Finansų maklerio įmonių veikla Lietuvoje

Viena iš galimų turimų laisvų lėšų investavimo galimybių yra investavimas vertybinių popierių biržoje. Norint efektyviai valdyti vertybinių popierių rinką, yra reikalinga ją prižiūrinti ir kontroliuojanti infrastruktūra, sudaryta iš daugelio skirtingų, savas funkcijas turinčių institucijų. Taip pat rinkoje yra daug finansų maklerio veikla užsiimančių įmonių.
Norint nepasiklysti tarp daugybės vertybinių popierių rinkos institucijų ir finansų maklerio įmonių, reikia suprasti, kaip kokios institucijos veikia, kam jos skirtos ir kurios iš finansų maklerio įmonių yra lyderės šioje rinkoje.
Šiame referate trumpai apžvelgsiu vertybinių popierių rinkos infrastruktūrą, dabartinę šios rinkos situaciją, taip pat pabandysiu išskirti kelias ryškiausias lyderes iš finansų maklerio įmonių.
Vertybiniai popierių apyvarta gali būti pirminė (pasiūlymas įsigyti VP jų išleidimo metu bei jų perleidimas investuotojų nuosavybėn) ir antrinė (pasiūlymas įsigyti jau išleistų į apyvartą VP, taip pat jų perleidimas kitiems investuotojams. Pagal sandorio vietą yra išskiriama biržinė ir užbiržinė VP apyvarta.
1992 metais, pasitelkus išsivysčiusių užsienio šalių patirtį ir techninę pagalbą, Lietuvoje buvo pradėta kurti vertybinių popierių rinkos infrastruktūra. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas rinkos institucijoms ir tinkamam jų funkcionavimui. Šiuo metu pagrindinės vertybinių popierių rinkos institucijos jau sukurtos ir sėkmingai funkcionuoja.
Vilniaus vertybinių popierių birža (VVPB) rinkos tarpininkams sudaro galimybes saugiai prekiauti vertybiniais popieriais. VVPB prekybos sistema yra centralizuota ir dematerializuota. Prekybos sesijos pradžioje nustatoma akcijų kaina, paskui vykdoma nepertraukiama prekyba. Sandoriai VVPB sudaromi remiantis pavedimais gautais iš rinkos tarpininkų.
Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (LCVPD) užtikrina, kad pinigai ir vertybiniai popieriai tarp vertybinių popierių sandorio šalių judėtų lygiagrečiai, vykdo vertybinių popierių apskaitą. LCVPD kontroliuoja, kaip vertybinių popierių apskaita tvarkoma emitentų bei rinkos tarpininkų lygmenyje.
Kliringo bankas, kurio funkcijas atlieka Lietuvos banko Atsiskaitymų centras, vykdo biržoje veikiančių tarpininkų tarpusavio piniginius atsiskaitymus.
Viešosios apyvartos tarpininkai. Tik įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją, ir įstatymų nustatyta tvarka licencijuoti komerciniai bankai, kurių licencijos nėra apribotos vertybinių popierių operacijos, turi teisę verstis tarpininkavimo viešojoje vertybinių popierių apyvartoje veikla ar konsultuoti trečiąsias šalis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!