Fizika dailėje, dailė fizikoje

ĮVADAS Fizika ir menai yra glaudžiai susije. Nors dauguma žmonių mano jog tai du retai bendrą ką turintys žinių laukai, ir fizikas ir meninikas bando suprasti ir interpretuoti aplinkinį pasaulį. Jie turi eksperimentuoti, tyrinėti ir dalintis išvadomis. Nors tai daro skirtingais būdais, jie abu turi suprasti materijos ir energijos savybes. Šiame darbe daugiausia dėmesio skiriu vaizduojamiesiems menams, nereikėtu pamiršti ir kitų meno formų kurios glaudžiai susijusios su fizika. Muzika, šokis ir kiti atliekamieji menai reikalauja garso, erdvės supratimo. Pavyzdžių pagalba parodysiu kaip menai pasitelkia laiką, perspektyvą, optiką, inžinerijos žinias, skysčių tirštumą ir klampumą, chemines reakcijas, gravitaciją ir šiek tiek pshichologijos. Kodėl ir meninkai ir fizikai gilina vieno kito žinias, kaip jų eksperimentai padeda suprasti kas vyksta aplink mus. TIKSLAS Įvertinti fizikos žinių ir gebėjimų poreikį dailėje. UŽDAVINIAI Susipažinti su įvairiomis dailės rūšimis; įvertinti ir apibendrinti fizikos žinių panaudojimo skirtingose dailės rūšyse poreikį bei galimybes. DĖSTOMOJI DALIS I SKYRIUS TEORINĖ DALIS 1.1 FIZIKA Fizika, tai gamtos mokslas tiriantis visas materijos formas. Fizika turi daug įvairių sryčių, ir yra artimai susijusi su matematika. Šiame darbe nagrinėsiu šias fizikos srįtis : laikas, optika, paprastieji mechanizmai, skysčių tirštumas ir klampumas, konvekcija, periodas, gravitacija. 1.2 DAILĖ „Dailė, meno rūšis, skirstoma į vaizduojamojo meno ir taikomojo – dekoratyvinio meno sritis. Skirtingai nuo kitų meno rūšių (muzikos, teatro, literatūros, kino) dailės kūriniai paprastai turi materialią formą.“.(Wikipedia dailė 2017m) Kadangi fizika tiria visas materijos formas, dailė puikiai gali parodyti mums kas vyksta fizikoje. Minėsime šias meno formas: kinetinis menas , tapymas emaliu, fotografija, pendulos, spalvų ir judesio iliuzijos, tapymas konvekcija. II SKYRIUS 2.1 TAPYMAS EMALIU Emalis- silikatų, borotų ir fluoridų lydinys su įvairiais metalais (natriu, kaliu, švinu, aliuminiu) skirtingų metalų oksidai(geležies, chromo, kadmio, kobalto, nikelio, titano, aukso, urano, stibio) padeda išgauti įvairias spalvas ir atspalvius. Emalis naudojamas dengti metaliniams, keraminiams, akmeniniams ar stikliniams paviršiams. Jie dengiami siekiant juos apsaugoti nuo aplinkos poveikio, bei dekoruoti. Emalis įprastai yra stiklo miltelių pavidale, dažnai naudojamas jungiklis ar klijai milteliams sulipdyti ir užtepti ar užbarstyti ant norimo paviršiaus. Milteliai degimo metu (650-930˚C) išsilydo, ir sudaro lygią blizgią dangą kuri atspari aukštai temperatūrai, ugniai, drėgmei, korozijai ir vidutiniam mechaniniam poveikiui. Emalis naudojamas jau tūkstančius metų, seniausia atrasti metaliniai daiktai, Mikėnuose Graikijoje, kuriuose įlyditos stiklo plokštelės. Šie daiktai mena XV amžių prieš Kristų. Tiesa pirmos emalio formos buvo paprastesnės, spalvoto stiklo šukes įlydidavo į metala ir taip dekoruodavo įrankius, ar papuošalus. Emalis ir dabar naudojamas kurti papuošalus. Tam reikia žinoti kokį paviršių emaliuojate, kokioje temperatūroje jisai lydosi ir kokiu tikslu jūs emaliuojate. Emalio aplikacijos metodai: Pertvarinis – pertvaros: apvalios vielos, plonų juostelių, filigraninis (susuktas iš dviejų vielučių), prilituojamos arba priklijuojamos prie emaliuoti paruošto pagrindo (1pav., 2pav.). Duobelinis – metalo plokštumoje įdubimai išgraviruojami šticheliu, išėsdinami rūgštimi, išliejami, išgraviruojami staklėmis (3pav.). Dengimas naudojant šabloną – užpurškiant, užbarstant paruoštas popieriaus detales. Labai pasiteisina, jeigu reikia pagaminti kelis vienodo dekoro daiktus (4pav.). Dengimas naudojant klijus (tragantą) – klijais padengiamas visas emaliuo – jamas paviršius ar tik tos vietos, ant kurių užbarstant sieteliu turi likti emalio miltelių (4pav). Emalio siūlai – tiesios siūlo formos emalis pakaitinus lankstosi, lengvai lūžta, naudojamas ant švaraus arba emaliu dengto metalo paviršiaus (5pav.). Emalį užpurškiant – patogu naudoti dengiant dideles plokštumas bei formas . Vitražinis emalis – emaliu dengiamos kiaurymės metalo dirbinyje.(6pav) (Marytė Dominaitė, Vilniaus dailiųjų amatų asociacija 2011, p.32-40) 1pav. Ir 2pav. Viela užpildoma emaliu, ir kiekvieną kartą užpildžius kaitinama, galiausiai nušlifuojama arba paliekama įdubusiomis plokštumomis. 3pav.Duobelinio emalio pavizdys. Plokštėje išpjovinėti grioveliai užpildyti emaliu. 4pav. Emalio šablono pavizdys. Dengimas naudojant šabloną – kelios detalės paruošiamos emaliavimui ir ant jų uždėjus šabloną užbarstomi emalio milteliai. Šis metodas labiausiai pasiteisina jei norima emaliuoti kelias plokštumas 5pav. Emalio siūlų pavizdys. Trapūs, bet iš jų galima sukurti labai įdomias kompozicijas, lankstosi kaitinant. 6pav. Vitražinis emalio pavizdys. Permatomu emaliu dengtos ertmės primena vitražinius langus. 2.2 TAPYMAS KONVEKCIJA Konvekcija – laisvas dalelių maišymasis dėl skirtingų tankių, temperatūrų ar kitų veiksnių. Šiltas oras kyla – šaltas leidžiasi. Pilant skystesnius dažus, o ant jų tankesnius, klampesnius, jie pradės tarpusavyje maišytis konvekcijos būdu sukurdami įdomius neįprastus raštus kurie bus įamžinti dažams išdžiuvus. Ištiesų ankstyvieji meninkai kurie tapė šiuos paveikslus atrado konvekciją (nors to ir nežinojo kaip konvekcija) ankščiau nei fizikas A. Holmes. Taip pat tapymas konvekcija – labai geras pavyzdys kas vyksta Saulės paviršiuje Pav.7 Tapymas konvekcija. Juodi dažai skystesni ir lengvesni už baltus, tad ant viršaus užpylus sunkesnių ir klampesnių baltų dažų juodi dažai kylą į viršų ir maišosi su baltais dažais. 2.3OPTIKA Optika- kaip veikia šviesa, lėšiai. Kiekvienas fizikas ir menininkas turi suprasti optiką, didžioji meno dalis yra vizuali, o ir fizikas negalės atlikti šviesos ekspermentų nežinodamas jos principų. Paveikslo negalime palieste galerijoje, bet ji matome ir jį galime apibūdinti. Skluptūros iš skirtingos kambario vietos gali atrodyti kaip visai kas kita, spalvos mus apgauna. 8pav.Gurney Journy(2010) spalvų optinė iliuzija, abu nurodyti kūbai yra vienodos spalvos. Tai atsitinka mūsų smegenims gaunant informacija iš akių apie šių kubelių aplinką, žalsvai stimuliuojanti pusė daug jaudresnė rausviems tonams, rausvai- žaliems, mėlinams. Tad mūsų akys mato tai ko nėra. III SKYRIUS 3.1 PENDULOS Tai svarelis pririštas statmenai atramai, svyruodamas pukiai gali vizualizuoti periodą. Pendulos tukstančius metų buvo naudojamos piešti smelyje, dažnai naudojamos fizikos pamokose padėti suprasti periodą, siubavimą. Meninkai pendulas dažnai naudoja išgauti geometrines ir simetriškas formas. 10pav. pendula pilna smėlio piešia geometrinius raštus, galime stebėti periodą. 11pav. Periodo pavyzdys. 3.2 KINETINĖ DAILĖ Kinetinis menas- tai menas kuris naudojasi erdve ir judesį. Žodis kinetos- reiškia judėjimą, iš to galime sprėsti, kad šių kurinių patyrimui mes turime pasitelkti judesį ir laiką. Žiurėdami į tokį kūrinį matysime judėjima, skulptūras girdėsime, ir matysime, kaip net lengviausias vėjelis ar pasukimas gali priversti net tūkstančius tonų sveriančias metalo skuptūras pradėti suktis ir atlikti savo ilgai repetuotą „šokį“. Kinetiniai meninkai dažnai žinomi dėl savo skuptūrų, bet kinetinį meną galima kurti ir dažais. Visi esame matę optinių iliuzijų kurios priverčia galvoti, kad paveikslas juda. Ir kinetinis dailininkas žinodamas šios iliuzijos principus gali ją atkartoti naujais raštais. 3.3 KINETINIAI PIEŠINIAI Kinetiniai piešiniai vaizduoją judesį, emocijas, nestabilumą. Dažnai šie darbai gali keisti savo pavidalą vaikštant kambaryje. Spalvos ir rąštai disorentuoja erdvės pojūtį, sukuria judesio jausmą. 12pav.For your eyes only, Baartman (2010). Šis darbas neatrodo toks įpatinga, bet jį stebint galime pradėti matyti judančias linijas. Apskritimo forma šiek tiek keičiasi, tempiasi, o pažvelgus į tą vietą sugrįžta į normalią pozicija.13pav. Victor Vasarely, skulptūra prie bažnyčios. Vaikštant ši skulptūra atrodo juda su mumis, jos spalvos apgauna mūsų akis ir priverčia šia skulptūra matyti kaip 3d vaizdą. 3.4 KINETINĖS SKULPTŪROS Dažnai matome kinetinius veiksmus kasdienybėje, važiuojame dviračiu, riedlentė. Plaunant rankas galime suprasti, kad net iš kriauklės čiaupo bėgantis vanduo gali būti apibūdinamas kaip kinetinis menas. Kinetiniai menininkai dažnai naudojasi kasdienybe ir parodo jos nuostabumą. Vienas papraščiausių kinetinio meno pavizdžių yra sukimasis. Pastatyti kinetinę skulptūrą, nors ir labai paprastą, reikia fizikos ir mechaninės indžinerijos žinių. Šie darbai mechanine ar potencinę energiją verčia į kinetinę energiją, dažnai naudojant paprastus mechanizmus. Pavizdys- minant dviračio pedalą priverčiame ratą suktis. Kuo stipriau miname tuo ilgiau ratas suksis. Bet galiausiai pradės letėti ir sustos, niekas nėra amžina. Kaip paprastą sukima galime paversti skulptūros „šokiu“ ? 3.5 LAIKRODINĖ KINETINĖ SKULPTŪRA Skulptūrą galime paversti laikrodžiu. Ją prisukus – periodiškai mehanizmas duos skulptūrai šiek tiek energijos , kad ši toliau „šoktų“. 14pav. „Infinity“ David C Roy 2016. Skulptūra besisukdama veikia kaip prisuktas laikrodis, vis šiek tiem atlaisvindama spiruoklę mechanizmo viduje. 3.6 INTERAKTYVI KINETINĖ SKULPTŪRA Taip pat skulptūrą galime sukurt tokia, kad ši reaguotų į aplinką, žmonęs ar kitus veiksnius. Įėjus į kinetinės skulptūros kambarį, mūsų vieta kambaryje gali priversti ją elgtis kitaip, skulptūra taptu interaktyvi, net jei jos neliečiame (pavizdys kinetinė skulptūra iš pendulų kurios sukasi ir juda nuo judinamo oro vaikštant kambaryje). 15pav. Kim Bernard. Interaktyvi kinetinė pendulų skulptūra. Vaikštant kambaryje judinate orą ir jo judėjimą galite stebėti pendulų ir jų šešėlių judėjime. IŠVADOS Menas ir fizika neatsiejiemi. Naudojantis net paprastomis fizikos žiniomis galime sukurti daug įspudingesnius kūrinius. Šiame darbe susipažinau ir atradau daug meno rūšių apie kurias net nežinojau (kinetinės skulptūros, tapymas konvekcija, tapymas emaliu) kurios naudoja fizikos žinias. Atradau daug mokslininkų kurie sujungia savo fizikos ir meno žinias ir taip siekia naujų atradimų. Ne visoms dailės rūšims fizikos žinios būtinos. Dažnai dailės kūrinius padaryti galime iš intuicijos, bet turint fizikos supratimą galime padaryti savo darbus idomesnius, tikslesnius realybei, ar net priversti realybe tirpti musų akyse iliuzijomis. LITERATŪROS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 1.Baartman (2010 m.). Prieiga internetu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!