Finansų pagrindai, finansinės būklės analizė

1. Finansų pagrindai. Finansai – tai gryni pinigai, pajamos; lėšų, priklausančių įmonei ar valstybei, visuma. Pinigų rinka – tai trumpalaikiu (iki 1m.) vyriausybinių ir įmonių skolų vertybinių popierių rinka. Kapitalo rinka – tai ilgalaikių vertybinių popierių (akcijų, obligacijų) rinka. Finansų vadybininkas turi: 1) suprasti finansų esmę ir pagrindus; 2) gebėti analizuoti įmonės veiklą; 3) suvokti kūrybinius finansų valdymo aspektus; 4) sintetinti duomenis į visumą bendram rezultatui siekti. Investavimas – finansinio kapitalo vienos formos pavertimo kita arba fiziniais fondais procesas. Įmonės finansų valdymo tikslas – įmonės vertės didinimas. Akcininkų turtas=Turimų akcijų skaičius×Vienos akcijos rinkos kaina. Finansų sistema – tai finansų įstaigų ir rinkų tinklas, pasireiškiantis įvairių finansų priemonių forma, kuris padeda pervesti pinigus, teikti paskolas ir skolintis fondus. Pagrindinės finansinės institucijos: • komerciniai bankai; • draudimo kompanijos (turto draudimo; gyvybės draudimo); • privatūs pensijų fondai; • finansų kompanijos; • finansų brokeriai; • investiciniai bankai • hipotekos bankai; • vertybinių popierių biržos ir rinkos. Įmonės finansų valdymo funkcijos: • finansų apskaita ir analizė • nuosavų lėšų kaupimas • piniginių lėšų pritraukimas (akcijų emisija, kreditų, rėmėjų paieška ir pan.) • piniginių lėšų judėjimo valdymas (pinigų srauto valdymas) • vidinis auditas • apmokestinimo valdymas • aukštesnio lygio vadovų konsultavimas finansų klausimais. Finansų apskaita – tai apskaitos rūšis, apimanti ūkinių-finansinių operacijų fiksavimą ir finansinės informacijos pateikimą vartotojams. Paprastai informacija pateikiama: 1) balanse; 2) pelno (nuostolio) ataskaitoje; 3) pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje; 4) finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaitoje. Finansų vadybininko uždavinys – pasinaudoti apskaitininko parengta informacija finansiniams sprendimams priimti. 2. Įmonės finansinės būklės analizės metodai. Įmonės finansinės būklės analizės metodai reikalingi teisingų sprendimų priėmimui. Finansų analizės tikslas – išsiaiškinti, kokius valdymo sprendimus reikia priimti, kad pagerintume padėtį. Finansinė apskaita – tai viena iš apskaitos rūšių, apimanti ūkinių-finansinių operacijų fiksavimą, analizę ir šios informacijos pateikimą išoriniams ir vidiniams vartotojams. Valdymo apskaita – tai išsamios informacijos, reikalingos tvarkantis įmonės viduje, rinkimas, klasifikavimas ir įvertinimas bei šios informacijos pateikimas valdytojams. Pagrindinės finansinės atskaitomybės formos: 1) Balansas. Pateikia duomenis apie turto ir nuosavybės struktūrą tam tikrai datai; 2) Pelno (nuostolio) ataskaita. Tai kaupiamo pobūdžio ataskaita, kur pateikiama per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų bei patirtų sąnaudų suma; 3) Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita. Pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį; 4) Pinigų srautų ataskaita. Atspindi pinigų judėjimą, parodant kiek ir iš kur pinigai įplaukė ir kam jie buvo išleisti. Turtas – tai ekonominiai ištekliai, kurie turi savininką ir kuriais disponuodama įmonė tikisi gauti tam tikrą naudą ateityje. Turto klasifikacija: (svarbi valdymo sprendimų priėmimui) 1) Pagal naudojimo laiką: a) ilgalaikis b) trumpalaikis 2) pagal piniginę išraišką: a) piniginis b) nepiniginis 3) pagal materialinę išraišką: a) materialus b) nematerialus 4) pagal naudojimo pobūdį a) pinigai b) skolos įmonei c) atsargos d) mašinos e) įrengimai f) pastatai ir statiniai g) žemė 5) pagal užbaigtumo laipsnį: a) žaliavos b) nebaigti gaminiai c) gatavi gaminiai. ◦ Jei įmonė turi daug ilgalaikio turo, dažniausiai tai yra gamybinė įmonė arba tą turtą nuomoja. ◦ Žaliavos (atsargos) parodo, kad įmonė daug gamina. ◦ Jei įmonė turi daug pinigų, tai ji veikia sėkmingai; neatsiskaito su tiekėjais; neefektyviai naudoja pinigus. Turto likvidumas – tai turto savybė būti iš karto paverstam grynaisiais pinigais be didesnės vertės praradimo. Likvidumo lygiai: • I likvidumo lygis: pinigai kasoje, čekiai, vekseliai, perlaidos ir kt. [likvidžiausias] • II likvidumo lygis: rinkos vertybiniai popieriai, debitoriniai (pirkėjų) įsiskolinimai. • III likvidumo lygis: nekilnojamas turtas, mašinos ir įrengimai ir kt. Nuosavybė charakterizuoja turtą jo priklausomybės aspektu. Ji parodo finansavimo turtą. Balanso nuosavybės dalyje vaizduojama, iš kokių šaltinių buvo gauti pinigai turtui įsigyti. Balansas Privalumai: 1) Parodo turto, nuosavybės ir įsipareigojimų būklę; 2) Parodo turtą, nuosavybę ir įsipareigojimus tam tikrą dieną; 3) Turtas, nuosavybė ir įsipareigojimai parodomi pinigine išraiška; 4) Atvaizduojama pusiausvyra tarp turto ir nuosavybės bei įsipareigojimų ir pateikiama išsami informacija apie tai, kokį turtą įmonė turi konkrečiu momentu; 5) Pateikia tikrą ir teisingą turto, nuosavybės ir įsipareigojimų būklę; 6) Yra ataskaita, finansinės atskaitomybės forma. Trūkumai: 1) Balanse atspindėtas turtas yra įkainotas jo pradine verte; 2) Nemažai pateikiamų balanse duomenų yra nevienodai apibrėžti; 3) Parodo tik momentinę įmonės būklę; 4) Neatsako į klausimą, dėl kieno poveikio susiklostė tokia įmonės situacija; 5) Pagal balanso duomenis galima apskaičiuoti daugybę analitinių rodiklių, bet jie visi bus nereikšmingi, jei nebus su kuo palyginti; 6) Pelnas balanse atvaizduotas nevisapusiškai: yra nepaskirstytasis pelnas, kuris parodo, kiek pelno buvo sukaupta (jis nebuvo skirtas dividendų išmokėjimui ar investicijoms). 7) Balanso statiškumas. Pelno/nuostolio ataskaita Daugiapakopės formos pelno/nuostolio ataskaita – galutinis rezultatas apskaičiuojamas remiantis keliais tarpiniais pelno apskaičiavimais. (!Naudojama Lietuvoje!) Matome grynąjį pelną, bendrą pelą, veiklos pelną… Vienpakopės formos pelno/nuostolio ataskaita – atskirai grupuojamos pajamos ir sąnaudos, o jų algebrinė suma parodo pelną ar nuostolį. Pajamos – tai įmonės turto padidėjimas arba jos įsipareigojimų sumažėjimas, atsiradęs vykdant įprastinę ūkinę veiklą ir taip didinančios įmonės savą kapitalą. 1) Pardavimų (paslaugų) pajamos; 2) Netipinės veiklos pajamos; 3) Finansų investicijų pajamos. Sąnaudos – tai turtas, sunaudotas pajamoms uždirbti. Finansinė analizė Finansinės analizės tikslas: objekto finansinės būklės įvertinimas ir veiklos efektyvumo rezervų atskleidimas remiantis finansine politika. Tam tikrais atvejais vadovai, kreditoriai ar savininkai laikosi konservatyvumo principo (turi atsargų), tam, kad jaustųsi saugūs. Finansinės ataskaitos – tai ataskaitos duomenų apie įmonės ūkinę finansinę veiklą periodinis apibendrinimas ir susisteminamas, siekiant patenkinti vartotojų poreikius. Jose esama informacija naudojasi: 1) vertybinių popierių analitikai 2) kredito analitikai 3) bendrovių vadovai Finansinių ataskaitų analizės metodai: 1. Horizontalioji analizė - tai dviejų ar daugiau metų finansinis palyginimas. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką, kuri apskaičiuojama absoliučiais (piniginiais vienetais) ir santykiniais (koeficientais, procentais) dydžiais. Jos dėka nustatomos finansinių rodiklių kitimo kryptys, vystymosi tendencijos. Baziniais dinamikos rodikliais dažniausiai pasirenkami praėjusio ataskaitinio laikotarpio ataskaitų rodikliai, tačiau gali būti imami ir dar ankstesnių laikotarpių ataskaitų duomenys. Atliekant šią analizę, baziniai rodikliai neturi būti nulis arba neigiami skaičiai, bet jei taip atsitinka, tai neturi būti skaičiuojami nukrypimai procentais. Horizontaliosios analizės atmaina yra trendo analizė (daugiau kaip 5-10 metų). 2. Vertikali analizė – tai atitinkamo finansinių ataskaitų rodiklio lyginimas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, kai gautas dydis yra išreiškiamas bazinio dydžio procentais. Kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikro bazinio rodiklio procentą. Jei atliekama keleto metų analizė, tai ne tik nustatoma kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pasikeitimų priežastys. Priklausomai nuo analizės tikslo, vertikalioji analizė gali būti atliekama skaičiuojant įvairaus detalumo rodiklius. Analizės dėka išskiriami finansinių straipsnių prioritetai. Vertikalioji analizė dar vadinama lyginamųjų svorių skaičiavimo arba struktūrine analize. 3. Santykinių rodiklių analizė – tai analizė, kai rodikliai lyginami tarpusavyje ir taip nustatoma įmonės finansinė padėtis bei jos rodiklių kitimo tendencijos. Analizės rezultatas išreiškiamas koeficientu arba procentais. Santykinių finansinių rodiklių grupės: 1) Pelningumo rodikliai – apibendrina galutinius veiklos rezultatus. (Procentais). Bendrasis pardavimų pelningumas Parodo, kiek bendrojo pelno uždirbama pardavus 1 LT. Veiklos pelningumas Parodo, kokia dalis veiklos pelno tenka 1 pardavimo litui. Grynasis pardavimų pelningumas Parodo, kiek grynojo pelno tenka 1 pardavimo litui. Turto pelningumas Parodo, kaip efektyviai yra išnaudojamas turtas grynajam pelnui. Nuosavo kapitalo pelningumas Parodo, kiek grynojo pelno uždirbta grynajam pelnui generuoti. Svarbus akcininkams. Investicijų pelningumas Parodo, kiek grynojo pelno uždirba 1 investicijų litas. 2) Turto valdymo (veiklos efektyvumo) rodikliai rodo, kaip efektyviai geba tvarkytis vadovai. Atsargų apyvartumas (dienomis) Parodo, kas kiek dienų vidutiniškai įmonėje keičiasi atsargos. Vidutinis pinigų gavimo laikas (dienomis) Parodo, per kiek dienų vidutiniškai su įmone atsiskaito pirkėjai. Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas (dienomis) Parodo, per kiek dienų vidutiniškai įmonė atsiskaito su savo tiekėjais. Ilgalaikio turto apyvartumas (dienomis) Parodo, kiek pardavimų generuoja 1 ilgalaikio turto litas. Viso turto apyvartumas Parodo, kiek pardavimų generuoja 1 viso turto litas. Mobilumo indeksas (dienomis) Parodo, kiek dienų įmonė galėtų finansuoti savo veiklą iš trumpalaikio turto, jei pagrindinė veikla būtų nutraukta. 3) Likvidumo rodikliai parodo ar pajėgs įmonė apmokėti savo trumpalaikius įsipareigojimus pasibaigus jų terminui. Bendrasis likvidumas [1,2-2] Parodo, įmonės galimybes padengti trumpalaikius įsipareigojimus trumpalaikiu turtu. Kai>2, įmonė neefektyviai valdo savo turtą. Einamasis (greitas) likvidumas [~1] Kritinis likvidumas [0,05-0,2(0,5)] 4) Įsipareigojimų (Finansinio stabilumo) (kapitalo struktūros) rodikliai parodo, kaip įmonė yra finansuojama. Bendrasis skolos rodiklis (%) [~0,5] Parodo, kokia dalis įmonės turto priklauso kreditoriams. Jei įsipareigojimai viršija įmonės turtą, tai reiškia bankrotą. Finansinės autonomijos koeficientas [~1] Parodo santykį tarp skolintų ir nuosavų lėšų. Įsiskolinimų ir nuosavybės santykis [~1] Parodo santykį tarp skolintų ir nuosavų lėšų. Palūkanų padengimo koeficientas [ >1 iki begalybės] Parodo, kiek kartų veiklos pelnas viršija išlaidas paskolos palūkanoms. 5) Rinkos vertės rodikliai yra santykiniai rodikliai, siejantys įmonės akcijos kainą su jos pelnu ir su akcijos balansine verte. Galima apskaičiuoti AB, kurių akcijos yra biržoje. Vienos akcijos pelnas Grynasis pelnas/Esančių apyvartoje akcijų skaičius Parodo, kokia grynojo pelno dalis tenka 1 akcijai. Akcijos/pelno santykis Akcijos rinkos kainai/Pelnas tenkantis vienai akcijai Parodo, kiek kartų pelnas, tenkantis 1 akcijai, padengtų akcijos rinkos kainą Vienos akcijos dividendai Paprastųjų akcijų dividendai/Esančių apyvartoje akcijų skaičius Parodo, kiek tenka paprastųjų akcijų dividendų vienai akcijai, esančiai apyvartoje. Dividendų pelningumas Dividendai tenkantys vienai akcijai/Akcijos rinkos kaina Parodo, kiek nusipirkus akcijų, tikimasi uždirbti. Dividendų dalis pelne Vienos akcijos dividendai/Grynasis pelnas tenkantis vienai akcijai Parodo, kokia dalis nuo grynojo pelno teks vienos akcijos dividendams. Finansinių santykinių rodiklių trūkumai: • Sunku parinkti pramonės šakų vidurkius sugretinimui toms įmonėms, kurios turi didelį padalinių skaičių skirtingose šakose. • Dažnai yra svarbesnis palyginimas su pramonės šakos lyderių santykiniais rodikliais, o ne vidutiniais. • Infliacija ir sezoniškumas gali iškreipti metinius šakos santykinis rodiklius. • Įmonės veiklos apskaitos praktika. 4. DU PONT analizė – naudojama nustatyti, kas labiausiai daro įtaką nuosavo kapitalo pelningumui. . Finansinė analizė yra tik įrankis finansų valdymo sprendimams, tačiau juo naudojantis finansų valdymo sprendimų priėmimas yra pagrįstas finansinio vertinimo matais. 3. Finansinis veiklos planavimas ir finansinių ataskaitų prognozavimas. Tai reikalinga, kad būtų galima organizuoti darbus ir planuoti savo išteklius ateinantiems metams. Finansų planavimas – tai pardavimų, pelno bei turto planavimas, atliekamas remiantis alternatyviomis gamybos ir marketingo strategijomis, o taip pat resursų poreikio nustatymas. Marketingistai yra atsakingi už teisingų prognozių sudarymą. Finansistai gauna duomenis apie pardavimų prognozes iš marketingo specialistų. Sąmata (biudžetas) - tai toks planas, kuriame išdėstytos numatomos išlaidos tam tikroms veiklos sritims ir nurodomi lėšų šaltiniai. Dažniausiai naudojamas prognozavimo proporcingai pardavimų apimčiai metodas, kuris apima išlaidų, kapitalo ar įsipareigojimų lygio įvertinimą ateinančiam periodui proporcingai prognozuojamiems pardavimams. • Kaštų prognozė priklauso nuo tiekėjų, sandėlio darbuotojų, pardavimų vadybininkų. • Finansų rinka – tai pinigų rinka, kurioje cirkuliuoja pinigai. Susiję su tuo, kiek kainuos finansiniai ištekliai prognozuojamais metais. • Pinigų rinka daro įtaką nuosavoms lėšoms. Nuosavos lėšos – tai pinigai, kurie tiesiogiai priklauso įmonės savininkams. • Pajamos, kaštai – prognozuojami. • Pelnas – apskaičiuojamas. Prognozuojant finansinę veiklą pirmiausia nustatoma pardavimų pajamos ir kaštai. Pardavimų prognozė – tai pardavimų natūrine ir vertine išraiška prognozė. Preliminarių prognozių sudarymui pardavimus reikia prognozuoti išanalizavus būsimus kaštus, naujausias finansines ataskaitas ir finansų rinkos duomenis. Remiantis šiuo metodu, kiekvienas pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnis pateikiamas procentais proporcingai pardavimų apimčiai. Po to šie procentai dauginami iš prognozuojamų pardavimų apimčių ir taip parengiama pelno (nuostolio) ataskaita, o po to ir prognozinis balansas. Ne visi balanso straipsniai turi tiesioginį ryšį su pardavimų kitimu. Straipsniai, turintys tiesioginį ryšį su pardavimų kitimu: trumpalaikis turtas: pinigai, gautinos sumos, atsargos. Straipsniai, neturintys tiesioginio ryšio su pardavimų kitimu: ilgalaikis turtas: žemė, pastatai, įrengimai, ilgalaikis skolinimasis. Jei įmonė 100% naudoja įrengimus pardavimų atžvilgiu, tai turėsime didinti ir įrengimų skaičių. Jei įmonė turi savo apyvartinį kapitalą iš skolintų lėšų, tai augant pardavimų pajamoms, įmonė turės daugiau skolintis ir tuo pačiu mokės daugiau palūkanų. Vekseliai – skolos raštai. Obligacijos – skolos vertybiniai popieriai. Tiesioginės priklausomybės su vekseliais ir obligacijomis pardavimai neturi. Nepaskirstytasis pelnas: didėja prognozuojamų metų grynojo pelno suma neišmokant dividendų. Turto ir nuosavybės ir įsipareigojimų nesutapimas vadinamas papildomu kapitalo poreikiu (AFN). Prognozavimui naudojama formulė: , kur AFN – papildomo kapitalo poreikis; A*/S – turtas, kuris turi padidėti proporcingai pardavimų augimui; A*=A. L*/S – įsipareigojimai, kurių apimtis auga proporcingai pardavimų augimui; L*

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!