Fizika po Einšteino

Albertas Einšteinas 1905 m. Paskelbė trisdešimties puslapių mokslinį straipsnį, kuriame suformulavo suformulavo specialiąją realetyvumo teoriją (vėliau jis sukūrė ir kitą- bendrąją realetyvumo teoriją). Tai viena svarbiausių ir gražiausių XX a. Fizikos teorijų, pakeitusi požiūrį į erdvę ir laiką, masę ir energiją, išsprendusi eterio mįslę, aprašiusi kūnų judėjimą greičiais, artimais šviesos greičiui.
Tačiau 2001 m. gegužę Giovanni Amelino-Camelia patyliukais pradėjo revoliuciją. Vos aštuonių puslapių straipsnis, paskelbtas žurnale Physics Letters B, revoliucijos pradžią priminė nedaug, bet tai buvo mokslinis dinamitas.
Einšteino specialioji reliatyvumo teorija, aprašanti erdvės ir laiko elgseną ir sujungianti juos į vieną bendrą "erdvę-laiką" iš kartos į kartą buvo perduodama kaip abejonių nekeliantis faktas. Ją remia gausūs eksperimentiniai faktai. Bet Amelino-Camelia sako, kad Einšteinas pasakė ne visą tiesą.
Toks teginys yra labai kontraversiškas, bet per laiką, praėjusį nuo straipsnio paskelbimo, Amelino-Camelia yra vis tikresnis dėl jo teisingumo. Ir teorija, ir eksperimentas pateikia nuorodų, kad Einšteino teoriją reikia peržiūrėti. Taip mano ne jis vienas. Kiti fizikai irgi išsirengė į kryžiaus žygį prieš specialiąją reliatyvumo teoriją. "Specialiosios reliatyvumo teorijos religija mirė", skelbia Amelino-Camelia.
Teorija prasideda nuo vienos vienintelės idėjos: egzistuoja tam tikras mastelis, pradedant nuo kurio erdvės ir laiko nebegalima aprašyti įprastinėmis klasikinės fizikos taisyklėmis ir reikia imtis kvantų teorijos. Šis perėjimas žymi ribą, ties kuria keičiasi žaidimo taisyklės ir kurią galima išreikšti tam tikra energija ar tam tikru ilgiu. Fizikams ilgis ir energija yra susieti tarpusavyje: pavyzdžiui, fotono energija priklausys nuo jo šviesos bangos ilgio.
Kol kas nieko ypatingo lyg ir nėra, bet ši iš pažiūros nekalta idėja tiesiogiai prieštarauja specialiajai reliatyvumo teorijai. Pasižiūrėkime, pavyzdžiui, į slenkstinį ilgį. Anot Einšteino teorijos, ko nors ilgis priklausys nuo to, kas jį matuoja. Jeigu jūs nejudate ir matuojate pralekiančios artimu šviesos greičiui greičiu dalelės ilgį, pamatysite, kad jis yra gerokai trumpesnis nei būtų tuo atveju, kai dalelė vos vos slinktų. Tai yra vadinama Lorenzo suspaudimu ir priklauso nuo to,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!