Finansų grandys ir jų tarpusavio ryšiai

Įvadas Vadovaujantis Buhalterinės finansų grandžių įstatymu (2001), kiekvienos įmonės vadovas turi patvirtinti finansų grandžių ryšį , račiais šis reikalavimas daugeliui įmonių vadovų yra pakankamai sudėtingas ir neapibrėžtas. Įmones vadovui naudinga orientuotis apskaita reglamentuojančių norminių aktų ir jų interpretacijų įvairovėje, lodei dažnai finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos formavimo klausiniai paliekami vyriausio buhalterio kompetencijai. Tik tiksliai žinant, kas yra finansų grandžių sąveika ir kokios jos sudėtinės dalys (elementai), galima tinkamai ją parinkti ir įgyvendinti praktikoje. Siekiant nuosekliai išanalizuoti pagrindinius veiksnius, kurie daro įtaką finansų grandžių ryšį sistemai, pirmo­joje darbo dalyje pateikiamas bendras šio požiūrio mo­delis ir apibūdinamos veiksnių grupės bei jų poveikis įmo­nės finansų grandžių ryšį sistemai, taip pat apibūdina­mas grįžtamasis ryšys, pasiekiami būdingiausi šio poveikio pavyzdžiai. Antrojoje dalyje pateikiami autorių atliktos an­ketinės apklausos, nustatančios nagrinėjamų veiksnių gru­pių reikšmę Lietuvos įmonėse, rezultatai. Darbo pabai­goje pateikiamos pagrindinės išvados. Veiksniai ir jų poveikis įmonės finansų grandžių ryšį sistemai Kaip rodo užsienyje atlikti empiriniai tyrimai, finansų grandžių sąveika stambiose ir smulkiose įmonėse skiriasi, todėl ir Lietuvoje reikalinga išsamesnė analizė apie finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos ypatumus, priklausančius nuo įmonės dydžio. Darbo tikslas - išanalizavus finansų grandžių finansinės ir buhalterinės finansų grandžių ryšio elementus pateikti optimalų finansų grandžių sąveikos įmonėje sudėties modelį. Darbo objektas - finansų grandžių ryšiai Darbo metodas. Tirta remiantis publikuotais darbais. Naudoti monografinis, loginės analizės ir sintezės bei interpretavimo metodai. 1.Finansų grandys ryšio teoriniai aspektai 1.1. Finansų grandžių sąveikos samprata Literatūroje pateikiama daugybė finansų grandžių apibrėžimų, kuriuose atsispindi įvairūs aspektai. Dauguma autorių sutinka, kad finansų grandžių sąveika - tai taisyklių, būdą ir metodų visuma, tačiau dėl kitų apibrėžimo aspektų nuomonės išsiskiria: 1) auditoriai ir tarptautinės organizacijos pateikia siaura požiūrį į finansų grandžių ryšį . Ji siejama su finansine atskaitomybe, t.y. akcentuojamas politikos pasirinkimo tikslas finansinė atskaitomybė turi atspindėti „tikra, ir teisingą" įmonės finansinės padėties ir finansinių rezultatų vaizdą. 2) finansų mokslo darbuose ir praktikų pasisakymuose pateikiamas platus požiūris į finansų grandžių ryšį -ji siejama ne tik su finansų grandžių rezultatu - finansine atskaitomybe, bet ir su visu finansų grandžių procesu. Šiuo atveju finansų grandžių sąveika turi tenkinti finansų grandžių informacijos vartotojų poreikius, padėti efektyviai naudoti resursus bei racionaliai tvarkyli apskaitą. Valstybės finansų sistemą sudaro visuma finansinių grandžių, kurių paskirtis aprūpinti valstybę piniginėmis lėšomis, būtinoms jai vykdant ekonomines, socialines ir politines funkcijas. Valstybės finansų ekonominis turinys nevienareikšmis; į valstybės finansų struktūrą įtraukiamos kelios savarankiškos grandys, kurių kiekviena atlieka specifinę funkciją. Į valstybės finansų struktūrą įtraukiamos šios grandys: • Įvairių valstybės valdymo lygių biudžetai (valstybės, savivaldybių). • Nebiudžetiniai fondai. • Valstybinis kreditas. • Valstybinių įmonių finansai. Kadangi funkcinė visų išvardintų finansų sistemos grandžių paskirtis yra skirtinga, tai valstybė jų dėka daro poveikį labai plačiam ekonominių ir socialinių procesų spektrui, taip pat šakinių ir teritorinių valstybės problemų sprendimui. Plačiau bus išnagrinėtos tik pirmos dvi valstybės finansų struktūros grandys.  Nacionalinis biudžetas – tai valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduota visuma. Tai yra svarbiausia grandis valstybės finansų sistemoje. Nacionalinį biudžetą taip pat galima laikyti ekonominių piniginių santykių visuma, kurių dėka sudaromi ir naudojami pinigų fondai, skirti valstybės funkcijų ir uždavinių įgyvendinimui finansuoti. Siaurąja prasme tai – valstybės einamųjų metų pajamų ir išlaidų planas, tvirtinamas Seimo ir turintis įstatymo galią. Valstybės biudžetas yra stambiausias centralizuotas piniginis fondas, kurio sudarymu ir panaudojimu rūpinasi ir už jį visiškai atsako vyriausybė. Biudžetas yra pagrindinių tarpusavyje sąveikaujančių finansinių kategorijų – mokesčių, valstybės išlaidų, valstybinio kredito – visuma. Per nacionalinį biudžetą sukaupiamos įvairių nuosavybės formų įmonių ir gyventojų pajamos. Jos panaudojamos šalies ūkiui finansuoti, socialinėms-kultūrinėms reikmėms tenkinti, šalies vidaus ir užsienio saugumui stiprinti, valstybinio valdymo organams išlaikyti, valstybės skolai administruoti, valstybės rezervams sudaryti ir pan. Pinigų centralizavimas turi svarbią ekonominę ir politinę reikšmę, nes suteikia galimybę vykdyti bendrą ekonominę ir finansinę politiką šalies mastu, atsižvelgiant į ekonominės ir socialinės plėtros prioritetus ir lanksčiai panaudojant turimus išteklius. Valstybės biudžetas glaudžiai susijęs ir su kitomis finansų sistemos grandimis. Jis yra lyg koordinuojantis centras, galintis suteikti kitoms grandims būtiną finansinę pagalbą. Ta pagalba gali būti suteikta biudžeto subsidijų, kreditų, garantijų forma ir gali garantuoti pakankamą kitų finansinių grandžių finansavimą. Pagrindinės nacionalinio biudžeto funkcijos yra šios: 1. nacionalinių pajamų ir BVP paskirstymas; 2. valstybinis ekonomikos reguliavimas; 3. socialinės politikos priemonių finansavimas; 4. centralizuotų pinigų fondų sudarymo ir naudojimo kontrolė. Biudžetas sudaromas laikantis tam tikrų principų: 1. viešumo; 2. bendrumo; 3. visapusiškumo; 4. realumo. Biudžeto struktūra atrodo taip: 1. pajamos (mokestinės, nemokestinės); 2. išlaidos (pagal ekonominę klasifikaciją – paprastosios ir nepaprastosios); 3. finansinis deficitas; 4. grynasis skolinimas (skolinimas minus grąžinimai); 5. fiskalinis deficitas; 6. deficito finansavimas (vidaus VVP ir paskolos bei užsienio paskolos). Savivaldybių (vietiniams) biudžetams taip pat tenka svarbus vaidmuo biudžetinių santykių sistemoje. Vietiniai biudžetai vis dažniau naudojami ekonominių procesų reguliavimui, daro įtaką gamybinių jėgų pasikeitimui, formuoja teritorinę infrastruktūrą. Labai svarbų vaidmenų vietiniai biudžetai atlieka vykdant socialines programas, finansuojant vis didėjančias socialines išlaidas. Plačiąja reikšme valstybiniai nebiudžetiniai fondai yra ekonominių piniginių santykių visuma, kurių dėka sudaromi ir naudojami valstybės pinigų fondai, turintys tikslinę paskirtį. Siaurąja reikšme fondai suprantami kaip valstybės įstaigos, administruojančios tikslinės paskirties finansinius išteklius, arba pinigų fondai, kuriuos administruoja vyriausybės įgaliota institucija. Nebiudžetiniams fondams priskiriami tokie, kaip socialinio draudimo fondas, privalomojo sveikatos draudimo fondas ir kiti tiksliniai valstybės ar regioniniai fondai. Visuomenės narių socialinei apsaugai visose šalyse yra sudaromi visuomeniniai vartojimo fondai, pritraukiant gyventojų, įmonių ir nacionalinio biudžeto lėšas. Be socialinių fondų, yra ir kitos paskirties valstybinių nebiudžetinių fondų, kurių skaičius ir paskirtis priklauso nuo valstybės vykdomos ekonominės ir finansinės politikos. Valstybiniai nebiudžetiniai fondai atlieka dvi pagrindines funkcijas: paskirstomąją (pinigų fondų sudarymo ir naudojimo) ir kontrolinę. Be minėtų funkcijų, valstybiniai nebiudžetiniai fondai, kaip ir nacionalinis biudžetas, atlieka ekonomikos reguliavimo funkciją, ypač perskirstant nacionalines pajamas tarp skirtingų gyventojų socialinių sluoksnių. Priklausomai nuo finansavimo šaltinių, paskirties ir naudojimo mastų valstybiniai nebiudžetiniai fondai gali būti centralizuoti ir decentralizuoti. Svarbiausi valstybiniai nebiudžetiniai fondai, veikiantys Lietuvoje yra Valstybinio socialinio draudimo (VSD) fondas ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondas. VSD – tai valstybės nustatytų socialinių ir ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems šalies gyventojams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali apsirūpinti iš darbo ar kitokių pajamų. VSD fondas išmoka pensijas, ligos ir motinystės, nedarbo ir kitas pašalpas. Sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, garantuojanti sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. PSD fondas apmoka asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms, kompensuoja išlaidas vaistams, reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidas. 3) Pažymėtina, kad pasirenkant finansų grandžių ryšį , labai arba atsižvelgti į šiuos veiksnius: • apskaitą reglamentuojančius teisės aklus, t.y. finansų grandžių taisyklės, būdai ir metodai parenkami tik tais atvejais, kai teisės aktuose numatytos kelios alternatyvos arba jų visiškai nėra. • konkrečios įmonės pasirinktus strateginius ir operatyvinius tikslus ir informacijos poreikius. Daugelis autorių (Deveikis G„ 2001; Kalčinskas G., 2001; Mačernienė D., 2002) pabrėžia pagrindini finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos tikslą - atspindėti tikrą ir teisingą įmonės finansinę padėtį ir rezultatus. Šis tikslas atitinka ir I-ame Verslo finansų grandžių standarte (2003) nustatytą finansų grandžių ryšį tikslą -patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Išanalizavus siaurą ir platų požiūrius į finansų grandžių ryšį bei apibūdinus veiksnius, lemiančius finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos pasirinkimą ir jos tikslą, galima pasiūlyti išsamesnį finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos apibrėžimą: Finansinės finansų grandžių sąveika - tai įmonėje taikomų finansų grandžių taisyklių, būdų, metodų, kurie neprieštarauja apskaitą reglamentuojantiems teisės aktams ir atitinka įmonės tikslus bei informacijos poreikius, visuma, skirta įmonės apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti taip, kad ši atspindėtų tikrą ir teisingą įmonės finansinę padėtį bei rezultatus. 1.2.Finansų grandžių sudėtis Rusijos bei Lietuvos autorių (Deveikis G.. 2001; Kalčinskas G, 2001; Stončiuvienė K. 2001; Mačernienė D., 2002; Bakaiev A.S. ir Šneidman LZ, 1992; Alborov RA., 1995; Chabarova L.P. 1997; Fridland A J. ir Chanamirov'a LS. 1999; Nikolaieva S.A. 2003) darbuose finansų grandžių sąveika nagrinėjama apiariant jos suderinės dalis, t.y. finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos elementus skirstant pagal šiuos aspektus: techninį finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos aspektą - tai priemonių, naudojamų tvarkant apskaitą, visuma; organizacinį finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos aspektą - tai finansų grandžių tarnybos darbo organizavimas; melodinį finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos aspektą - tai apskaitoje taikomų būdų ir metodų visuma. Stončiuvienė N. (2001), Kalčinskas G. (2001), Mačernienė D. (2002), Fridland AJ. ir Chanamirova LS. (1999), Nikolaieva S.A. (2003) apjungia organizacinio ir techninio aspektų elementus į vieną grupę organizacinį-techninį aspektą. 1 lentelė Pagrindiniai finansinės finansų grandžių poliškos elementai Organizacinis aspektas Techninis aspektas Metodinis aspektas Finansų grandžių organizavimo būdas Finansų grandžių sistema Atsargų apskaita Buhalterių atsakomybės pasidalijimas Sąskaitų planas Kasos apskaita Buhalterių kvalifikacijos kėlimas Dokumentų apyvarta Skolų apskaita Buhalterių darbo planavimas Finansų grandžių registrų sistema Savininkų kapitalo apskaita Apsirūpinimas normine medžiaga Inventorizavimas Pajamų ir sąnaudų pripažinimo tvarka Laikotarpio pabaigos procedūros Mokesčių skaičiavimo metodika Atskaitomybės forma Dokumentų saugojimo tvarka Bendrieji finansų grandžių principai Finansų grandžių kompiuterizavimas Ilgalaikio turto apskaita Paskutiniu metu kai kurių autorių darbuose (Deveikis G., 2001; Chabarova L.F., 1997; Nikolaieva S.A., 2003; Pietrova V,!., Choziajieva S.G., 2003) kaip atskira finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos dalis išskiriama mokesčių finansų grandžių sąveika - informacijos, reikalingos apmokestinimo bazei apskaičiuoti, apibendrinimo sistema. Lietuvoje mokesčių finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos sąvoka literatūroje itin reta, tačiau ši finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos sudedamoji dalis yra labai, nes jos tikslas - tikslios ir teisingos informacijos suformavimas apmokestinimo tikslams, kas aktualu kiekvienai įmonei, o ypač . Kadangi mokesčių teisės aktuose yra gana daug papildomų reikalavimų finansų grandžių duomenims, tai nustatant finansinės finansų grandžių ryšį , reikia atsižvelgti ir į mokesčių finansų grandžių poreikius. Literatūroje dažniausiai apibendrinama visų įmonių finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos sudėtis. Autorių nuomone, tiksliai apibrėžiant finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos sudėtį, reikėtų atsižvelgti į įmonės dydį. Akivaizdu, kad finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos sudėtis (elementų kiekis ir jų grupavimas) turėtų būti skirtinga stambiose ir įmonėse. įmonėms, kuriose apskaitą tvarko vienas ar keli buhalteriai, o kartais ir pats įmonės savininkas ar jo šeimos nariai (individualioje įmonėje), nėra aktualūs visi lentelėje pateikti ir literatūroje nagrinėjami finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos elementai. Autorių nuomone, įmonės vadovui reikėtų apsibrėžti tik pačius būtiniausius, įstatymais reglamentuojamus ir privalomus, jam aktualius finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos elementus, kurie identifikuojami žemiau (paveikslas). Teikiamoje schemoje įmonių finansų grandžių ryšį sudaro buhalterinės ir mokesčių finansų grandžių sąveika. Buhalterinės finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos elementai suskirstyti į organizacinius-techninius bei metodinius, o mokesčių finansų grandžių politikoje apjungti pagrindimai organizaciniai, techniniai ir metodiniai, kurie įtakoja buhalterinės finansų grandžių ryšį . Schemoje nurodyti, tik tie ankstesnėje analizėje paminėti buhalterinės finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos elementai, kuriuos nustatyti reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai. Apibendrintai galima teigti, jog išnagrinėjus literatūroje pateikiamus finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos apibrėžimus, išskirti pagrindiniai aspektai: finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos sudėtis, tikslas bei finansų grandžių ryšį įtakojantys veiksniai. Pasiektas naujas, visus šiuos aspektus apimantis, finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos apibrėžimas. Finansines finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos sudėtis, t.y. jos elementų visuma ir grupavimas, turi priklausyti nuo įmonės dydžio. Smulkių ir vidutinių įmonių finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos sudėtis turėtų skirtis nuo stambių įmonių finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos sudėties. Finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos mokesčiams - informacijos, reikalingos apmokestinimo bazei apskaičiuoti, apibendrinimo sistemos - reikalingumą, kiekvienai Lietuvos įmonei. Sudaryta smulkios ir vidutinės įmonės finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos sudėties schema, kurioje finansų grandžių sąveika suskirstyta į buhalterinis finansų grandžių ir finansų grandžių mokesčiams ryšį . Buhalterinės finansų grandžių elementai smulkiose įmonėse sugrupuoti pagal organizacinį-techninį ir metodinį aspektus. Šioje schemoje išskirti tik būtiniausi organizaciniai-techniniai elementai, kurių nustatymas privalomas pagal pagrindinius Lietuvos Respublikos apskaitą, reglamentuojančius įstatymus. Didžiausias dėmesys skiriamas metodiniams, kurie įtakoja finansų grandžių ryšį rezultatus, ir mokesčių finansinės ir buhalterinės finansų grandžių sąveikos elementams. 2. Finansų grandžių ryšį sistemą lemiantys veiksniai Teorijoje skiriamos keturias finansine atskaitomybę įtakojančių veiksnių grupės: socialiniai veiksniai, įmonės aplinka, įmonės savybės ir finansų grandžių vartotojų savybės. Visos šios veiksnių grupės ne tik veikia įmonės finansų grandžių ryšį sistemą, bei ir daro įtaką viena kitai. Įmonių finansų grandžių ryšį sistemos skirtumai pasireiškia kaip šių kintamųjų pokyčių rezultatas. Ekonominis aspektas. Valstybės finansų sistemą galima apibūdinti ne tik kaip institucinių grandžių visumą, bet ir kaip dviejų ekonominių elementų – pajamų ir išlaidų – visumą. Valstybės pajamos – finansinių santykių dalis, susijusi su finansinių išteklių valstybei ir valstybinėms įmonėms formavimu. Valstybės išlaidos – finansinių santykių dalis, susijusi su valstybės centralizuotų ir decentralizuotų pajamų panaudojimu. Valstybės pajamos yra skirstomos į centralizuotas ir decentralizuotas. Akumuliuojami valstybės biudžeto finansiniai ištekliai vadinami centralizuotais, o valstybinėse įmonėse – decentralizuotais. Visus valstybės pajamų šaltinius galima skirstyti į dvi grupes – vidinius ir išorinius. Pagrindiniai valstybės pajamų formavimo būdai yra šie: 1. Mokesčiai ir rinkliavos. 2. Valstybės skolinimasis. 3. Pinigų emisijos. Valstybinių pajamų, formuojamų įvairiais metodais, visuma ir jų suderintas panaudojimas sudaro valstybės pajamų sistemą. Svarbią vietą valstybės pajamų sistemoje užima mokesčiai. Mokesčiai atlieka ne tik fiskalinį, bet ir ekonominį bei socialinį vaidmenį. Valstybės išlaidos turi garantuoti valstybinės veiklos sferos poreikių patenkinimą. Todėl valstybės išlaidų turinys susijęs su valstybės funkcijomis – ekonomine, socialine, valdymo, gynybine. Visos valstybės išlaidos skirstomos į tiesiogines valstybės išlaidas ir valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų išlaidas. Didelis dėmesys skiriamas valstybės išlaidų sudarymo principams. Svarbiausi principai yra šie: 1. Lėšų tikslinės paskirties principas. 2. Sunaudojamų išteklių negrąžintinumo principas 3. Ekonomijos režimo laikymosi principas. 2.1.Finansų grandžių ryšį sistema, veiksniai Finansų grandžių teorijoje egzistuoja aktuali dilema. Viena vertus, siekiama nustatyti universalius įstatymus ar stan­dartus, kurie leistų kiek įmanoma tiksliau apskaičiuoti pel­ną, įvertinti turtą ir kt. Kita vertus, daugelis mokslininkų [1,2, 3] teigia, kad įmonės vadovybė yra linkusi pasirinkti tokius finansų grandžių metodus, kurie maksimizuotų akcininkų turtą, ir kad šis pasirinkimas priklauso nuo vadovų asmeni­nių pajamų. Galimas šios dilemos sprendimas - Kontingencijos teorijos požiūrio taikymas, kuris, viena vertus, pa­teikia alternatyvą „universalioms tiesoms" bei privalomam standartų taikymui ir, kita vertus, - „unikalios situacijos požiūriui". Įmonė, norėdama „išgyventi", prisitaiko prie savo aplinkos ir siekia ją kontroliuoti. Kontingencijos te­orijoje teigiama, kad įmonės veiklos efektyvumas pri­klauso nuo įvairių posistemių, kurios egzistuoja tam, kad patenkintų aplinkos, su kuria jos sąveikauja, poreikius, elementų [4]. Įmonės finansų grandžių ryšį sistema yra viena iš tokių posistemių. Vadovaujantis Kontingencijos teorija, šiame straips­nyje nagrinėjamos įmonės finansų grandžių ryšį sis­temą lemiančios veiksnių grupės. Pagal šią teoriją finansų grandžių ryšį sistemos praktinis pasirinkimas pri­klauso nuo įvairių apribojimų, kuriuos galima suskirstyti į keturias tarpusavyje sąveikaujančias veiksnių grupes. Ap­skaitą, drauge ir finansų grandžių ryšį sistemą, reikėtų nagrinėti platesniu, o ne Lietuvoje populiariausiu normaty­viniu požiūriu, todėl straipsnyje laikomasi pozityvaus po­žiūrio į finansų grandžių teoriją principų. Vadovaujantis Kontin­gencijos požiūriu, galima apibūdinti, paaiškinti ir netgi prognozuoti finansų grandžių praktiką visose šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Kontingencijos teorijoje nustatomi skirtingi, visą finansų grandžių procesą lemiantys veiksmai bei jų grupės: 1. L. A. Gordon ir D. A. Miller [5] pateikė tokį veiks­nių modelį: aplinka, įmonė ir sprendimų priėmimo būdas; 2. D. C. Hayes [6] pateikia panašias tris pagrindines veiksnių grupes: aplinka, abipusė priklausomybė ir įmonės vidinės savybės; 3. J.H. Waterhouse ir P. Tiessen [7] išplėtojo modelį, pagrįstą dviem kintamaisiais: technologija ir aplinka. 4. A. P. Thomas [8], išanalizavęs literatūrą, sugrupavo veiksnius, darančius įtaką įmonės finansinei atskaitomybei, į keturias grupes ir nurodė jų tarpusavio ryšius ( pav.). Paveiksle ištisinė linija rodo tiesioginį poveikį finansų grandžių ryšį sistemai ir veiksniams, o brūkšninė linija - grįžtamąjį poveikį. Pav. Įmonės finansų grandžių ryšį sistemos veiksniai Socialiniai veiksmai paprastai yra vienodi visoms vie­nos šalies įmonėms, skiriasi tik atskirose šalyse, nors ke­liose valstybėse gali būti ir panašumų. Konkrečios valsty­bės finansų grandžių ryšį praktika priklauso nuo socia­linių veiksnią, kurie apima šalies ekonominės, teisinės ir politinės sistemų savybes. Paprastai literatūroje [8] nurodomos šios aplinkos są­lygos, lemiančios šalies finansų grandžių vystymąsi; ekonomikos tipas, politinė sistema, verslo nuosavybės forma, įmonių dydžio ir struktūros skirtumai, socialinis klimatas, santyki­nis valiutos stabilumas, verslo valdymo sudėtingumo lygis ir finansinė bendruomenė, valdžios įsikišimo į verslą lygis, finansų grandžių reguliavimo lygis, verslo inovacijų greitis, eko­nomikos vystymosi stadija, ekonomikos augimo pobūdis, profesinio lavinimo ir įmonės statusas, bendras gyventojų išsilavinimo lygis. Vieni iš arbiausių socialinių veiksnių - teisinė sis­tema, ekonominė aplinka ir kultūrinės ypatybės. Paprastai valstybės mastu nustatomi bendrieji finansų grandžių ryšį sudarymo principai, t.y. atskaitomybės tikslas ir koky­binės charakteristikos, konkretus finansų grandžių elementams ke­liami reikalavimai, kurių įmonės privalo laikytis, tvar­kydamos apskaitą ir rengdamos finansinę atskaitomybę. Normatyvinės finansų grandžių teorijos nagrinėja šiuos konceptu­alios finansų grandžių sistemos formavimo šalyje klausimus. Egzistuoja nevienpusis ryšys tarp socialinių veiksnių ir įmonės finansų grandžių ryšį sistemos. Gana mažai ty­rimų atlikta dėl grįžtamojo poveikio socialiniams veiks­niams, bet nustatyta, jog jis egzistuoja. Socialiniai veiksmai turi poveikį visoms kitoms trims veiksnių grupėms, nes šios grupės yra veikiamos šalies ekonominės, politinės, teisinės bei Švietimo sistemų ir 1.1. Pavyzdžiui, verslo nuosavybės formos poveikis aplinkai, kurioje įmonė veikia; teisiniai verslo organizavimo tipų, įmonės dydžio ir valdymo savarankiškumo apribojimai; bendro šalies gyventojų išsimokslinimo lygio ryšys su var­totojų asmeninėmis savybėmis ir kt. Taip pat reikia įvertin­ti, kad šalies infrastruktūra turi poveikį neapskaitinės in­formacijos atskleidimui. Įmonės aplinka išreiškiama neapibrėžtumo laipsniu. Ap­linkos ypatumai daro įtaką įmonės struktūrai ir finansų grandžių sis­temos modeliui, nes įmonė linkusi prisitaikyti prie aplinkos poreikių. Be to, finansų grandžių metodų pasirinkimą ir infor­macijos atskleidimą lemia tokie aplinkos veiksniai, kaip sis­teminės rizikos lygis ir konkurencijos laipsnis [I, 3]. R. Hagerman ir M. Zmijewski [1] tyrimai įrodė, kad sisteminės ri­zikos lygis daro įtaką nusidėvėjimo metodo, o konkurencijos lygis - atsargų įvertinimo būdo pasirinkimui. Aplinkos veiksniai yra beveik vienodi visoms toje aplin­koje veikiančioms įmonėms, tačiau gali būti keletas specifi­nių veiksnių, kurie darytų įtaką vienai ar kelioms įmonėms ar pramonės šakai. Pvz., skirtingi finansų grandžių principai pelno sie­kiančioms ir ne pelno siekiančioms įmonėms, bankams, draudimo bendrovėms ar tam tikrai pramonės šakai. Įmonės aplinka gali būti apibudinama šiomis savybė­mis [8]: 1) pastovi/kintami aplinka gali būti įvertinta tokiais požymiais, kaip pirkėjų poreikių stabilumas ir prognozavimas, konkurentų veiksmai, nauji pasiūlos šaltiniai, tech­nologijų pokyčių lygis, taip pat ekonomikos sąlygos, vei­kiančios konkrečią pramonės šaką. Kai aplinkos dinamika didėja, įmonės finansų grandžių ryšį sistema keičiasi: a) didėja įmonės veiklos nefinansinės informacijos atskleidimas, ypač tokios, kuri susijusi su rinkos sąlygų pa­sikeitimais; b) didėja atskaitomybės pateikimo dažnumas, tarpi­nėse ataskaitose atskleidžiama daugiau informacijos; c) atskleidžiama daugiau informacijos, susijusios su įmonės veiklos ateities prognozėmis (pvz., pelno progno­zėmis, kapitalo didinimu ir t.t.); d) didėja konservatyvumas išlaidų atžvilgiu, pvz., greičiau nurašoma i sąnaudas negu kapitalizuojama; dau­giau patiriama tyrimo ir plėtros išlaidų ir t.t. 2) vienalytė/nevienalytė aplinka apibūdinama skir­tingų rinkų, kuriose veikia įmonė, skaičiumi. Kai tokių rin­kų daugėja, tai specifinės finansų grandžių sistemos dalys pri­sitaiko prie aplinkos subsegmentų, o informacija padali­nama, suteikiant investuotojams galimybę įvertinti kiekvienos veršio klasės įtaką įmonės veiklai. Ryškiausias pa­vyzdys -atskaitomybės pagal segmentus; 3) priešiška/nepriešiška aplinka apibūdinama išori­nių rinkų konkurencingumu, kreditų teikimo apribojimais, valdžios reguliavimo lygiu, išteklių trūkumo grėsme. Kai priešiškumas didėja, įmonės finansų grandžių ryšį sis­tema taip pat keičiasi: a) sumažėja atskleidžiamos informacijos kiekis tam, kad įmonė išvengtų bet kokio konkurentų, turinčių šią informaciją, pranašumo; b) didėja nefinansinės informacijos, susijusios su pramonės šakos poveikiu, įstatymais, valdžios sąveika ir kt.. atskleidimas. Kita priešiškumo forma egzistuoja politiškai ir socia­liai jautriose pramonės šakose (pvz., naftos, chemijos, kal­nakasybos), kur yra potenciali eikatos rizika ii (ar) padi­dintas aplinkos dėmesys. Šios pramonės šakos įmonės gali atskleisti net ir socialinės finansų grandžių informaciją. Empiri­niais tyrimais nustatytas socialinės atsakomybės informa­cijos kiekio, kurį įmonės atskleidžia, ir socialinių apribo­jimų, su kuriais jos susiduria savo veikloje, teigiamas tar­pusavio ryšys [9]. Socialinės atsakomybės poveikį įmonių atskleidimo sąveikai nagrinėja Legitimumo teorija. Įmonės finansų grandžių ryšį sistema gali būti vei­kiama įmonės aplinkos veiksnių, kaip ir aplinkos veiksniai gali būti veikiami įmonės finansų grandžių ryšį siste­mos, t. y. egzistuoja ir grįžtamasis ryšys, pvz., finansų grandžių duomenys turi didelę reikšmę nustatant kai kurių prekių kainas, taip pat jie reikalingi monopolijų, galimų susita­rimų tyrimui. Akivaizdus įmonės aplinkos poveikis įmonės struktūrai, dydžiui, veikios specifikai, kapitalo struktūrai ir kt. Empiri­niais tyrimais įrodytas ir grįžtamasis įmonės, ypač stambios, poveikis aplinkai. Taip pat įmonės aplinka veikia finansų grandžių informacijos vartotojų savybes, pvz., ekonominės situacijos sudėtingumas lemia sprendimų priėmime procesą ir kt. Įmonės savybės gali būti suprantamos kaip tam tikri įmonės požymiai. Įmonės struktūra ir finansų grandžių sistemos modelis priklauso nuo įvairių įmonės savybių, tokių kaip dydis [2, 3, 10, 11], įsiskolinimo lygis {3], vadovų atlygi­nimų skaičiavimo sistema [12], tarptautinė prekyba [10], kapitalo struktūra [13], kapitalo intensyvumas [1, 2| ir kt. Taigi šie kintamieji taip pat veikia ir finansų grandžių ryšį sistemą. Empiriniuose tyrimuose dažniausiai anali­zuojama šių įmonės savybių įtaka finansų grandžių ryšį sistemai: įmonės nuosavybės forma, kapitalo struktūra, dydis, finansinis ertas ir nuosavybės lygis [14, 15]. Įmonės struktūra akivaizdžiai nulemia konsoliduotos atskaitomy­bės sudarymą. Įmonės, kurios pateikia su socialine atsa­komybe susijusią informaciją, paprastai yra vidutiniškai didesnės {16]. Klausimus apie egzistuojančią finansų grandžių praktiką ir jos priklausomybę nuo įvairių įmonės savybių nagrinėja Pozityvioji finansų grandžių teorija. Pozityviojoje finansų grandžių teorijoje teigiama, kad įmonių savybės apibrėžia vadovų, kaip vidaus finansų grandžių informa­cijos vartotojų, sprendimų pobūdį. Nors empirinių tyrimų, kurie parodytų, kad būtent taip vyksta ir su išorės vartoto­jais, nėra, tačiau akivaizdu, kad įmonės struktūra ir dydis veikia sprendimų priėmimo būdą. Informacijos vartotojais vadinami tokie individai, ku­rie naudoja įmonės ataskaitų duomenis savo ar kitų asmenų sprendimams priimti. Dėl skirtingų sprendimų priėmimo modelių, būdų ir pažintinių savybių informacijos vartotojai turi skirtingus informacijos poreikius. Tikėtina, kad šie poreikiai lemia įmonės finansų grandžių ryšį sistemą. Informacijos vartotojai skiriasi savo išsilavinimu, asmeninė­mis ir profesinėmis žiniomis, sprendimų priėmimo mode­liais [5], t. y. (a) skiriasi sprendimo priėmimo trukme; (b) vertinamų veiksnių skaičiumi; (c) prisitaikymu besikei­čiančiomis sąlygomis; (d) iniciatyvumu arba pasyvumu ir (e) strategijos tikslų ir sprendimų suderinamumo suvokimo lygiu. Informacijos vartotojų savybės apima labai platų individų asmeninių bei profesinių savybių ratą. Be bendro gyventojų išsilavinimo lygio, kaip sociali­nio veiksnio, gali būti keletas ataskaitų vartotojų savybių skirtumų [8]: a) vartotojų sprendimų priėmimo modeliai. Finan­sinę atskaitomybę lemia bendri įstatymų nustatyti reikala­vimai bei nustatytas pagrindinis jos tikslas. Vartotojai turi skirtingus sprendimų priėmimo modelius, taigi skirtingi vartotojai reikalauja skirtingo finansų grandžių informacijos kie­kio ir tipų, pvz., privatūs ir valstybės institucijų vartotojai; b) sprendimų priėmimo būdai. Finansų grandžių informaci­jos vartotojai vadovaujasi skirtingais sprendimų priėmimo būdais: kai kurie naudoja analitinį požiūrį, o kiti - spren­džia intuityviai. Vieni investuotojai situaciją nagrinėja įvai­riapusiškai, o kiti - remiasi tik keleto veiksnių vertinimu, todėl gali būti reikalaujama skirtingai pateikti finansų grandžių duomenis; c) kitos pažinimo savybės. Suprantama, kad privačių investuotojų ir finansų analitikų asmeninės savybės ski­riasi, todėl vienokios ataskaitos pateikiamos vieniems, o kitokios - kitiems, pvz., finansų grandžių informacijos pateikimas populiariai masinės informacijos priemonėse ir Vertybinių popierių komisijai; d) vartotojo finansų grandžių koncepcija ir kiti informacijos šaltiniai. Vartotojo požiūris į apskaitą gali būti skirtingas: nuo jos sureikšminimo iki visiško nepaisymo, t.y. į ap­skaitą gali būti žiūrima kaip į reikšmingą ekonominių įvy­kių matavimo priemonę, tačiau taip pat gali būti žvelgiama ir kaip į netobulą bei neatspindinčią tikros įmonės būklės priemonę. Įmonių tarpusavio ryšį su informacijos vartotojais, dar kitaip literatūroje vadinamais suinteresuotaisiais, išsamiau nagrinėja Suinteresuotųjų teorija. Veiksnių, lemiančių finansų grandžių ryšį sistemą Lietuvoje, analizė Atsižvelgdamos į aptartas teorines nuostatas, kurios yra pagrįstos užsienyje atliktų empirinių tyrimų rezultatais, auto­rės išanalizavo minėtų veiksnių grupių poveikį Lietuvos įmonių finansų grandžių ryšį sistemai. Socialinių veiks­nių tyrimui buvo pasirinktas pagrindiniu reikalavimų ap­skaitą reglamentuojančiuose norminiuose Lietuvos Respub­likos teisės aktuose (įstatymuose bei Verslo finansų grandžių stan­dartuose) apibendrinimas. Kitų veiksnių poveikiui tirti pasi­rinkta anketinė įmonių apklausa. Atlikus 100 pelno siekian­čių įmonių ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių as­menų (individualių įmonių, uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių) apklausos rezultatų tyrimą pagal 2000 -2002 metų finansų grandžių ryšį duomenis, išanalizuotas Kontingencijos teorijoje išskiriamų pagrindinių finansines atskaitomybės sistemą lemiančių veiksnių poveikis. Socialiniai veikimai. Lietuvoje, kaip mažoje rinkoje, socialiniai veiksniai faktiškai vienodi visoms įmonėms, nes visa šalis pasižymi tomis pačiomis socialinėmis, ekonomi­nėmis ir politinėmis savybėmis. Tam tikruose regionuose galimi nežymūs nukrypimai nuo šalies vidurkio į geresnę ar blogesnę pusę, tačiau iš esmės socialiniai veiksniai Lie­tuvos įmonių finansų grandžių ryšį sistemai daro vie­nodą poveikį. arbiausias socialinis veiksnys, kuris daro įtaką finansų grandžių ryšį sistemai, - tai teisinė sistema, nu­matanti konceptualią (sąvokinę) finansų grandžių sistemą. Nor­matyvinės finansų grandžių teorijos konceptualų finansų grandžių pa­grindą nagrinėja kaip elementų visumą. Šie elementai nu­statyti pagrindiniuose apskaitą reglamentuojančiuose Lie­tuvos Respublikos teisės aktuose [17,18,19}. 1. atsiskaitančias įmonės apibrėžimas - ribotos ir neribotos civilinės atskaitomybės juridiniai asmenys; 2. pagrindinis finansų grandžių ryšį tikslas - fi­nansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad tikrai ir tei­singai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas [18]. Ji turi patenkinti informaci­jos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus [19]; 3. finansinių ataskaitų vartotojai konkrečiai neįvar­dinami; 4. kokybinės finansinių ataskaitų savybės — finansų grandžių informacija turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama; pa­teikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus bei išorės infor­macijos vartotojams; 5. finansinių ataskaitų elementų apibrėžimai ir pri­pažinimas: Turtas - materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis dispo­nuoja ūkio subjektas, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos. Nuosavas kapitalas — ūkio subjekto turto dalis, likusi iš viso turto, atėmus visus įsipareigojimus. Sąnaudos - ūkio subjekto ekonominės naudos suma­žėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto nete­kimo, turto vertės sumažėjimo bei įsipareigojimų prisiė­mimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosa­vas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo marinimą. Pajamos - ūkio subjekto ekonominės naudos padidėji­mas per ataskaitini laikotarpį, t, y. ūkio subjekto turto padi­dėjimas arba įsipareigojimų sumažėjimas, kai dėl to padi­dėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus. Įvertinimo metodai: įsigijimo savikaina, tikrąja verte, einamųjų išlaidų verte, realizavimo verte, grynąja galimo realizavimo verte, dabartine verte. Šie konceptualios finansų grandžių sistemos elementai yra vienodi daugumai šalies įmonių, nes teisinė sistema, reg­lamentuojanti finansų grandžių tvarkymą ir finansų grandžių ryšį sudarymą, yra vienoda visoms Lietuvos įmonėms ir, kaip teigiama pačiuose įstatymuose, suderinta su Europos Sąjungos teisine sistema. Iš pateiktos analizės akivaizdu, kad Lietuvos teisės aktuose tiksliai neįvardinti finansų grandžių informacijos vartotojai, nėra tiksliai nustatytos jų grupės. Autorių nuomone, norminiuose aktuose, apibrėžiant kon­ceptualią finansų grandžių sistemą valstybėje, reikėtų daugiau dė­mesio skirti finansų grandžių informacijos vartotojams, kaip tai yra užsienio šalių praktikoje bei teorijoje. Įmonės aplinka. Įmonės aplinkos veiksniai taip pat yra beveik vienodi visoms šalies įmonėms, išskyrus kai kurias pramonės šakas, įmonių rūšis. Didėjant pirkėjų poreikiams, konkurencingumui, auga įmonių socialinės atsakomybės lygis, todėl didėja finansų grandžių ryšį informatyvu­mas, pateikimo dažnumas, prognozių pateikimas ir kt. (1 lentelė). Apklausos rezultatai rodo ne itin didelį įmonių no­rą atskleisti papildomą informaciją savo finansinėje at­skaitomybėje. Tai liudija žemą socialinės atsakomybės vi­suomenei lygį, o ypač priešiškos aplinkos įmonei egzista­vimą, nes ir anketų duomenys, ir tiesioginiai tyrėjų pokal­biai su tiriamų įmonių buhalteriais ir vadovais leidžia da­ryti išvadą, jog įmonės nenori atskleisti informacijos, kad ši nepasiektų konkurentų, kontroliuojančių valstybės ins­titucijų ir kt. 1 lentelė. Informacija Lietuvos įmonių finansinėje atskaitomybėje Informacijos atskleidimo ypatybės Procentai Aiškinamojo rašto pastatuose ataskaitų duomenys ne tik komentuojami, bet ir analizuojami bei aiškinamos jų aplinkybės 11 Pagrindinių finansinių ataskaitų formas papildo kitais straipsniais 16 Pagrindinių finansinių ataskaitų formose straipsnius, lygius nuliui, praleidžia. 53 Finansinėse ataskaitose atskleidžia duomenis apie aplinkos apsaugos išlaidas 10 Finansinėse ataskaitose atskleidžia duomenys apie išlaidas tyrimui ir plėtojimui 10 Finansinėse atskaitose atskleidžia duomenys apie išlaidas reklamai 25 Įmonės savybės. Atlikus anketinės apklausos duomenų analizę, pastebėta, kad egzistuoja silpna koreliacija tarp finansų grandžių ryšį informacijos atskleidimo ir įmonės nuosavybės formos (individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė ar akcinė bendrovė), Įsiskolinimo lygio, vadovo turimų akcijų dalies, įmonės finansų grandžių ryšį duomenų patvirtinimo audito išvada. Pagrindinių finansi­nių ataskaitų formų papildymas kitais straipsniais yra su­sijęs su įmonės nuosavybės forma, dydžiu, įsiskolinimo ly­giu, vyr. buhalterio išsilavinimu, amžiumi ir darbo einant šias pareigas trukme, t. y. tiek finansų grandžių tvarkymas, tiek finansų grandžių ryšį duomenų atskleidimas priklauso nuo tai darančio asmens kvalifikacijos. Taigi akivaizdu, kad Lietuvos įmonėse nėra tokios ryškios koreliacijos tarp finansų grandžių ryšį sistemos ir įvairių įmonės savy­bių arba ji yra labai silpna. Tačiau kai kurios savybės, pvz., finansinis ertas, turi didelę įtaką finansų grandžių informacijos atskleidimui, kaip ir užsienio įmonėse. 2.2.Pajamų įvertinimas finansinėje ir mokesčių apskaitoje „Nuo 2004 metų mokestinio laikotarpio pradžios vienetai, kurie, tvarkydami buhalterinę apskaitą ir rengdami finansinę atskaitomybę, privalo vadovautis ar vadovaujasi VAS nuostatomis, prekių pardavimo pajamas pripažįsta pagal 10-ajį VAS „Pardavimo paja­mos", šio VAS nuostatos apskaičiuojant apmokestina­mąjį pelną taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja PMĮ nuostatoms", - teigiama Pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnio komentare. Kaip įprasta, pajamos pripažįstamos vadovau­jantis kaupimo principu, t. y. apskaitoje jos registruo­jamos tada, kai uždirbamos, neatsižvelgiantį tai, kada gaunami pinigai. Pajamomis pagal 10-ojo VAS reika­lavimus laikomas tik įmonės ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį. Prekių, skirtų perparduoti, pardavimo pajamos Prekės laikomos parduotomis, kai yra įvykdytos visos šios 4 sąlygos; 1) įmonė pardavėja yra perdavusi riziką, susiju­sią su parduotomis prekėmis, taip pat ir šių prekių nuo­savybės teikiamą naudą; 2) įmonė pardavėja nebevaldo ir nebekontroliuoja parduotų prekių; 3) tikėtina, kad su prekių pardavimo sandoriu susijusi ekonominė nauda bus gauta, ir galima patikimai įvertinti jos dydį; 4) sąnaudos, susijusios su prekių pardavimo sandoriu, gali būti patikimai įvertintos. Prekių pardavimo pajamos apskaitoje registruo­jamos tada, kai prekės yra parduotos. Jei prekės parduodamos įprastu būdu. pardavimo pajamos pripažįstamos išrašius pardavimo dokumentus. 1 pavyzdys Pardavėjas yra PVM mokėtojas. Parduotų prekių savikaina - 300 Lt, prekės parduotos už 450 Lt. Apskaitoje gali būti atliekami tokie įrašai: D 6000 Sąnaudos. Parduotų prekių savikaina 300 K 20140 Atsargos. Pirktos prekės, skirtos perparduoti. įsigijimo savikaina 300 Parduotų prekių grąžinimai apskaitomi mažinant pardavimo pajamas ir pirkėjų įsiskolinimą. Pardavėjas išrašo kreditinę sąskaitą. Pardavėjas yra PVM mokėtojas. Parduotų prekių savikaina - 300 Lt, prekes parduotos už 450 Lt. Prekės grąžinamos pardavėjui Apskaitoje gali būti atliekami tokie įrašai: D 509 Pajamos. Pardavimo pajamos. Nuolaidos ir grąžinimai (-) 450 D 4484 Per vienerius metus mokėtinos sumos. Mokėtinas PVM mokestis 81 K 2411 Per vienerius metus gautinos sumos. Pirkėjų įsiskolinimas. Pirkėjai 531 D 20140 Atsargos. Pirktos prekės, skirtos perparduoti. įsigijimo savikaina 300 K 609 Sąnaudos. Parduotų prekių savikaina. Nuolaidos ir grąžinimai (-) 300 Ar galima gauta nuolaida / diskontu sukurti ją (jį) gaunančios bendrovės pajamas? Pasitaiko įvairių atvejų, kai paaiškėja, kad tam tikras ūkinis faktas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip didinantis pajamas, toks nėra. Pavyzdys galėtų būti gautas pirkimų diskontas. 2 pavyzdys Pirkėjas yra PVM mokėtojas. Jis įsigijo prekių, kurių įsigijimo savikaina - 40 000 Lt. Jei pirkėjas atsiskaito su tiekėju už prekes per 10 dienų, jis gali mokėti 2 proc. mažesnę sumą nei tuo atveju, jei atsiskaito per 11 dienų. Pirkėjas atsiskaitė per numatytą 10 dienų laikotarpį, gavo tiekėjo kreditinę sąskaitą. Prekės, kurioms įsigyti jis gavo diskontą, dar ne­parduotos. Įsigyjant prekes, pirkėjo apskaitoje gali būti atliekami tokie įrašai: D 20140 Atsargos. Pirktos prekės, skirtos perparduoti. įsigijimo savikaina 40 000 D2431 Per vienerius metus gautinos sumos. Gautinas PVM 7200 K 443 Per vienerius metus mokėtinos sumos. Skolos tiekėjams 47200 Gavus diskontą, pirkėjo apskaitoje gali būti atliekami tokie įrašai: D 443 Per vienerius metus mokėtinos sumos. Skolos tiekėjams 944 (47200 x 2 proc.) K 2431 Per vienerius metus gautinos sumos. Gautinas PVM 144 K 20140 Atsargos. Pirktos prekės, skirtos perparduoti. įsigijimo savikaina 800 Pirkėjas atsiskaitė per numatytą 10 dienų laikotarpį, gavo tiekėjo kreditinę sąskaitą. Prekės, kurioms įsigyti jis gavo diskontą, jau buvo par­duotos. Gavus diskontą, pirkėjo apskaitoje gali būti atliekami tokie įrašai D 443 Per vienerius metus mokėtinos sumos. Skolos tiekėjams 944 K 2431 Per vienerius metus gautinos sumos. Gautinas PVM 144 K 609 Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina. Nuolaidos, grąžinimai (-) 800 Kaip matyti iš anksčiau pateikto pavyzdžio, ne arbu, kad sumažėja pirkėjo skola (ji jam „dovanojama" už atsiskaitymo greitį), pajamos apskaitoje nepripažįstamos. Tai neprieštarauja ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatoms. Šalies bendrovės užsiima įvairia veikla: vienos gamina ir parduoda, kitos perka ir perparduoda, trečios teikia paslaugas, dar kitos tarpininkauja tiekiant prekes ar teikiant paslaugas. Kiekviena iš jų uždirba lipines veiklos pajamų. Ar gautos patirtų išlaidų kompensacijų sumos gali būti apskaitomos kaip pajamos. Jei tam tikras darbuotojo išlaidas, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio, apmoka bendrovė, o po to darbuotojas su bendrove atsiskaito (t.y. kompensuoja bendrovės patirtas išlaidas), kaip apskaitoje bus registruojama iš darbuotojo gauta pinigų suma? 3 pavyzdys Bendrovė, PVM mokėtoja, skolos sumai tenkantį PVM buvo įtraukusi j PVM atskaitą, darbuotojo kompensuojama suma - 118 Lt. Apskaitoje gali būti atliekami tokie įrašai. D 272 Pinigai. Kasa 118 arba, esant darbuotojo sutikimui, D 4461 Per vienerius metus mokėtinos sumos. Mokėtinas darbo užmokestis 118 K 6120 Bendrosios ir administracinės sąnaudos. Ryšio paslaugų sąnaudos 100 K 2431 Per vienerius metus gautinos sumos. Gautinas PVM 18 1-ajame VAS „Finansinė atskaitomybė" numa­tyta, kad pajamos ir sąnaudos finansinėje atskaitomy­bėje iuri būti pateikiamos atskirai, tačiau verslo finansų grandžių standartuose nustatytais atvejais pajamų ir sąnaudų straipsniai gali būti tarpusavyje užskaityti pateikiant tik grynąjį rezultatą (pavyzdžiui, grynasis rezultatas gali būti skaičiuojamas gavus kompensaciją už patirtus nuostolius). Populiariausias kompensacijos gavimo atvejis -gautas draudimo atlyginimas už patirtą žalą Reikia atminti, kad Pelno mokesčio įstatyme numatyta, jog patirtos žalos atlyginimo sumos priskiriamos pajamoms ir Šios sumos atitinkamai pateikiamos pelno mokesčio deklaracijoje: draudimo išmoka laikoma neapmokes­tinamosiomis pajamomis, jei ji yra ne didesnė už pra­rasto turto, patirtų nuostolių ar žalos vertę, nustatytą pagal žalos atstatymo sąskaitas ar draudimo sutarčių sąlygas. Panagrinėsime keletą draudimo atlyginimo gavimo atvejų. 4 pavyzdys Bendrovė, PVM mokėtoja, patyrė 400 Lt apdraustos transporto priemonės remonto sąnaudų. Draudimo įmonė kompensavo sumą, lygią patirtoms sąnaudoms. Apskaitoje atliekami įrašai: D 6121 Bendrosios ir administracinės sąnaudos. Transporto priemonių remonto sąnaudos 400 D 2431 Per vienerius metus gautinos sumos. Gautinas PVM 72 K 443 Per vienerius metus mokėtinos sumos. Skolos tiekėjams 472 D 271 Pinigai. Sąskaitos bankuose 400 K 6121 Bendrosios ir administracinės sąnaudos. Transporto priemonių remonto sąnaudos 400 Šis pavyzdys rodo, kad buhalterinėje apskaitoje pajamos nepripažįstamos, tačiau pildant pelno mokesčio deklaraciją draudimo įmonės kompensuota suma bus pateikta neapmokestinamųjų pajamų straipsnyje, nes neviršys patirtos žalos dydžio. 5 pavyzdys Bendrove, PVM mokėto/3, dėl gamtos išdaigų patyrė nuostolių - buvo apgadintos apdraustos prekes, skirtos perparduoti. Pagal sudarytą draudimo sutari/ draudimo bendrovė apskaičiavo bendrą padarytos žalos dydį ir atlygino patirtus nuostolius (4 500 Lt). Apgadintas prekes bendrovė pardavė pigiau nei Jų savikaina. Įvertinus padarytus nuostolius, apskaitoje gali būti atliekami tokie įrašai: U 6131 turto vertes sumažėjimo sąnaudos. Atsargų veries sumažėjimo sąnaudos 4 500 K 20149 Atsargos. Pirktos prekės, skirtos perparduoti. Vertės sumažėjimas (-į 4 500 Draudikui pripažinus žalą, apskaitoje gali būti atliekami tokie įrašai: D 2411 Per vienerius metus gautinos sumos. Pirkėjų įsiskolinimas. Pirkėjai 4 500 K 6131 Tūrio vertės sumažėjimo sąnaudos. Atsargų vertės sumažėjimo sąnaudos 4 500 Pagal Pelno mokesčio įstatymą leidžiamais at­skaitymais nepripažįstamos turto vertės sumažėjimo sumos, tačiau neapmokestinamosiomis pajamomis pri­pažįstami gauti draudimo atlyginimai, kompensuo­jantys patirtas žalas. Paskesnių įrašu apskaitoje pa­dengiamos turto vertės sumažėjimo sąnaudos gautu draudimo atlyginimu, kuris pelno mokesčio deklara­cijoje bus pateiktas kaip neapmokestinamosios paja­mos, nes jo dydis nustatytas remiantis draudimo sutar­timi ir neviršija šioje sutartyje numatyto žalos atlyginimo dydžio. Gavus draudimo atlyginimą, apskaitoje gali būti atliekami tokie įrašai: D 271 Pinigai. Sąskaitos bankuose 4 500 K 2411 Per vienerius metus gautinos sumos. Pirkėjų įsiskolinimas. Pirkėjai 4 500 Prekių įsigijimo savikaina - 600 Lt, dėl apgadinimo jos nukainotos iki 400 Lt, o parduotos už 450 Lt. Pardavus šias prekes, apskaitoje gali būti atliekami tokie įrašai: D 2411 Per vienerius metus gautinos sumos. Pirkėjų įsiskolinimas. Pirkėjai 531 K 500 Pajamos. Pardavimo pajamos 450 K 4484 Per vienerius metus mokėtinos sumos. Mokėtinas PVM mokestis 81 D 6000 Sąnaudos. Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina. Parduotų prekių savikaina 400 K 2014 Atsargos. Pirktos prekės, skirtos perparduoti 400 Šis pavyzdys rodo, kad buhalterinėje apskaitoje, kai žalą įvertina draudimo įmonė, sumažėja apgadintų prekių įsigijimo savikaina. Pardavusi minėtas prekes, bendrovė leidžiamiems atsiskaitymams priskirs tų prekių draudimo įmonės pripažinto žalos atlyginimo suma sumažintą įsigijimo kainą. Įmonės aplinka gali būti apibudinama šiomis savybė­mis [8]: 1) pastovi/kintami aplinka gali būti įvertinta tokiais požymiais, kaip pirkėjų poreikių stabilumas ir prognozavimas, konkurentų veiksmai, nauji pasiūlos šaltiniai, tech­nologijų pokyčių lygis, taip pat ekonomikos sąlygos, vei­kiančios konkrečią pramonės šaką. Kai aplinkos dinamika didėja, įmonės finansų grandžių ryšį sistema keičiasi: e) didėja įmonės veiklos nefinansinės informacijos atskleidimas, ypač tokios, kuri susijusi su rinkos sąlygų pa­sikeitimais; f) didėja atskaitomybės pateikimo dažnumas, tarpi­nėse ataskaitose atskleidžiama daugiau informacijos; g) atskleidžiama daugiau informacijos, susijusios su įmonės veiklos ateities prognozėmis (pvz., pelno progno­zėmis, kapitalo didinimu ir t.t.); h) didėja konservatyvumas išlaidų atžvilgiu, pvz., greičiau nurašoma i sąnaudas negu kapitalizuojama; dau­giau patiriama tyrimo ir plėtros išlaidų ir t.t. 2) vienalytė/nevienalytė aplinka apibūdinama skir­tingų rinkų, kuriose veikia įmonė, skaičiumi. Kai tokių rin­kų daugėja, tai specifinės finansų grandžių sistemos dalys pri­sitaiko prie aplinkos subsegmentų, o informacija padali­nama, suteikiant investuotojams galimybę įvertinti kiekvienos veršio klasės įtaką įmonės veiklai. Ryškiausias pa­vyzdys -atskaitomybės pagal segmentus; 3) priešiška/nepriešiška aplinka apibūdinama išori­nių rinkų konkurencingumu, kreditų teikimo apribojimais, valdžios reguliavimo lygiu, išteklių trūkumo grėsme. Kai priešiškumas didėja, įmonės finansų grandžių ryšį sis­tema taip pat keičiasi: c) sumažėja atskleidžiamos informacijos kiekis tam, kad įmonė išvengtų bet kokio konkurentų, turinčių šią informaciją, pranašumo; d) didėja nefinansinės informacijos, susijusios su pramonės šakos poveikiu, įstatymais, valdžios sąveika ir kt.. atskleidimas. Kita priešiškumo forma egzistuoja politiškai ir socia­liai jautriose pramonės šakose (pvz., naftos, chemijos, kal­nakasybos), kur yra potenciali sveikatos rizika ii (ar) padi­dintas aplinkos dėmesys. Šios pramonės šakos įmonės gali atskleisti net ir socialinės finansų grandžių informaciją. Empiri­niais tyrimais nustatytas socialinės atsakomybės informa­cijos kiekio, kurį įmonės atskleidžia, ir socialinių apribo­jimų, su kuriais jos susiduria savo veikloje, teigiamas tar­pusavio ryšys [9]. Socialinės atsakomybės poveikį įmonių atskleidimo sąveikai nagrinėja Legitimumo teorija. Įmonės finansų grandžių ryšį sistema gali būti vei­kiama įmonės aplinkos veiksnių, kaip ir aplinkos veiksniai gali būti veikiami įmonės finansų grandžių ryšį siste­mos, t. y. egzistuoja ir grįžtamasis ryšys, pvz., finansų grandžių duomenys turi didelę reikšmę nustatant kai kurių prekių kainas, taip pat jie reikalingi monopolijų, galimų susita­rimų tyrimui. Akivaizdus įmonės aplinkos poveikis įmonės struktūrai, dydžiui, veikios specifikai, kapitalo struktūrai ir kt. Empiri­niais tyrimais įrodytas ir grįžtamasis įmonės, ypač stambios, poveikis aplinkai. Taip pat įmonės aplinka veikia finansų grandžių informacijos vartotojų savybes, pvz., ekonominės situacijos sudėtingumas lemia sprendimų priėmime procesą ir kt. Įmonės savybės gali būti suprantamos kaip tam tikri įmonės požymiai. Įmonės struktūra ir finansų grandžių sistemos modelis priklauso nuo įvairių įmonės savybių, tokių kaip dydis [2, 3, 10, 11], įsiskolinimo lygis {3], vadovų atlygi­nimų skaičiavimo sistema [12], tarptautinė prekyba [10], kapitalo struktūra [13], kapitalo intensyvumas [1, 2] ir kt. Taigi šie kintamieji taip pat veikia ir finansų grandžių ryšį sistemą. Empiriniuose tyrimuose dažniausiai anali­zuojama šių įmonės savybių įtaka finansų grandžių ryšį sistemai: įmonės nuosavybės forma, kapitalo struktūra, dydis, finansinis svertas ir nuosavybės lygis [14, 15]. Įmonės struktūra akivaizdžiai nulemia konsoliduotos atskaitomy­bės sudarymą. Įmonės, kurios pateikia su socialine atsa­komybe susijusią informaciją, paprastai yra vidutiniškai didesnės {16]. Klausimus apie egzistuojančią finansų grandžių praktiką ir jos priklausomybę nuo įvairių įmonės savybių nagrinėja Pozityvioji finansų grandžių teorija. Pozityviojoje finansų grandžių teorijoje teigiama, kad įmonių savybės apibrėžia vadovų, kaip vidaus finansų grandžių informa­cijos vartotojų, sprendimų pobūdį. Nors empirinių tyrimų, kurie parodytų, kad būtent taip vyksta ir su išorės vartoto­jais, nėra, tačiau akivaizdu, kad įmonės struktūra ir dydis veikia sprendimų priėmimo būdą. Informacijos vartotojais vadinami tokie individai, ku­rie naudoja įmonės ataskaitų duomenis savo ar kitų asmenų sprendimams priimti. Dėl skirtingų sprendimų priėmimo modelių, būdų ir pažintinių savybių informacijos vartotojai turi skirtingus informacijos poreikius. Tikėtina, kad šie poreikiai lemia įmonės finansų grandžių ryšį sistemą. Informacijos vartotojai skiriasi savo išsilavinimu, asmeninė­mis ir profesinėmis žiniomis, sprendimų priėmimo mode­liais [5], t. y. (f) skiriasi sprendimo priėmimo trukme; (g) vertinamų veiksnių skaičiumi; (h) prisitaikymu besikei­čiančiomis sąlygomis; (i) iniciatyvumu arba pasyvumu ir (j) strategijos tikslų ir sprendimų suderinamumo suvokimo lygiu. Informacijos vartotojų savybės apima labai platų individų asmeninių bei profesinių savybių ratą. Be bendro gyventojų išsilavinimo lygio, kaip sociali­nio veiksnio, gali būti keletas ataskaitų vartotojų savybių skirtumų [8]: e) vartotojų sprendimų priėmimo modeliai. Finan­sinę atskaitomybę lemia bendri įstatymų nustatyti reikala­vimai bei nustatytas pagrindinis jos tikslas. Vartotojai turi skirtingus sprendimų priėmimo modelius, taigi skirtingi vartotojai reikalauja skirtingo finansų grandžių informacijos kie­kio ir tipų, pvz., privatūs ir valstybės institucijų vartotojai; f) sprendimų priėmimo būdai. Finansų grandžių informaci­jos vartotojai vadovaujasi skirtingais sprendimų priėmimo būdais: kai kurie naudoja analitinį požiūrį, o kiti - spren­džia intuityviai. Vieni investuotojai situaciją nagrinėja įvai­riapusiškai, o kiti - remiasi tik keleto veiksnių vertinimu, todėl gali būti reikalaujama skirtingai pateikti finansų grandžių duomenis; g) kitos pažinimo savybės. Suprantama, kad privačių investuotojų ir finansų analitikų asmeninės savybės ski­riasi, todėl vienokios ataskaitos pateikiamos vieniems, o kitokios - kitiems, pvz., finansų grandžių informacijos pateikimas populiariai masinės informacijos priemonėse ir Vertybinių popierių komisijai; h) vartotojo finansų grandžių koncepcija ir kiti informacijos šaltiniai. Vartotojo požiūris į apskaitą gali būti skirtingas: nuo jos sureikšminimo iki visiško nepaisymo, t.y. į ap­skaitą gali būti žiūrima kaip į reikšmingą ekonominių įvy­kių matavimo priemonę, tačiau taip pat gali būti žvelgiama ir kaip į netobulą bei neatspindinčią tikros įmonės būklės priemonę. Įmonių tarpusavio ryšį su informacijos vartotojais, dar kitaip literatūroje vadinamais suinteresuotaisiais, išsamiau nagrinėja Suinteresuotųjų teorija. Veiksnių, lemiančių finansų grandžių ryšį sistemą Lietuvoje, analizė Atsižvelgdamos į aptartas teorines nuostatas, kurios yra pagrįstos užsienyje atliktų empirinių tyrimų rezultatais, auto­rės išanalizavo minėtų veiksnių grupių poveikį Lietuvos įmonių finansų grandžių ryšį sistemai. Socialinių veiks­nių tyrimui buvo pasirinktas pagrindiniu reikalavimų ap­skaitą reglamentuojančiuose norminiuose Lietuvos Respub­likos teisės aktuose (įstatymuose bei Verslo finansų grandžių stan­dartuose) apibendrinimas. Kitų veiksnių poveikiui tirti pasi­rinkta anketinė įmonių apklausa. Atlikus 100 pelno siekian­čių įmonių ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių as­menų (individualių įmonių, uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių) apklausos rezultatų tyrimą pagal 2000 -2002 metų finansų grandžių ryšį duomenis, išanalizuotas Kontingencijos teorijoje išskiriamų pagrindinių finansines atskaitomybės sistemą lemiančių veiksnių poveikis. Socialiniai veikimai. Lietuvoje, kaip mažoje rinkoje, socialiniai veiksniai faktiškai vienodi visoms įmonėms, nes visa šalis pasižymi tomis pačiomis socialinėmis, ekonomi­nėmis ir politinėmis savybėmis. Tam tikruose regionuose galimi nežymūs nukrypimai nuo šalies vidurkio į geresnę ar blogesnę pusę, tačiau iš esmės socialiniai veiksniai Lie­tuvos įmonių finansų grandžių ryšį sistemai daro vie­nodą poveikį. Svarbiausias socialinis veiksnys, kuris daro įtaką finansų grandžių ryšį sistemai, - tai teisinė sistema, nu­matanti konceptualią (sąvokinę) finansų grandžių sistemą. Nor­matyvinės finansų grandžių teorijos konceptualų finansų grandžių pa­grindą nagrinėja kaip elementų visumą. Šie elementai nu­statyti pagrindiniuose apskaitą reglamentuojančiuose Lie­tuvos Respublikos teisės aktuose [17,18,19}. 1. atsiskaitančias įmonės apibrėžimas - ribotos ir neribotos civilinės atskaitomybės juridiniai asmenys; 2. pagrindinis finansų grandžių ryšį tikslas - fi­nansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad tikrai ir tei­singai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas [18]. Ji turi patenkinti informaci­jos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus [19]; 3. finansinių ataskaitų vartotojai konkrečiai neįvar­dinami; 4. kokybinės finansinių ataskaitų savybės — finansų grandžių informacija turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama; pa­teikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus bei išorės infor­macijos vartotojams; 5. finansinių ataskaitų elementų apibrėžimai ir pri­pažinimas: Turtas - materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis dispo­nuoja ūkio subjektas, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos. Nuosavas kapitalas — ūkio subjekto turto dalis, likusi iš viso turto, atėmus visus įsipareigojimus. Sąnaudos - ūkio subjekto ekonominės naudos suma­žėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto nete­kimo, turto vertės sumažėjimo bei įsipareigojimų prisiė­mimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosa­vas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo marinimą. Pajamos - ūkio subjekto ekonominės naudos padidėji­mas per ataskaitini laikotarpį, t, y. ūkio subjekto turto padi­dėjimas arba įsipareigojimų sumažėjimas, kai dėl to padi­dėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus. Įvertinimo metodai: įsigijimo savikaina, tikrąja verte, einamųjų išlaidų verte, realizavimo verte, grynąja galimo realizavimo verte, dabartine verte. Šie konceptualios finansų grandžių sistemos elementai yra vienodi daugumai šalies įmonių, nes teisinė sistema, reg­lamentuojanti finansų grandžių tvarkymą ir finansų grandžių ryšį sudarymą, yra vienoda visoms Lietuvos įmonėms ir, kaip teigiama pačiuose įstatymuose, suderinta su Europos Sąjungos teisine sistema. Iš pateiktos analizės akivaizdu, kad Lietuvos teisės aktuose tiksliai neįvardinti finansų grandžių informacijos vartotojai, nėra tiksliai nustatytos jų grupės. Autorių nuomone, norminiuose aktuose, apibrėžiant kon­ceptualią finansų grandžių sistemą valstybėje, reikėtų daugiau dė­mesio skirti finansų grandžių informacijos vartotojams, kaip tai yra užsienio šalių praktikoje bei teorijoje. Įmonės aplinka. Įmonės aplinkos veiksniai taip pat yra beveik vienodi visoms šalies įmonėms, išskyrus kai kurias pramonės šakas, įmonių rūšis. Didėjant pirkėjų poreikiams, konkurencingumui, auga įmonių socialinės atsakomybės lygis, todėl didėja finansų grandžių ryšį informatyvu­mas, pateikimo dažnumas, prognozių pateikimas ir kt. (1 lentelė). Apklausos rezultatai rodo ne itin didelį įmonių no­rą atskleisti papildomą informaciją savo finansinėje at­skaitomybėje. Tai liudija žemą socialinės atsakomybės vi­suomenei lygį, o ypač priešiškos aplinkos įmonei egzista­vimą, nes ir anketų duomenys, ir tiesioginiai tyrėjų pokal­biai su tiriamų įmonių buhalteriais ir vadovais leidžia da­ryti išvadą, jog įmonės nenori atskleisti informacijos, kad ši nepasiektų konkurentų, kontroliuojančių valstybės ins­titucijų ir kt. 1 lentelė. Informacija Lietuvos įmonių finansinėje atskaitomybėje Informacijos atskleidimo ypatybės Procentai Aiškinamojo rašto pastatuose ataskaitų duomenys ne tik komentuojami, bet ir analizuojami bei aiškinamos jų aplinkybės 11 Pagrindinių finansinių ataskaitų formas papildo kitais straipsniais 16 Pagrindinių finansinių ataskaitų formose straipsnius, lygius nuliui, praleidžia. 53 Finansinėse ataskaitose atskleidžia duomenis apie aplinkos apsaugos išlaidas 10 Finansinėse ataskaitose atskleidžia duomenys apie išlaidas tyrimui ir plėtojimui 10 Finansinėse atskaitose atskleidžia duomenys apie išlaidas reklamai 25 Įmonės savybės. Atlikus anketinės apklausos duomenų analizę, pastebėta, kad egzistuoja silpna koreliacija tarp finansų grandžių ryšį informacijos atskleidimo ir įmonės nuosavybės formos (individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė ar akcinė bendrovė), Įsiskolinimo lygio, vadovo turimų akcijų dalies, įmonės finansų grandžių ryšį duomenų patvirtinimo audito išvada. Pagrindinių finansi­nių ataskaitų formų papildymas kitais straipsniais yra su­sijęs su įmonės nuosavybės forma, dydžiu, įsiskolinimo ly­giu, vyr. buhalterio išsilavinimu, amžiumi ir darbo einant šias pareigas trukme, t. y. tiek finansų grandžių tvarkymas, tiek finansų grandžių ryšį duomenų atskleidimas priklauso nuo tai darančio asmens kvalifikacijos. Taigi akivaizdu, kad Lietuvos įmonėse nėra tokios ryškios koreliacijos tarp finansų grandžių ryšį sistemos ir įvairių įmonės savy­bių arba ji yra labai silpna. Tačiau kai kurios savybės, pvz., finansinis svertas, turi didelę įtaką finansų grandžių informacijos atskleidimui, kaip ir užsienio įmonėse. Informacijos vartotojai. Kadangi pagal LR Įmonių finansų grandžių ryšį įstatymą [18] bei I-ąjį Verslo finansų grandžių standartą [19] finansų grandžių ryšį tikslas -teikti naudingą ir teisingą informaciją, skirią finansų grandžių in­formacijos vartotojų sprendimams priimti, tai įmonės ad­ministracijos vadovas, parinkdamas finansų grandžių metodus ir finansų grandžių ryšį sistemą, turėtų nustatyti jam svarbius informacijos vartotojus: suinteresuotuosius asme­nis, jų savybes ir orientuotis į jų poreikius. Užsienio literatū­roje įvardinamos šios pagrindinės suinteresuotųjų grupės: darbuotojai, akcininkai (savininkai), pirkėjai, tiekėjai, val­džios institucijos, masinės informacijos priemonės, visa bendruomenė. Tam, kad įmonė galėtų nustatyti šių asmenų grupių savybes ir jų poreikius, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar apskritai įmonės administracijos vadovui svarbūs suinte­resuotųjų poreikiai, pasirenkant finansų grandžių ryšį ir ją at­skleidžiant finansinėje atskaitomybėje. Autorių atliktoje an­ketinėje apklausoje atsispindi sis požiūris (2 lentelė). 2 lentele. Lietuvos įmonių administracijos vadovų požiūris į suinteresuotųjų poreikius (2000 - 2002 ra,) Suinteresuotųjų grupės Stakeholders' groups Procentai (%) Percent Darbuotojai Employees 63 Akcininkai (savininkai) Sharehoiders 75 Pirkėjai Cusiomers 54 Tiekėjai Suppliers 48 Valdžios institucijos Regulators 54 Masinės informacijos priemonės Media 10 Visa bendruomenė Community 16 2 lentelėje pateiktu duomenų akivaizdu, kad labiausiai įmonės vadovybė atsižvelgia į vidaus vartotojų, taip pat svarbiausių įmonei asmenų - pirkėjų, tiekėjų ir valdžios ben­druomenė) įmonei nėra labai svarbūs. Šiuos rezultatus lė­mė apklausiamųjų įmonių dydis, nes stambios įmonės, la­biau nei smulkios ir vidutinės, linkusios atsižvelgti į ma­sinės informacijos priemonių ir bendruomenės poreikius, Jos dažniau patenka į visuomenės akiratį ir dažniau sulau­kia kritikos. Svarbiausi įmonei suinteresuotieji - darbuotojai, pir­kėjai, tiekėjai, akcininkai (kurių smulkiose įmonėse nėra daug) - yra gerai pažįstami, nes su jais bendraujama ilgai, asmeniškai, todėl ir jų poreikiai yra svarbūs, geriau žinomi ir daro didesnę įtaką finansų grandžių ryšį sistemai. Apibendrintai galima teigti, kad pagal Kontingencijos teoriją, įmonės finansų grandžių ryšį sistema gali priklausyti nuo daugelio tarpu­savyje susijusių veiksnių, kurie skirstomi į keturias grupes: socialiniai veiksniai, įmonės aplinka, įmonės savybės ir vartotojų savybės. Tačiau šis poveikis yra nevienpusis, bet ir grįžtamasis, nes finansinė atskaitomybė dažnai veikia socialinius veiksmus, įmonės aplinką ir vartotojų savybes. Kai kurių veiksnių grupių poveikį atskirai nagri­nėja konkrečios finansų grandžių teorijos, tačiau Kontingencijos teorija sujungia šiuos skirtingus požiūrius į finansų grandžių ryšį sistemą. Kontiūgeocijos teorija, kaip platesnis ir išsamesnis požiūris, gali būti naudojama įmonių finansų grandžių ryšį sistemoms apibūdinti, joms paaiškinti ir prognozuoti. Atlikus anketinę apklausą Lietuvos įmonėse, nu­statyta, socialiniai veiksniai ir įmonių aplinka visoms Lie­tuvos įmonėms yra beveik vienoda, todėl Lietuvos įmonių finansų grandžių ryšį sistemai daro vienodą poveikį. Tačiau tyrimo rezultatai parodė, kad įmonės nenoriai at­skleidžia išsamią suinteresuotiems naudingą informaciją finansinėje atskaitomybėje. Tai liudija žemą socialinės at­sakomybės visuomenei lygi ir priešiškos aplinkos įmonei egzistavimą. Įmonės savybės Lietuvoje nedaro didelės įtakos finansų grandžių ryšį sistemai. Tyrimo rezultatai pa­rodė, kad svarbesnės įmonių savybės, turinčios įtakos fi­nansinės atskaitomybės sprendimams, yra nuosavybės forma, dydis, finansinis svertas, finansų grandžių specialistų kvali­fikacija. Šie tyrimo rezultatai gerokai skiriasi nuo tenden­cijų užsienio įmonėse. Informacijos vartotoju poreikiai Lietuvos įmonių finansų grandžių ryšį sistemai didelės įtakos nedaro. Smul­kių įmonių administracijos vadovams svarbiausi šie vidaus bei kiti informacijos vartotojai, nuo kurių priklauso finansų grandžių sąveika: darbuotojai, akcininkai (savininkai), pirkėjai, tiekėjai, valdžios institucijos. Tai dar kartą liudija, kad yra žemas įmo­nių socialinės atsakomybės visuomenei lygis ir jos labiau atsižvelgia į administruojančių institucijų nurodymus. 3. FINANSŲ GRANDŽIŲ FORMALIZAVIMO PRAKTINIAI ASPEKTAI 3.1.Fiskalinių finansų grandžių ir pelno finansų grandžių skirtumai Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia galimybę pasirinkti įmonei tinkamiausius finansų grandžių vedimo budus. Įmonių vadovai turi reglamentuoti įmonių finansų grandžių ryšį . Informacijos technologijų raida padidino konkurenciją, išplėtė rinkas ir suteikė verslui didžiulį pagreitį bei naujų galimybių. Efektyvus ir kompleksiškas visų verslo aspektų valdymas lemia įmonės veiklos sėkmę. Be automatizavimo priemonių ir tinkamos informacinės bazės neįmanoma efektyviai valdyti esminių verslo procesų. Šiuo metu taikomos finansų grandžių kompiuterizavimo technologijos dažnai neapima operacijų, kurios susijusios su finansinių metą pabaigoje daromais baigiamaisiais įrašais sąskaitose ir metinės atskaitomybės parengimu. Nurodytas standartines apskaitines operacijas programuotojai turi aprašyti (formalizuoti) finansų grandžių kompiuterizavimo programinėje įrangoje, kad butų galima taikyti praktikoje. Straipsnyje aprašytas įmonės finansinių metų pabaigos standartinių buhalterinių procedūrų algoritmas, remiantis Lietuvos respublikos Vyriausybiniais įstatymais ir nutarimais. Įmonės finansinių metų pabaigos standartinių buhalterinių procedūrų algoritmas LR buhalterinės finansų grandžių pagrindų {statymo 15 straipsnyje numatyta, kad visos juridinio asmens teises turinčios Įmonės finansinę atskaitomybę rengia gruodžio 31 dienos duomenimis, tad šių darbų dauguma buhalterijų privalo imtis šiek tiek anksčiau ir užbaigti juos per pirmą einamųjų metų pusmetį (įskaitant ir visuotinio akcininkų susirinkimo dėl ataskaitinio laikotarpio ūkininkavimo rezultatą{ paskirstymo atspindėjimo apskaitoje bei finansų grandžių ryšį paskelbimą). Įmonės finansinės finansų grandžių vedimo ir finansų grandžių ryšį parengimo ryšį nustatančių taisyklių apžvalga ir patvirtinimas. Pirmoji elementų grupė — iki šiol patvirtintuose finansinę apskaitą ir atskaitomybe: reglamentuojančiuose norminiuose aktuose apskritai neapibrėžta viena kertinių finansinės finansų grandžių sąvokų - finansų grandžių sąveika, Finansų grandžių politikos terminas netgi oficialiai neapibrėžtas. Tuo tarpu ši kategorija plačiai nagrinėjama net dviejose taip tautiniuose finansų grandžių standartuose; Nr.3 "Finansinių ataskaitų pateikimas" ir Nr.8 "Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas arba nuostolis, esminės klaidos ir finansų grandžių politikos pasikeitimas'. LR įstatymai, kurie bent iš dalies kompensuoja nacionalinių finansų grandžių standartų trūkumą įmonių vadovams, taigi ir vyriausiems buhalteriams, suteikia galimybę pasirinkti jų įmonei tinkamiausius finansų grandžių vedimo budus. 1 pav. Įmonės finansinių metų pabaigos buhalterinės finansų grandžių procedūros Įmonė nevaržoma gali pasirinkti produkcijos savikainos kalkuliavimo metodus ir nustatyti į parduotų prekių savikainos rodiklį įskaitomų sąnaudų nomenklatūrą bei apimtį, pasirinkti turto priskyrimo ilgalaikiam kriterijus, ilgalaikio turto nusidėvėjimo bei amortizacijos metodų, abejotinų ir beviltiškų skolų pripažinimo metodų, reglamentuoti kai kuriuos inventorizacijos metodikos elementus. Įmonių vadovai savo įsakymais, kurių nuostatos skelbiamos viešai, turi' reglamentuoti įmonių finansų grandžių ryšį (be abejo, vadovaujantis "Buhalterinės finansų grandžių pagrindų įstatymu). Kartais šito tiesiogiai reikalauja valstybės skelbiami reglamentai, pavyzdžiui, Buhalterinės finansų grandžių pagrindų įstatymo 5 straipsnyje pasakyta, kad "įmonės sudaro individualų sąskaitų planą, kurį tvirtina įmonės vadovas"(l, 6 psl.). Toks paskelbimas būtinas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia įmonių savininkai visą atsakomybę už įmonių veiklą deleguoja ne buhalterijoms, o administracijų vadovams arba kitiems, aukštesniems organams. Todėl buhalterijos ir neturėtų prisiimti nereikalingos atsakomybės, kuri, pavyzdžiui, teisminio nagrinėjimo atveju vis tiek atiteks vadovams. Įmonių finansų grandžių ryšį sudaro: uždavinių, keliamų įmonės buhalterijai, identifikavimas, buhalterijos vietos įmonės valdymo sistemoje ir vyriausiojo buhalterio pareigų bei teisių nustatymas, buhalterinės finansų grandžių reglamentavimo tvarka, įmonės vyriausiojo buhalterio nurodymų vykdymo kontrolės sistema. Įmonės mokamų mokesčių apskaičiavimas ir mokestinės atskaitomybės parengimo ryšį nustatančių taisyklių apžvalga ir patvirtinimas Antrojoje elementų grupėje pateikta įmonės mokamų mokesčių apskaičiavimą ir mokestinės atskaitomybės parengimą nustatančių taisyklių apžvalga ir patvirtinimas. Tai labai reikšmingas buhalterinis darbas, kurį sąlygoja finansų grandžių reglamentavimas, nes nemaža dalimi Vyriausybės patvirtintos apmokestinimo taisyklės nustatomos koreguojant finansinėje apskaitoje išvestus rodiklius. Tačiau šie koregavimai turi būti tiksliai užregistruoti atitinkamose sisteminėse (esant laikiniesiems apmokestinamųjų rezultatų nukrypimams nuo finansinių) ar už balansinėse (pastoviųjų nukrypimų atvejais) sąskaitose, Įmonės individualaus buhalterinės finansų grandžių sąskaitų plano apžvalga, papildymas ir patvirtinimas Trečiąją elementų grupę sudaro įmonės individualaus buhalterinės finansų grandžių sąskaitų plano peržvalga, papildymas ir patvirtinimas. Buhalterinės finansų grandžių sąskaitų planas sudaro įmonės apskaitinės informacijos formavimo šerdį. Tai tam tikras pagrindas, į kurį remiasi visa buhalterinės finansų grandžių informacijos sistema. Kadangi įmonių veiklos įvairovė neišsemiama, todėl negali būti reglamentuota vienodu sąskaitų planu, Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Buhalterines apskaitas pagrindų įstatymo penktas straipsnis skelbia, kad "įmonės sudaro individualų sąskaitų planą, kurį tvirtina įmonės vadovas"(2, 225 psl.). Toks reglamentavimas reikalingas todėl, kad keičiantis įmonių veiklai bei Vyriausybiniams nutarimams, tenka įvestį vis naujas sąskaitas. Metams pasibaigus, būtina atlikti savotišką sąskaitų plano inventorizaciją: įvertinti buhalterijoje kaupiamus ir apdorojamus duomenis ir atsisakyti visų nereikšmingų duomenų, Įmonės kaupdamos nereikšmingus duomenis, faktiškai duomenų triukšmu užgožia reikšmingą valdymo informaciją. Sutarties su audito įmone parengimas ir pasirašymas arba anksčiau pasirašytos sutarties atnaujinimas Ketvirtąją elementų grupę sudaro sutarties su audito įmone parengimas ir parašymas arba anksčiau pasirašytos sutarties atnaujinimas. Audito sutartyse būtina labai tiksliai numatyti visus darbus, kuriuos įsipareigoja atlikti audito įmonė. Kadangi mūsų šalyje nėra gilesnių audito tradicijų, įmonių (užsakovų) vadovus neretai šokiruoja maža auditoriaus išvados apimtis. Tai normalu, nes šiame dokumente, skirtame ne specialistams, bet pirmiausia - įmonės savininkams, auditoriai ir neprivalo plačiai aprašinėti finansų grandžių vedimo įmonėje trūkumų. Jie tik pareiškia savo nuomonę apie parengtą finansinę atskaitomybė.Todėl audito sutartyse turėtą būti numatytas reikalavimas parengti specialų dokumentą - laišką vadovybei, kuriame auditoriai praneštų įmonės administracijai, apie visus pastebėtus finansų grandžių tvarkymo trūkumus bei pasiūlytų jų ištaisymo būdus. Sutartyse atskirai reikia aptarti ir mokesčių apskaičiavimo teisingumo tikrinimą, nes klasikiniai audito darbai neapima šio baro tikrinimo, nors tokias paslaugas atskiru susitarimu ir teikia beveik kiekviena audito įmonė. Pasirengimas inventorizacijai ir jos atlikimas Penkta elementų grupė - pasirengimas inventorizacijai ir jos atlikimas. Su šiuo atskaitomybės parengiamuoju darbu įmonių vadovai ir vyriausieji buhalteriai, pastaruoju metu rengdami metines ataskaitas susiduria pirmą kartą, nors įstatymų lygmeniu šis veiklos baras visuomet buvo atitinkamai reglamentuotas. Buhalterinės finansų grandžių pagrindų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad "iki metinės atskaitomybės sudarymo

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!