Finansų esmė, rūšys ir funkcijos

Finansai yra viena ekonominių katego­rijų, kuriai būdinga piniginė forma, bet jie nėra tapatūs pinigams. Pinigai yra prekių vertės matas, įmonių sankaupų, gyventojų santaupų, taip pat atsiskaitymo priemonė. O finansų sritis yra siauresnė: jie išreiškia to­kius piniginius santykius, kurie atsiranda sudarant ir panaudojant pinigų fondus — tiek centralizuotus (valstybinius), tiek ir decentralizuotus (namų ūkio, įmonių).
Finansai — ekonominiai piniginiai santykiai, kurių pagalba paskirstant ir perskirstant bendrąjį vidaus produktą ir nacionalines pajamas yra sudaromi bei panaudojami decentralizuoti ir cen­tralizuoti pinigą fondai, siekiant vykdyti valstybės funkcijas ir užtikrinti eko­nomikos plėtros sąlygas.
Pats žodis „finansai" kilęs iš lotyniško „financia" ar prancūziško „finances". Jis reiškia grynuosius pinigus, pajamas, o pla­čiąja reikšme — pinigus, pinigų apyvartą.
Finansai —neatsiejama piniginių san­tykių dalis, todėl jų vaidmuo ir reikšmė priklauso nuo to, kurią vietą piniginiai san­tykiai užima ekonominiuose santykiuose. Tačiau ne visi piniginiai santykiai išreiš­kia finansinius santykius. Finansai skiriasi nuo pinigų tiek turiniu, tiek ir atliekamo­mis funkcijomis.
1) pinigų fondų sudarymo ir naudoji­mo kontrolės.
L. A. Drobozina (1995) nurodo, kad kiekviena finansinė operacija reiškia na­cionalinių pajamų paskirstymą ir šio pa­skirstymo kontrolę, t.y. įvardija dvi finan­sų funkcijas: paskirstomąją ir kontroli­nę. Šiuo atveju pirmoji funkcija apima pinigų fondų sudarymo ir naudojimo funkcijas.
Nacionalinių pajamų paskirstymas vyksta dviem etapais:
• pirminių arba pagrindinių pajamų paskirstymas;
• antrinių arba išvestinių pajamų pa­skirstymas.
Pagrindinės arba pirminės pajamos susidaro materialinės gamybos sferoje ir apima darbuotojų, tarnautojų darbo už­mokestį, įmonių bei gyventojų pajamas. Tačiau skirstant pagrindines pajamas, ne­sukuriama centralizuotų fondų, reikalingų plėtoti prioritetines šalies ūkio pramonės šakas, patenkinti materialiuosius, sociali­nius ir kultūrinius gyventojų poreikius. Tam būtinas tolesnis nacionalinių pajamų paskirstymas arba perskirstymas. Naciona­linių pajamų perskirstymas susijęs su jų tarpšakiniu ir teritoriniu perskirstymu, sie­kiant efektyvesnio ir racionalesnio įmonių bei organizacijų pajamų ir santaupų pa­naudojimo; su jų perskirstymu iš gamy­binės į negamybinę sferą, kurioje nesuku­riama nacionalinių pajamų (švietimas, svei­katos apsauga, socialinis draudimas ir so­cialinis aprūpinimas, valstybės valdymas, krašto apsauga); su jų perskirstymu tarp skirtingų gyventojų socialinių grupių....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!