Aktualumas. 2007-2009 m. pasaulinė finansų krizė buvo skausmingas priminimas apie daugiaveidę finansų krizių prigimtį. Krizės turi didelės įtakos mažoms ir didelėms, skurdžioms ir turtingoms valstybėms. Jos gali kilti dėl vidinių veiksnių ar išorinių ir atsirasti iš privataus ar viešojo sektoriaus. Finansų krizės būna skirtingų formų ir poveikio ir gali greit paplisti tarp daugybės šalių. Jos dažnai reikalauja greitų ir visapusiškų politinių sprendimų, kurie labai keičia finansų sektorių ir fiskalinę politiką, ir gali reikėti koordinuoti valstybės veiksmus su kitomis valstybėmis.
Vyriausybės, norėdamos išvengti tų pačių klaidų, kurios buvo padarytos per buvusias krizes, 2007-2009 metais sureagavo agresyviai ir investavo daug pinigų į finansines rinkas, nacionalizavo bankus, kurie buvo prie bankroto ribos, mažino palūkanų normas ir didino valstybės išlaidas per finansinių stimulų paketus. Ši reakcija daugybėje šalių padėjo išvengti katastrofinės recesijos, tačiau šios politikos efektyvumas skyrėsi priklausomai nuo jos taikymo greičio ir kiek buvo valstybės išleista finansų, bei vidinės ekonomikos stiprumo.
Šiame darbe apžvelgiama kokie finansiniai stimulai yra taikomi krizės metu, kaip šalys finansinius stimulus taikė, jų efektyvumą ir ekonomikos atsigavimo greitis pasirinktose šalyse.
Darbo tikslas – išanalizuoti finansinių stimulų poveikį valstybės ekonomikai finansų krizės metu.
Darbo objektas - finansiniai stimulai finansų krizės įveikimo procese.
3. Palyginti finansinių stimulų efektyvumą pasirinktose šalyse.
Literatūra. Rašant darbą remtasi mokslo straipsniais, mokomąja literatūra, statistiniais duomenimis.
Darbo metodai. Analizės, sintezės, apibendrinimo.
1. FISKALINĖS POLITIKOS IR FINANSINIŲ STIMULŲ TEORINIAI ASPEKTAI
1.1. Fiskalinės politikos samprata
Fiskalinė politika – valstybės finansų naudojimas, siekiant sušvelninti arba panaikinti bendrojo nacionalinio produkto svyravimus, reguliuojant valstybės išlaidas ir mokesčius1.
Fiskalinę politiką galima naudoti siekiant įvairiausių ekonominių ar socialinių tikslų. Trumpuoju laikotarpiu, valdžia gali orientuotis į makroekonomikos stabilizavimą – pavyzdžiui, skatinti ekonomiką, kovoti su augančia infliacija arba stengtis sumažinti išorinių veiksnių poveikį ekonomikai. Ilguoju laikotarpiu, galimi tikslai gali būti skatinti pakankamą ekonomikos augimą arba mažinti skurdą tobulinant infrastruktūrą arba mokymosi sistemą. Nors šių tikslų siekia kiekviena valstybė, jų prioritetai skiriasi priklausomai nuo šalies sąlygų. Trumpuoju laikortapiu,...
Šį darbą sudaro 3845 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!