Centrinių bankų ryšiai su tarptautinėmis finansų institucijomis

Šalių centriniai bankai pagal savo kompetenciją palaiko ryšius su užsienio valstybių ir tarptautinėmis finansų institucijomis, taip pat atstovauja savo šaliai tarptautinėse finansų institucijose.
Tarptautinės finansų institucijos – tai valstybių arba bankų susivienijimai (sąjungos), susikūrę tarptautinių daugiašalių sutarčių pagrindu socialiniam – ekonominiam valstybių vystymuisi paremti, teikiant joms kreditus ir garantijas, patarimus ir pagalbą profesinio lavinimo srityje.
Tarptautines finansų institucijas galima suskirstyti į globalines ir regionines. Globalinės yra dvi didžiausios tarptautinės finansų institucijos – Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas. Į globalinių investicijų grupę dar pretenduoja Tarptautinių atsiskaitymų bankas. Kitos investicijos yra regioninio pobūdžio.
Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas – tai dvi tarptautinės finansinės organizacijos, darančios didelę įtaką pasaulio ekonomikos vystymosi raidai nuo pat savo veiklos pradžios. Abi šias institucijas sieja glaudus bendradarbiavimas nuo pat jų įkūrimo pradžios. Tą parodo vien jau tas faktas, kad valstybė, norinti įstoti į Pasaulio banką, privalo būti Tarptautinio valiutos fondo nare. Ir paprastai pareiškimai dėl stojimo į šias dvi organizacijas pateikiami kartu. Tačiau ir steigimo tikslai, ir struktūra, šaltiniai, iš kurių formuoja savo lėšas, šias organizacijas skiria.
TVF steigimo tikslas buvo sukurti sistemą, užtikrinančią neribojimą vienos valiutos keitimą į kitą, ir nustatyti kiekvienos valiutos vertę.
Pasaulio banko steigimo tikslas buvo būtinybė rekonstruoti pokarinę Europą. Pirmosios Banko paskolos buvo suteiktos 5-ojo dešimtmečio pabaigoje karo metu sugriautos Vakarų Europos valstybių ekonomikai atstatyti bei rekonstruoti. 1946m. buvo pradėta vykdyti Maršalo ekonomikos atgaivinimo programa (Marsall Aid Economic Recovery Programme), kuria JAV sudarė daug palankesnes Europos valstybių kreditavimo sąlygas. Europai buvo suteikta 13 mlrd. dolerių dotacijų arba palankių paskolų. Trys ketvirtadaliai šios sumos buvo suteikta penkioms šalims – Prancūzijai, Italijai, Nyderlandams, Vakarų Vokietijai ir Didžiajai Britanijai. Maršalo programa padėjo Vakarų Europai susimokėti už būtinų žaliavų ir technologijų importą. Ir jau 1949 m. Europos atsigavimas atrodė įvykęs faktas. Bankui teko ieškotis kito vaidmens pasaulinėje ekonomikoje, ir buvo pereita prie ekonomikos vystymo skatinimo politikos besivystančiose skurdžiose valstybėse.
Tarptautinių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!