzytas nes nugali elektrostatines traukos jegos veikiancio tarp priesingu kruviu + ir – aplink susidaro stiprus elektrinis laukas . Kiekvienas teigiamas jonas yra stumiamas + , o traukiiamas minuso. Kiekvienas neigiamas apsuptas teigiamu jonu. Teigiamas neigiamu jonu. Tokiu budu apie kieviena jona susidaro jonine atmosfera trukdanti laisvai judeti terpeje. Tai dar priklauso ir nuo konc. Kuo didesne konc. Tuo stipriau veikia jonu elektriniai kruviai. Del jonu tarpusavio saveikos laisvu jonu konc. Kazkokiu laipsniu pasidaro mazesne uz tikraja. Todel tikroji laisvu jonu konc. Yra lygi stecheometrinei konc. Padaugintai is tam tikro aktyvumo koeficiento f. f=a/c. jonu aktyvumo koeficientas f priklauso ne tik nuo elektrolito konc, bet ir nuo pasaliniu jonu saveikos. Jonu aktyvumo koeficientas charakterizuoja elektrostatiniu jegu itaka jonu aktyvumui reakcijos metu. Jonines jegos desnis- duoto elektrolito aktyvumo koeficientas vienas ir tas pats visuose praskiestuose tirpaluose, turinciuose ta pacia jonine jega. Bandymais nustatyta kad praskiesti tirpalai kuriu jonine jega tos pacios reiksmes daugumai jonu, ir aktyvumo koeficientai mazdaug vienodi. M=1/2suma C1*Z1²+C2*Z2² 12kl vandens jonnie sandauga vandenilinis rodiklis ph, hidroksilinis rodiklis poh. Grynas vanduo – labai silpnas elektrolitas ir labai mažai laidus elektros srovei. Labai silpnai vyksta net pirmoji vandens disociacijos pakopa. H2O«H++HO-. Vandens disociacijai, kaip grįžtamajam procesui, taikoma pusiausvyros konstanta, pagal kurios lygtį gauname vandens jonų sandaugą Kw=10-14mol2/l2 Vandens disociacija yra endoterminis procesas, todėl keliant temperatūrą, disociacija stiprėja.Gryname vandenyje vandenilio ir hidroksido jonų koncentracijos yra vienodos, todėl kiekvieno jono koncentracija yra cH+=cOH-=10-7mol/l.Vandens jonų sandauga yra svarbus druskų tirpalų ir nedidelių koncentracijų rūgščių bei šarmų tirpalų rodiklis.Kuo didesnė cH+ reikšmė, tuo tirpalas rūgštingesnis; kuo didesnė cOH reikšmė, tuo tirpalas šarmingesnis. Vandenilio rodiklis pH. Kad patogiau būtų skaičiuoti, vandenilio jonų koncentracija reiškiama vandenilio rodikliu pH,kuris yra lygus vandenilio jonų koncentracijos neigiamo ženklo dešimtainiam logar. H=-lg[H+]. Rūgščiajame tirpale pH7.Kartais naudojamasi ir hidroksilo rodikliu pOH=-lg[OH-] iš čia pH+pOH = 14 13kl. Hidrolize. Drsuku hiidrolize, laipsnis ir konstanta. Apibrezimai. Druskų hidrolizė. Druskų hidrolize vadinama druskos ir vandens jonų sąveika, kuriai vykstant susidaro bent vienas silpnas elektrolitas ir dažniausiai pakinta vandens vandenilio ir hidroksilo jonų koncentracija. Dėl to daugelio druskų tirpalai yra rūgštūs arba šarminiai.1. Druskos,sudarytos iš stiprios rūgšties ir silpnos bazės, hidrolizuodamosi sudaro silpnai disocijuojančią bazę. Druska, sudaryta iš stiprios rūgšties ir silpnos bazės, hidrolizuojasi palaipsniui. Intensyviausia yra pirmojo laipsnio hidrolizė. Antrojo laipsnio hidrolizė vyksta tik tirpalą labai praskiedus, o trečiojo laipsnio hidrolizė beveik nevyksta, nes, susikaupus dideliems vandenilio jonų kiekiams, hidrolizės pusiausvyra pasislenka į kairę. 2. Druskos, sudarytos iš silpnos rūgšties ir stiprios bazės, hidrolizuodamosi sudaro silpnai disocijuojančią rūgštį. Druska, sudaryta iš stiprios bazės ir silpnos rūgšties, hidrolizuojasi irgi palaipsniui. 3. Hidrolizuojantis druskai, sudarytai iš silpnos rūgšties ir silpnos bazės, susidaro silpna rūgštis ir silpna bazė. Tirpalo reakcija neutrali,tai priklauso nuo susidariusių reakcijos produktų disociacijos laipsnio.4. Druskos sudarytos iš stiprios rūgšties ir stiprios bazės, nesihidrolizuoja. Kadangi daugumos druskų hidrolizės procesas yra grįžtamasis, tai kiekybiškai jis apibūdinamas hidrolizės laipsniu. Hidrolizės laipsnis aht tai santykis hidrolizuotos druskos dalies koncentracijos su bendra druskos koncentracija. Hidrolizes konstanta – hidrolizes produktu konc. Santykis su nehidrolizuotos medz konc. Konstanta nusako hidrolizes reakcijos pusiausvyros busena , busena yra judri. Hidrolizės laipsnis priklauso nuo temperatūros ir druskos tirpalo koncentracijos. Druskos, sudarytos iš silpnos rūgšties ir silpnos bazės, hidrolizės laipsnis nuo praskiedimo nepriklauso. Kuo aukštesnė temperatūra ir kuo labiau praskiestas tirpalas, tuo didesnis hidrolizės laipsnis 15kl Hidrolizes reakciju silpninimas lDaugeliu atvejų, skiedžiant tirpalą, galima labai suintensyvinti hidrolizę, nes tuomet pagal Le Šatelje principą, padidėjus reaguoajnčių medžiagų koncentracijai, hidrolizės pusiausvyra pasislenka į dešinę:druska+vanduo«rūgtis+bazė. Hidrolizės pusiausvyrai turi įtakos ir H+ arba OH- jonų koncentracijos padidėjimas tirpale 17kl. Tirpalai Tirpalas- tai dvieju ar keliu medziagu homogenine sistema, susidedanti is tirpiklio ir tirpinio. Pagrindinis tirpalu rodiklis –koncentracija. Procentine(istirpusios medziagos kiekis gramais 100g tirpalo), Moline(istirpusios medziagos moliu sk. 1L tirpalo), normaline (ekvivalento Moline konc) (istirpusios medziagos ekvivalentu sk. 1L tirpalo),Pagal agregatine busena tirpalai skirstomi i skystuosius, kietuosius, dujinius.. Sotus tirpalas- tai toks tirpalas, kuriame daugiau nebegalima istirpinti medziagos. Tokiame ptirpale kartu vyksta du priesingos krypties procesai: tirpimas ir kristalizacija. Persotintas tirpalas- tirpinama kaitinant, o po to saldoma. Tokiame tirpale istirpe daugiau medz negu sociajame, tai nestabili sistema, uztenka maziausio kristalizacijos centro kad prasidetu intensyvi kristalizacijair persotintas tirpalas virstu sociuoju. Nesotus- jai esamoje temp dar galima istirpinti daugiau medz tame paciame kiekyje tirpiklio tai toks tirpalas vadinamas nesociuoju. Tirpalo titras- tai konc. Reiskimo budas, isreiskiamas gramais ml. 18kl. Buferiniai tirpalai Buferiu veikimo principas, nuo ko priklauso imlumas. Tai tirpalai, kurių pastovi pH reikšmė,t.y. ji nekinta tirpalus skiedžiant arba pridėjus nedaug stiprių rūgščių bei šarmų.Buferiniai tirpalai yra silpnų rūgščių ir jų druskų ir silpnų bazių bei jų druskų tirpalai. Buferinio tirpalo pH keičiasi pridėjus daug stiprios rūgšties šarmo. Buferiniai tirpalai gaunami iš kai kurių druskų tirpalų..Buferinis imlumas- tai toks ribinis pridedmaos rugsties ar sarmo kiekis mol/L kuri galima pridet i buferi kad tirpalo pH pasikeistu per viena. Buferio imlumas priklauso nuo buferines sistemos kokybines sudeties, bei nuo buferine sistema sudarancios rugsties ir druskos ar bazes ir druskos konc. Maksimalu buferini imluma sistema turi tada kai konc. Santykis 1:1. Kai santykis pasidaro 1:10 tirpalas nustoja veikt kaip buferis. Buferio veikimo principas- sie tirpalai palaiko pastovu tirpalu pH pvz kraujyje pastovu pH palaiko buferiniai misinai sudarytiis karbonatu ir fosfatu. 19kl. Ph apskaiciavimas.rugstines ir sarmines prigimties sarminiuose tirpaluose. Buferio praktinis taikymas. Jai buferis sudarytas is rugsties ir is druskos tai pH =pK(rugsties)-lg c ruksties/c drsukos. Jia buferis sudarytas is bazes ir druskos tai poH= pK(bazes)- lg cbazes/c druskos. pH=14-poH. Buferiniai tirpalai naudojami analizeje todel reiia kad jis butu pakankamo imlumo ir reikiamos pH. Praktikoje naudojami sie buferiai : acetatinis , formalininis, fofatinis, amoniakinis. Buferiai turi tam tikra talpuma kuris leidzia palaikyt pastovu pH. 20kl. Koloidiniai tirpalai kas apsprendzia koloidu patvaruma? Koloidu gavimas. Koloidinės sistemos nuo tikrųjų tirpalų atskiriamos pagal difuzines ir optines savybes. Koloidinių sistemų dalelės stambesnės negu tikrųjų tirpalų; jos nepraeina pro pergamenitini popieriu ir turi teigiama arba neigiamam kruvi. Turedamos vienarusi kruvi koloidines daleles viena kita stumia todel neseda ir laikosi pakibusios dispersineje terpeje. Koloidinių sistemų dalelės turi optinę savybę sklaidyti šviesą..Koloidinės sistemos vadinamos zoliais..Koloidiniai tirpalai gaunami įvairiais metodais. Svarbiausi iš jų ura dispergavimas ir kondensacija. Taikant dispergavimo metodą, medžiagos malamos koloidiniais malūnais, smulkinamos ultragarsu arba sudarius tarp metalinių . Kondensacijos būdu zoliai gaunami vykdant chemines reakcijas, kurių metu molekulės ir jonai sujungiami į agregatus.. Patvarumas Visos dispersines sistemos skiriasi savo dispersiskumo laipsniu. Kuo daleles smulkesnes tuo laisnis didesnis, o kuo laipsnis didensis tuo koloidas patvaresnis. 21kl. Koloidiniu daleli branduolis granule micele. 22kl.Koloidu suardimo buda koaguliacija peptizacija. Koloidinių dalelių sustambėjimas,t.y. sulipimas į stambius agregatus, vadinamas koaguliacija. Susidariusios stambios dalelės nepajėgia išsilaikyti dispersinėje terpėje ir sėda.. Koaguliacija prasideda sumažėjus koloidinių dalelių krūviui. Ypač greitai ji vyksta visiškai neutralizavus krūvį,t.y. esant izoelektrinei būsenai .Kad koloidinės dalelės koaguliuotų, į koloidinį tirpalą dedama elektrolitų, priešingo krūvio zolio, keliama temperatūra, naudojama elektroforezė. Elektrolitu koaguliuojantis poveikis priklauso nuo koaguliuotio jono radiuso ir nuo jo hidratacijos laipsnio. Hidratacijos laipsnis priklauso nuo tirpalo pH, apsorbuojanciu jonu. Koloidu peptizacija- nusodinus koloidus, dehidratavus ir vel apipylus H2O tada kai kuriu koloidu daleles pereina i ta H2O. Kad taip neivyktu reikia nuosedas perplauti priesingo zenklo tirpalu. 23kl.Bendras supratimas apie turio analize titravimas ekvivalentinis taskas reakcijos pabaigos taskas. Turio analize- vienas is kiekybines analizes metodu. Turio analize nera isskiriama is tirpalo o jos kikekis apskaiciuojamas is suvartoto zinomos konc. Tirpalo kiekio. I analizuojamaji tirpala lasinamas zinomos konc tirpalas ir to tirpalo pilamam tiek kad jis pasidarytu ekvivalnetiskas nustatomajai medz. Pagal ekvivalentu desni cheminiai elementai reakcijose dalyvauja grieztai apybreztais svoriniai kiekiais atitinkanciais cheminius lementus. Taip galima apskaiciuot nezinoma konc. Ar tirpalo turi. Pagrindine turio analizes operacija yra dvieju tarpusavyje reaguojanciu tirpalu turio matavimas. Titaraviams – tai procesas kai reagento tirpalas lasinamas i analizuojamaji tirpala ir pilama tol kol nustatoma reakcijos pabaiga. Svarbu nustatyti ekvivalentini taska. Titruojant nustatomos medz ir titrento pusiausvirine konc. Mazeja o reakcijos produktu koncentracija dideja. Galiausia pasiekiamas taskas kai tiranto standartinio tirpalo kiekis tampa teoriskai ekvivalntiskas ieskomai medz. Pagal reakcija vadinamas ekvivalento tasku., kuris nustatomas pagal indikatoriaus spalvos pasikeitima. Pasikeitimo momentas vadinamas titravimo pabaigos tasku. 24kl. Standartiniai titruojamieji tirpalai. Medz naudojamos standartiniu ir titruojamuju tirpalu ruosimui reikalavimai joms. Titravimui naudojami tirpalai priklausomai nuo paruosimo budo skirstomi i standartinius ir titruotuosius kadangi rezultatas priklauso nuo standartinio tirpalo paruosimo budo standartiniai tirpalai paruosiami sveriant. Tirpalas kurio konc. Nustatoma titruojant vadinamas titruojamuoju tirpalu. Standartinis tirpalas tai tirpalas kurio konc isanksto zinoma. Medz naudojamos standartiniams tirpalams : KHCO3, NA2B4O7,*10H2O, H2C2O4*2H2O. Titruotiresiems tirpalams naudojamos medz HCL, H 2So4, Na OH. Medz taikomi reikalavimai : 1) medz. Turi buti kristalines strukturos ir atitikti apibrezta chemine formule. 2) negali buti priemaisu nedaugiau nei 0.1%. 3) medz. Negali buti chigroskopiska. Bet turi gerai tirpti vandenyje. Medz turi but pastovi, laikant ja druskos pavidale ar istirpinus. Negaili keist savo konc ji laikant. 26kl Redoxo procesai elementu chemijoje. Oxidacijos-redukcijos reakcijos. Tokios reakcijos , kuriom vyxtant pakinta reaguojanciu medziagu atomu aksidacijos laipsnis: Zn0 + H+1 2 SO4 à Zn+2 SO4 + H0 2 Kai atomai, molekules arba jonai atiduoda elekronus, vyxta oxidacijos procesas , o patys atomai, mplekules arba jonai yra reduktoriai.Vyxtant oxidacijai, teigiamas oxidacijos laipsnins dideja, neigiamas – mazeja: Ca à Ca +2 + 2e S-2 à S0 +2e Kai atomai , molekules arba joani prijungia elektrodus, vyxta redukcijos reakcijos , o patys atomai, molekules, ar jonai yra oxidatoriai. Vyxtant redukcijai, teigiamas oxidacijos laipsnis mazeja, neigiamas – dideja : S+2eàS-2 Fe+3 +eà Fe +2 Oxidacijos ir redukcijos procesai vyxta kartu: vieni atomai, molekules ar joanai elektronus atiduoda, kiti tiek pat prisijungia.siu reakciju met reduktorius oxiduojasi, oxidatorius- redukuojasi.: 2Fe+2Cl2 + Cl02 à2Fe+3Cl-13 Fe+2à Fe+3 +e (oxidacija, Fe+2 – reduktorius) Cl02 + 2e à 2Cl-1 (redukcija, Cl2 – oxidatorius) 28kl. Kompleksinai junginiai kompleksadorius ligandas kordinacijos skaicius. Kompleksiniais junginiais vadinami tokie junginiai kuriu molekulese bent viena o dazniau ir daugiau chemine jungtis yra donorine- akceptorine. Dalis kompleksiniu junginiu vadinami koordinaciniais tai junginiai sudaryti is antrines daleles – atomo ir kordinuotu aplink ji legandu. Kompleksiniu junginiu teorija pradejo kurt verneris. Kompleksinius junginius sudaro vidine ir isorine sfera centrinis atomas dar vadinamas kompleksadariu. Apie kompleksadorio atoma koordinuojasi jonai atomai arba molecules. Treciosios daleles vadinamos legandais. Tarp isorines ir vidines sferos veikia jonines jungtis o tarp kompleksadoriu ir legandu daznai susidaro kovalentines jungtis, kuriu dalis arba ir visos pagal susidarymo mechanizma yra donarines akceptorines. Kompleksadoriai dazniausiai buna teigiami metalu jonai Fe 2+, Fe3+ Cr3+ . 29kl kompleksiniu junginiu patvarumas patvarumo ir nepatvarumo konstantos. Kuo neptvarumo konstantos reiksme didesne tuo tas kompleksinis junginis yra maziau patvarus. Reiskia tirpale jonizuotos dalies bus didesne disocijuotu jonizacijos produktu koncentracija. Nepatvarumo konstanta priesinga patvarumo kosntantai. K patvarumo [Ag(CN)2]= 1/K(nepatv.)= [Ag(CN)2/[Ag]*[CN] patavrumo konstanta – komplekso susidarimo konstanta. Komplekso jono patvarumas priklauso nuo chemines jungties. Patvarumo tarp kompleksadoriu ir ligandu. 30kl kompleksiniu junginiu panaudojimas. Labai svarbus junginiai analizineje chemijoje ir farmacijoj. Jais nustatomas vandens kietumas atpazistami metalu jonai atliekama daug svarbiu kokybiniu spalviniu reakciju kiekybiniu analiziu daugelis kompleksiniu junginiu svarbus biologiskai. 31kl. Kompleksiniu junginiu suardimas. Kad suardyt kompleksini jona pirmiausia reikia susilpninti rysi tarp centrinio atomo ligandu. Arba susilpninti to junginio disocijacija. Pakeisti valentinguma. Praskiedziant tirpala. Pasildyti paveikti rugstimi.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!