Finansinė verslo skatinimo sistema Lietuvoje

Įvadas Visos Europos Sąjungos (toliau - ES) ir daugelis pasaulio valstybių vienokia ar kito­kia forma remia verslo vystymąsi ypatingą dėmesį skirdamos smulkiam ir vidutiniam ver­slui (toliau — SVV), kuris sudaro ekonomikos pagrindą ir užtikrina jos stabilumą. Parama tam tikro dydžio įmonėms - pagrindinis SVV politikos instrumentas. Šis straipsnis — antrasis, kuriame nagrinėjama nacionalinė verslo sistema. Pirmaja­me buvo apžvelgta teritorinė institucinė verslo skatinimo sistema Lietuvoje. Šio straipsnio tikslas - apžvelgti finansinę verslo skatinimo sistemą ir jos veikėjus. Nuolatinius nacionali­nės verslo sistemos pokyčius įtakoja politiniai sprendimai, drastiškai besikeičiantys teisės aktai ir valstybės strategijos nepaisymas ar net nebuvimas kai kuriais atvejais. Kadangi pa­staruosius aštuonerius metus tenka vienaip ar kitaip būti sistemos dalyviu ir stebėti daugelį procesų betarpiškai, atsiveria daug platesnės galimybės pažvelgti į nagrinėjamą subjektą kitais aspektais nei kad gali tai padaryti ekspertai, nagrinėjantys iš šalies ir besiremiantys tik prieinama literatūra ar viešais dokumentais. Nors Lietuvos verslininkai turi panašias ir pakankamas sąlygas gauti informaciją, praktinę pagalbą ir galimybes pasinaudoti keliomis dešimtimis paramos rūšių, pastebimi ryškūs teritoriniai finansinės paramos įsisavinimo skirtumai. Straipsnyje apžvelgiamas valstybės vaidmuo skatinant smulkųjį verslą, paramos verslui formos bei finansinės pa­ramos įsisavinimo skirtumai, kuriuos siejant su gyventojų verslumo bei ūkio išsivystymo skirtumais siekiama nustatyti faktorius, įtakojančius finansinės paramos įsisavinimo ne­tolygumą teritoriniu aspektu. Artimų nagrinėjamai temai publikacijų sutinkama pakankamai gausiai, tačiau, re­miantis Lietuvos verslo paramos agentūros duomenimis bei autorės žiniomis, nebuvo išsa­miai nagrinėtas smulkaus ir vidutinio verslo subjektų gebėjimas įsisavinti ES paramos lėšas 2004—2008 m. laikotarpiu, nustatant teritorinius lėšų įsisavinimo intensyvumo skirtumus ir juos lemiančius faktorius. Taip pat iki šiol nebuvo susistemintos ir apžvelgtos visos Lie­tuvos verslui prieinamos paramos rūšys ir formos, dažniausiai galima rasti fragmentišką informaciją pagal paramos šaltinius. Finansų ministerija, Lietuvos verslo paramos agentūra ir kitos institucijos visuomenei teikia tik bendro pobūdžio duomenis apie ES paramos įsi­savinimą. Dėl nuolat besikeičiančių teisės aktų ir įstaigų struktūros reikia akcentuoti, kad šia­me straipsnyje nagrinėjama finansinė paramos verslui sistema iki 2009 m., kuomet antrąjį metų ketvirtį prasidėjo institucinės sistemos pertvarkymas. 1.Valstybės finansinė verslo skatinanti veikla SVV įmonių skatinimas vienomis ar kitomis priemonėmis yra būdingas visoms ES šalims. Išskirtinis dėmesys SVV sektoriui Europos Sąjungoje išryškėjo dar 1983 m., kai buvo priimta ir paskelbta pirmoji Europos Sąjungos veiklos programa, skirta smulkioms ir vidutinėms įmonėms (Baršauskas, 2002). Pastarąjį dešimtmetį dėmesys SVV Europos Sąjungoje tik didėjo, buvo siekiama sukurti palankią aplinką SVV vystymuisi, stiprinti tokių įmonių konkurencingumą. Europos Sąjungos šalyse ypatingas dėmesys skiriamas mažoms inovatyvioms ir kuriančioms darbo vietas įmonėms, remiama jų investicinė veikla, gerinamos sąlygos gauti finansinių lėšų (Mažylis, 2006). Verslo skatinimo būdai yra labai įvairūs. Įvairiuose informacijos šaltiniuose gausu jų skirstymo variantų, tačiau šiuo atveju pažvelgsime į užsienio valstybių vaidmenį skatinant SVV, neatsižvelgiant ar naudos gavėjui taikoma finansinė (subsidija, dotacija, mokesčių lengvata ir pan.) ar nefinansinė (informacija, konsultavimas, mokymai ir pan.) skatinimo priemonė, kadangi daugeliu atvejų šios priemonės yra integruotos ir sunkiai atskiriamos. Lankantis Airijos, Austrijos, Bulgarijos, Ispanijos, Suomijos, Švedijos institucijose, teikiančiose viešąsias paslaugas verslui bei nagrinėjant įvairius informacijos šaltinius, atspindinčius kitų Europos šalių patirtį, viešųjų paslaugų aspektu, vyraujančius verslo paramos būdus sugrupavome į tris grupes: • Valstybėje sukuriama ir didžiąja dalimi arba visiškai išlaikoma plataus spektro viešąsias paslaugas teikiančių pelno nesiekiančių įstaigų sistema (Lietuva, Švedija, Bulgarija, Lenkija); • Valstybė subsidijuoja ar kompensuoja verslo įmonių, konsultantų, teikiančių pagalbą kitiems verslo subjektams, paslaugas (Vokietija, Ispanija, Suomija); • Valstybė palieka verslo skatinimo funkciją atlikti padam verslui (t.y. paslaugas teikia privatūs konsultantai). Daugelis Europos valstybių sukūrė institucinę paramos sistemą susietą su administraciniais vienetais. Kuo sistema labiau decentralizuota, tuo paslaugos prieinamesnės tikslinei klientų grupei. Kaip tenka pastebėti, verslo skatinimo funkciją atlieka bei paslaugas verslui dažniausiai teikia multifunkcinės įstaigos, atsakingos už regioninę plėtrą (regiono plėtros agentūros ir pan.) (Airija, Austrija, Ispanija). Analizuojant atskirų valstybių paramos SVV sistemas, jas galima priskirti vienai ar kitai anksčiau aprašytai grupei, tačiau kiekvienos šalies sistema tuo padu yra unikali tiek dėl realizuojamų programų terpės, tiek dėl kai kurių paslaugų specifikos, todėl tikslinga trumpai apžvelgti kelių Europos valstybių patirtį. Pasirinktos trys, skirtingose Europos dalyse esančios valstybės, ko gero, geriausiai galėtų iliustruoti tipines paslaugų verslui sistemas, kuriamas Europos Sąjungoje. Airijoje veikiantis viešųjų paslaugų verslui įstaigų tinklas „County and City Enterprise Boards" (toliau tekste - CEB) įkurtas 1993 m. Tinklą sudaro 35 įstaigos (kiekviename Airijos regione veikia po vieną „County Enterprise Board", o didesniuose miestuose veikia „City Enterprise Board"). Tikslinė klientų grupė - mikroįmonės (iki dešimties darbuotojų). Strateginis CEB tikslas - skatinti ekonominę veiklą miesto ar regiono lygmeniu, vietinių įmonių plėtrą, plėsti galimybes išlaikyti esamas ir kurti naujas darbo vietas. Valstybės lygmeniu CEB veiklą prižiūri Airijos įmonių, prekybos ir darbo departamentas (angį. Department of Enterprise, Trade and Employment, Lietuvoje panašią funkciją iki 2007 m. atliko Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra). Institucinę CEB struktūrą sudaro CEB valdyba, administradja ir Vertinimo komitetas. CEB veiklą finansuoja Airijos finansų ministerija per Airijos Įmonių, prekybos ir darbo departamentą. Galima teigti, kad Airijoje viešųjų paslaugų verslui teikimas organizuotas labai panašiais principais kaip ir Lietuvoje. (Europos, 2007). Lenkijos Nacionalinis paslaugų SVV tinklas (toliau - NSS) veiklą pradėjo 1996 m. Steigėjas - SVV fondas (angį. Polish SME Foundation), dabar Lenkijos įmonių plėtros agentūra (angį. The Polish Agency for Enterprise Development, toliau- PAED). Tinklo misija - teikti paramą SVV. Pagrindinis tikslas - skatinti Lenkijos SVV konkurencingumą, teikiant pilną aukštos kokybės verslo paslaugų paketą. NSS tinklo įstaigos specializuojasi teikiant paslaugas mikro, mažoms ir vidutinėms įmonėms. Nepaisant to, NSS paslaugomis gali pasinaudoti ir ketinantys pradėti verslą. Ne SVV subjektams šis tinklas paslaugų neteikia. NSS - atvira sistema, kurią kasmet papildo vis nauji centrai. Nariai į NSS tinklą atrenkami atviro konkurso būdu, vadovaujantis Ekonomikos ir darbo ministro patvirtintomis atrankos taisyklėmis. Galimos kandidatės - pelno nesiekiančios organizacijos, teikiančios paslaugas SVV subjektams. NSS tinklo organizacinę struktūrą sudaro regioninės ir vietos plėtros agentūros, verslo paramos centrai, Pramonės ir prekybos rūmų skyrius, vietiniai ne pelno siekiantys fondai ir asociacijos, kurie teikia paslaugas tiesiogiai SVV - iš viso 182 konsultacinių centrų visoje Lenkijoje. Nuo 2002 m. tik akredituotos organizacijos gali tapti NSS tinklo narėmis. Konsultacinis centras gali būti akredituotas teikti vieną ar daugiau paslaugų SVV. Šiuo metu veikia 86 akredituoti konsultaciniai centrai. Akreditacija galioja 3 metus. Pagrindines gaires NSS tinklo veiklai apibrėžia ir tvirtina nepriklausoma NSS Koordinavimo taryba, kurią sudaro visose 16 Lenkijos vaivadijų veikiančių konsultacinių centrų atstovai (po 2 iš kiekvieno regiono). (Europos Sąjungos, 2007). Kaip turėtų elgtis valstybė verslo atžvilgiu - reguliuoti rinkos procesus remdama kai kuriuos verslininkus, ar tiesiog netrukdyti verslui laisvai vystytis? Valstybės vaidmuo SVV atžvilgiu yra nuolatinis įvairių visuomenės sluoksnių: valstybinių, vietos valdžios ins­titucijų ir mokslininkų, politikų bei verslo atstovų diskusijų objektas. Paramos SVV plėtrai formos bei metodai yra labai įvairūs, o valstybės politika šioje srityje yra svarbus šalies vidaus politikos uždavinys. Mokslinėje literatūroje ir spaudoje aptinkama įvairių teiginių: nuo ginančių visišką verslo liberalizavimą iki pasisakymų už griežtą veiklos reguliavimą ir ir reglamentavimą. Egzistuoja trys pagrindiniai principiniai požiūriai į smulkaus verslo plėtrą ir valstybės vaidmenį šiame procese: 1) Įvairios lengvatos, išimtys yra nesuderinamos su rinkos dėsnių funkcionavimu. „Šiltnamio" sąlygų sudarymas tarp ūkio vienetų lemia nenatūralius santykius, neužtikrina konkurencijos, neskatina tobulėti, todėl teigiama, jog valstybės kišimasis yra nepageidau­tinas. 2) SVV turi būti sudaromos išskirtinės sąlygos. Įvertinant smulkaus verslo vaidmenį tiek ūkio subalansavimo, tiek socialiniu požiūriu ir jo formavimosi ypatumus, šiam po­žiūriui vis daugiau pritariama. Vienintelė sąlyga - tai turi būti daroma labai pagrįstai, atsi­žvelgiant į šalies ar regiono plėtros sąlygas ir poreikius. 3) SVV turi rasti savo vietą, kurioje dėl savo ypatumų būtų efektyvus. Tai dažniausiai yra tos rinkos nišos, kurios didelėms įmonėms yra nepatrauklios dėl mažų gamybos apim­čių, gilios specializacijos ir didelio darbo imlumo (Sūdžius, 2001). Dėmesys ir parama viena ar kita priimtina forma SVV vystymuisi iš įvairių valstybės institucijų yra būtina sąlyga, siekiant sukurti palankią aplinką privataus sektoriaus plėtrai, pripažįstant SVV reikšmę ekonomikai ir atsižvelgiant į teigiamą poveikį, gaunamą ilgalai­kėje perspektyvoje. Nemažai mokslininkų, jų tarpe ir Pačėsa, pritaria valstybės strateginei politikai, ku­rios esmė yra analizuojant smulkaus ir vidutinio verslo kūrimosi ir funkcionavimo pro­blemas bei silpnąsias vietas, kurti palankią verslo aplinką ir plėtros skatinimo mechanizmą šių, identifikuotų problemų šalinimui bei silpnų vietų apsaugai, įtakojant stipriųjų pusių pasireiškimą, siekiant stabilaus smulkaus ir vidutinio verslo segmento augimo bei užtikri­nant ekonominę ir socialinę naudą šalies ūkiui. (Pačėsa, 2000). Valstybė siekia sudaryti stabilias ekonomines ir socialines ūkio raidos sąlygas, ka­dangi nuolatinis jų gerinimas yra vienas iš svarbiausių valstybės valdymo tikslų. Lietuvoje yra parengti ir patvirtinti keli strateginiai dokumentai, kuriuose apibrėžiama SVV plėtros nuostatos ir strateginės kryptys. Nagrinėjant pastarųjų septynerių metų valstybės strategi­nius dokumentus, nusakančius Valstybės ketinimus verslo atžvilgiu, galima įžvelgti kelias tendencijas: • Keičiantis politinėms ir ekonominėms sąlygoms valstybėje, keičiamos ir strateginių dokumentų nuostatos; • Formuojant naujas strategines nuostatas neužtikrinamas įgyvendintų priemonių tęstinumas; • Strateginiuose dokumentuose verslo atžvilgiu kai kuriais atvejais pasigendama kompleksiškumo (pavyzdžiui: daugelį metų investuojama į paslaugų verslui įstaigų tinklą ir jo plėtrą neturint jokios tinklo vystymo strategijos). Dėl ribotos straipsnio apimties čia nėra galimybių detaliai apžvelgti visų dokumentų ir jų nuostatų iliustruojančių aukščiau išvardintas tendencijas. Tyrimo metu buvo išskirti tik svarbiausi dokumentai, turintys įtakos SVV plėtrai šalyje: • Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje yra numatytos penkios SVV plėtros stra­teginės kryptys apimančios SVV įmonių steigimą, verslo plėtrą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir verslo infrastruktūros gerinimą. (Dėl Valstybės, 2002). • Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės strategija yra sudedamoji Lietuvos ekono­mikos plėtotės ilgalaikės strategijos dalis. Strategijoje daugiausia dėmesio skiriama palan­kios smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotei teisinės, ekonominės, institucinės ir informacinės aplinkos sukūrimui. (Lietuvos ūkio, 2002). • Siekiant užtikrinti tolygią SVV plėtrą ir įgyvendinti strateginius tikslus, nustaty­tus Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 m. ilgalaikėje strategijoje, 2005 m. LRV patvirtino SVV plėtros iki 2008 metų strateginės kryptis bei SVV plėtros 2005-2008 metų priemones (Dėl smulkaus..., 2005) • XIV Vyriausybės programoje buvo numatyta remti ir skatinti SVV, tobulinti šio sektoriaus apmokestinimo sistemą, ugdyti žmonių verslumą, diegti naujas paramos verslui formas, skatinti verslo plėtrą probleminiuose regionuose, gerinti verslo informavimo, kon­sultavimo ir mokymo kokybę, panaudojant verslo informacijos centrų tinklą. (Lietuvos..., 2006). • Naujojoje, XV Vyriausybės programoje numatytos priemonės gerokai skiriasi ir neužtikrina anksčiau sėkmingai vykdytų priemonių įgyvendinimo tęstinumo: palengvinti galimybes gauti kreditinių išteklių, nustatyti pelno mokesčio lengvatą, įdiegti mokestinių kreditų sistemą, paspartinti verslui skirtų ES paramos lėšų panaudojimą, supaprastinti ver­slo steigimo, bankroto procedūras. (Lietuvos..., 2008). • LRV, atsižvelgdama į pasaulinės finansinės krizės padarinius Lietuvos ūkiui bei siekdama suteikti šalies ekonomikai plėtros stimulą, patvirtino papildomų ekonomikai skatinti skirtų priemonių planą. Realizuojant Ekonomikos skatinimo priemones numato­ma įkurti Verslo fondą, kuris pagerins verslo kreditavimo sąlygas, paspartinti ESSF para­mos įsisavinimą supaprastinant administravimą, įkurti „Saulėtekio komisiją", kuri rūpinsis verslo aplinkos gerinimu ir verslo reguliavimo naštos mažinimu. (Ekonomikos..., 2009) • LRV, atsižvelgdama į pasaulinės finansinės krizės padarinius Lietuvos ūkiui bei siekdama suteikti šalies ekonomikai plėtros stimulą, patvirtino papildomų ekonomikai skatinti skirtų priemonių planą. Realizuojant Ekonomikos skatinimo priemones numato­ma įkurti Verslo fondą, kuris pagerins verslo kreditavimo sąlygas, paspartinti ESSF para­mos įsisavinimą supaprastinant administravimą, įkurti „Saulėtekio komisiją", kuri rūpinsis verslo aplinkos gerinimu ir verslo reguliavimo naštos mažinimu. (Ekonomikos..., 2009). • ES struktūrinių fondų (ESSF) parama Lietuvai 2007-2013 m. teikiama pagal Lie­tuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir atskiras veiksmų programas, skirtas strategijai įgyvendinti. Ekonomikos augimo veiksmų programai (patvir­tinta Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d.) numatoma skirti didžiausią paramos lėšų dalį -45,72 proc. (Lietuvos Respublikos finansų..., 2009). Per visas paramos programas Lietuvos SVV gaus tiek tiesioginę, tiek netiesioginę paramą. Valstybė siūlo daugybę paramos priemonių ir formų SVV plėtrai, kurios, be abejo, prisideda prie verslo efektyvumo didinimo ir SVV transformacijos Lietuvoje. Vyriausybė nuolat nustatinėja gaires verslo plėtrai, išskiria prioritetines remtinas sritis. Priklausomai nuo politinės ir ekonominės situacijos šalyje, kinta tiek tos remtinos sritys, tiek ir paramos formos. Tačiau verta pastebėti, kad norint efektyviai išnaudoti paramos teikiamas perspek­tyvas, neužtenka vien valstybės iniciatyvos. SVV įmonės ir pačios turi būti aktyvios - rodyti iniciatyvą, susidomėjimą paramos projektais, naudotis parama. SVV įmonės turi numatyti savo veiklos perspektyvas, numatyti galimybes keistis, tapti konkurencingais verslo viene­tais, ieškoti kelių kaip įgyvendinti savo tikslus, kaip pagaminti naują, kokybišką produktą ir tapti pajėgesniais varžovais konkurencingoje ES rinkoje bei ieškoti būdų kaip geriau iš­naudoti savo įmonės ir veiklos pranašumus. 2.Paramos verslui formos ir šaltiniai Lietuvoje Verslo sėkmė didele dalimi priklauso nuo galimybių gauti informaciją, konsultuotis, mokytis. Svarbi ne tik šių galimybių kaina, kokybė, bet ir prieinamumas. Tiek finansinė, tiek nefinansinė valstybės parama SVV yra būtina ir labai reikšminga būtiniausių gebėjimų, kompetencijos bei motyvacijos užtikrinimui. Lietuvoje SVV subjektus bei jiems taikomas valstybės pagalbos formas nustato 1998 m. lapkričio 24 d. Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas Nr. VIII-935. Valstybės pagalba SVV subjektams teikiama pagal Vyriausybės, apskričių ar savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programas, kurių rengimas ir įgyvendinimas finansuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei fondų lėšų. Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas numato šias pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams teikimo formas: 1) mokesčių ir rinkliavų lengvatas: 2) finansinę paramą: lengvatinių kreditų teikimą, dalinį ar visišką palūkanų dengimą, garantijų teikimą, kreditų draudimą, rizikos kapitalo investavimą į smulkias ir vidutines įmones, tam tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kreditų draudimo įmokų, kokybės sertifikatų įsigijimo ir kitų išlaidų) kompensavimą bei subsidijas darbo vietoms kurti; 3) įmonių savininkų, įmonių organų narių bei darbuotoju konsultavimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo paslaugas lengvatinėmis sąlygomis; 4) verslo inkubatorių, verslo centrų, technologinių parkų steigimą ir jų teikiamas paslaugas; 5) Vyriausybės, apskričių viršininkų ar savivaldybių nustatytas kitas pagalbos formas (Lietuvos, 1998) Tiek įvairių mokesčių ir rinkliavų lengvatas, tiek ir kreditų draudimą, palūkanų dengimą, rizikos kapitalo investavimą galima vadinti finansinės valstybės paramos SVV instrumentais. Be finansinės paramos instrumentų egzistuoja ir įvairios viešųjų paslaugų SVV subjektams formos. Finansinės paramos viešųjų paslaugų verslui tinklo įstaigoms teikimo taisyklėse yra apibūdintos pagrindinės viešosios paslaugos, teikiamos SVV subjektams: 1. Verslo informacijos paslaugos - tai informacijos kliento pageidavimu teikimas. 2. Verslo informacijos sklaidos renginiai. Verslo informacijos sklaida - tai verslo informacijos, sėkmingų verslo pavyzdžių platinimas paramos gavėjo organizuotų susitikimų su verslininkais ar verslininkus vienijančių organizacijų atstovais, konferencijų, seminarų ir kitų renginių metu. 3. Konsultacijų paslaugos. Konsultacijos suteikia galimybę klientui aptarti ir spręsti problemas, susijusias su verslo pradžia ir plėtra. 4. Mokymo paslaugos. Mokymo paslaugos - tai klientų mokymas grupėse. (Dėl viešųjų, 2005). Verslo įmonė visais gyvavimo etapais gali tikėtis paramos, tačiau ne kiekvienu atveju parama yra pritaikoma (kai parama galima, bet ne toms veikloms, kurios įmonei reika­lingos), prieinama (kai įmonė ar jos projektas nekonkurencingas, neatitinkantis atrankos kriterijų) ar pakankama (kai paramos vertė nepakankama laukiamam efektui sulaukti, ar projektui realizuoti). Vienas vaizdžiausių būdų nusakyti paramos principus, kaip ir pa­slaugų atveju, būtų suskirstymas į dvi pagrindines kategorijas „Valstybė verslui" ir „Verslas verslui"-„B2B", (neanalizuojant, šiuo atveju, ką duoda verslas valstybei). Apžvelgiant pirmąjį principą: ko gali verslas tikėtis iš valstybės, tikslinga išskirti 2 pagrindinius paramos būdus: 1. Tiesioginė parama teikiama per subsidijas, dotacijas ar kompensacijas. 1. Netiesioginė parama - viešosios paslaugos lengvatinėmis sąlygomis, mokesčių lengvatos, paskolų garantijos, eksporto draudimas lengvatinėmis sąlygomis, teisinės leng­vatos, palankūs politiniai sprendimai. Pagrindinius valstybės paramos verslui finansiniai šaltiniai Lietuvoje yra nacionali­nis biudžetas, savivaldybių biudžetai, ES ir kiti fondai. Kaip jau minėta, Lietuvoje gausu paramos verslui priemonių, todėl tikslinga jas ne tik susisteminti bet ir trumpai apžvelgti, kadangi apsiribojant vien schematiniu vaizdavimu ar pavadinimų pateikimu, gali likti neaiškumų teisingai suvokiant jų paskirtį. 1 pav. pateiktos pagrindinės valstybės paramos verslui formos. Atsižvelgiant į straipsnio temą, šiuo atveju, būtų prasminga nagrinėti valstybės paramą verslui skirstant ją į dvi rūšis: finansinę ir ne­finansinę. Nacionalinė parama. Kasmet skiriami Valstybės biudžeto asignavimai įvairioms pro­gramoms. Verslininkai paramą gali gauti tiesiogiai teikdami paraiškas arba netiesiogiai - per įstaigų, gavusių paramą, projektus. (Lietuvos verslo..., 2009). Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Nuo 2004 m. atsirado galimybė pasinau­doti Europos Sąjungos struktūrine parama. Dalis ES SF priemonių skirta verslo sąlygoms gerinti. 2007-2013 m. skirta per 5 milijardus litų struktūrinės paramos verslui (taip pat ir moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai), verslo aplinkai gerinti, energetikai ir turiz­mui. 2004-2006 m. minėtoms sritims stiprinti įsisavinta 1142,9 mln. Lt. Savivaldybių fondų parama. Savivaldybių institucijos gali skirti finansinę paramą SVV plėtrai iš įsteigtų SVV skatinimo fondų, kiurių veikla prasidėjo 1998 m. Savivaldybių, ski­riančių lėšas SVV skatinimo fondui, skaičius nuolat augo: nuo 26 iš 56 savivaldybių 1998 m. iki 54 iš 60 savivaldybių 2006 m. Kiekvienais metais SVV skatinimui skirtų lėšų suma nuo­sekliai didėjo: nuo 1,5 mln. 1998 m. iki 6,6 mln. litų 2006 m. Savivaldybių SVV skatinimo fondų teikiama finansine parama gali pasinaudoti SVV subjektai, registruoti atitinkamai savivaldybei priklausančioje teritorijoje. 2.1.Finansinė parama verslui Lietuvoje viešąsias paslaugas SVV teikia viešojo sektoriaus subjektai. Privataus sektoriaus ūkio subjektai viešųjų paslaugų verslui teikimo sistemoje Lietuvoje dažniausiai dalyvauja kaip valstybinių institucijų skelbiamų konkursų viešosioms paslaugoms verslui teikti dalyviai arba, kai privatūs subjektai kartu su valstybinėmis institucijomis yra paramą verslui teikiančių įstaigų dalininkai. Viešųjų paslaugų verslui institucinę struktūrą Lietuvoje sudaro paslaugų verslui įstaigų tinklas - verslo informaciniai centrai (42) ir verslo inkubatoriai (7), bei inovacijų paramos tinklas - Lietuvos inovacijų centras su 5 atstovybėmis ir 9 mokslo ir technologijų parkai. Regioninių fondų parama. 2002 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos vyriausybė (LRV) nutarimu 287 „Dėl Lietuvos Respublikos atominės elektrinės regiono sudarymo" sudarė Ignalinos AE regioną iš Ignalinos, Zarasų, rajonų ir Visagino miesto savivaldybių - tai vienintelis oficialiai išskirtas probleminis regionas Lietuvoje. 2003 m. Ignalinos AE regiono plėtros agentūra pradėjo įgyvendinti Ignalinos AE regiono smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programą. Per šešerius metus subsidijuoti 124 projektai, suteikta daugiau nei 13,2 mln. Lt paramos (vidutiniškai po 106 tūkst. Lt. vienam projektui). Mikrokreditai - tai labai plačiai Europos Sąjungos šalyse narėse taikoma smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių paramos finansinės inžinerijos priemonė. Jos esmė ta, kad paramai skirtos lėšos ne išdalijamos negrįžtamai, o suteikiamos paskolų, garantijų ar rizikos kapita­lo investicijų forma. Lietuvoje labai mažos paskolos pradedančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms - mikrokreditai iki 25 000 eurų (ar ekvivalentu kita valiuta) teikiami supapra­stinta tvarka, su mažesnėmis nei įprastai palūkanomis. Nuo mikrokreditavimo pradžios - 2006 m. rugpjūčio 16 d. iki 2008 birželio 30 d. 509 MVĮ buvo išdalinta 37 mln. Lt. (2008 m. I pusmečio..., 2008, Investicijų..., 2009). Mokesčių lengvatos. Lietuvoje taikoma pelno mokesčio lengvata individualioms įmo­nėms, pelno nesiekiantiems vienetams. Iki 2009 m. savivaldybių tarybos įmones galėdavo atleisti nuo žemės mokesčio. Garantijos. Garantijų institucija INVEGA teikia garantijas kredito įstaigoms už mik-rokreditus, naujoms SVV įmonėms už paskolas verslui pradėti bei įmonėms už paskolas verslo plėtrai. (2008 m. I pusmečio..., 2008, Investicijų ir verslo..., 2009). Žemės ūkio paskolų garantijų fondas nuo 1997 m. teikia garantijas SVV, dirbančioms kaimo vietovėje (ūkio sub­jektams, užsiimantiems alternatyvia žemės ūkiui veikla). įmonėms, superkančioms ir(ar) perdirbančioms, (ir)ar realizuojančioms žemės ūkio produktus. (Žemės ūkio..., 2009). Darbo biržos parama. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų subsidijos teikiamos įmonėms, steigiančioms darbo vietas, įdarbinančioms, organizuojančioms įgūdžių įgijimą papildomai darbo rinkoje remiamiems asmenims. (Dėl darbo vietų..., 2006; Įdarbinimo..., 2006; Dėl darbo įgūdžių..., 2006). 2.2.Nefinansinė parama Viešosios paslaugos: • Paslaugų verslui įstaigų tinklas - 42 verslo informacijos centai ir 7 verslo inkuba­toriai. Paslaugų verslui tinklo įstaigos įkurtos 49 (iš 60) savivaldybių. Šios įstaigos teikia verslininkams Valstybės ir savivaldybių lėšomis subsidijuojamas lengvatines paslaugas SVV įmonėms bei fiziniams asmenims (informavimą, konsultavimą, mokymus, praktinę pagalbą, patalpų nuomą ir daugelį kitų). Detaliai Paslaugų verslui tinklas ir jo paslaugos nagrinėtas straipsnyje „Teritorinė institucinė verslo skatinimo sistema Lietuvoje". • Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, įkurta LR ūkio ministerijos, siekia skatinti bei pritraukti tiesiogines užsienio investicijas į Lietuvą, didinti Lietuvos prekių ir paslaugų eksportą, formuoti palankaus verslui ir investicijoms Lietuvos ekonominio klimato įvaizdį užsienio šalyse. • Viešoji įstaiga Lietuvos inovacijų centras (toliau LIC) yra nepelno organizacija, teikianti inovacijų paramos paslaugas verslo įmonėms, mokslo ir studijų institucijoms, Lietuvos verslo asocijuotoms struktūroms ir verslo paramos organizacijoms. LIC dalinin­kais yra LR Ūkio ministerija, LR Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos pramonininkų konfederacija. • Mokslo ir technologijų parkai (MTP, mokslo parkai, tyrimo parkai arba techno-poliai) skatina žinių ir technologijų pasikeitimą tarp universitetų, tyrimo institutų, verslo įmonių ir rinkos; inkubavimo ir naujų pumpurinių įmonių kūrimu (spin-off) palengvina inovacijų pagrindu veikiančių įmonių kūrimąsi bei jų spartų augimą; teikia kitas vertę ku­riančias paslaugas, sudaro galimybę lengvatinėmis sąlygomis naudotis aukštos kokybės patalpomis, įranga bei infrastruktūra. Lietuvoje veikia 9 MTP (Mokslo..., 2007). • Iki 2007 m. Lietuvoje veikė Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra. Teisinės lengvatos. Pagrindine teisine lengvata, plačiąja prasme, įmonėms, nuo­lat besikeičiančioje teisės aktų visumoje, galima įvardinti specialias sąlygas ūkio sub­jektams, atitinkantiems mažos ir vidutinės įmonės kriterijus. Tokiu būdu MVĮ su­teikiama galimybė naudotis lengvatine Valstybės parama (subsidijos, konsultacijos lengvatinėmis sąlygomis ar kt. paslaugos), konkuruoti dėl EŠ paramos tapačių įmo­nių grupėje, eliminuojant didžiąsias, dažnai stipresnes ir konkurencingesnes įmones. Politiniai sprendimai iš esmės atspindi Valstybės požiūrį ir veiksmus verslo rėmimo atžvilgiu. Strateginiuose Valstybės valdymo dokumentuose skiriamas dėmesys verslo ir jo aplinkos stiprinimui įtakoja tiek teisės aktų leidybą, tiek tiesioginį ar netiesioginį verslo rė­mimą šalyje. Plačiau valstybės vaidmuo remiant verslą ir paramos smulkiam ir vidutiniam verslui strateginės kryptys apžvelgtos ankstesnėse pastraipose. Kalbant apie verslo paramą verslui, finansavimo šaltiniai gali būti 2: • Vidiniai resursai (verslo vystymas arba parama kitam verslui iš vidinių įmonės ar įmonių grupių resursų); •Išoriniai resursai (per bendrų projektų finansavimą pritrauktos lėšos). Komerciniai bankai. 2009 m. Lietuvoje veikė 9 Lietuvos banko licenciją turintys ko­merciniai bankai, 7 užsienio bankų filialai, 5 užsienio bankų atstovybės, taip pat Lietuvoje veikia 191 ES bankas, veikiantis neįsteigus filialo, bei kredito unijos. Rizikos kapitalo fondai (RKF) - tai investiciniai fondai, įsteigti profesionalių rizikos kapitalo investuotojų, kurie daugiausia investuoja į nelistinguojamas, o kartais ir į naujai kuriamas įmones pagal iš anksto patvirtintas šių fondų investavimo taisykles. RKF veikla pasižymi didelės investicijų rizikos ir aukštos grąžos deriniu. (Rizikos..., 2006).Verslo an­gelai - individualūs asmenys, kurie rizikingai investuoja kapitalą ir perduoda žinias bei patirtį įmonėms, turinčioms didelį augimo potencialą. „Verslo angelai" viena iš rizikos kapitalo rūšių, jų investavimas yra labai rizikingas, nes tik pusė „verslo angelų" investicijų yra pelningos. Lietuvoje „verslo angelų" veikla ir jų aplinka (tinklai) yra užuomazgos stadi­joje. (Europos Sąjungos..., 2006). Asociatyvinės struktūros (atstovaujami objektai) - asociacijos, visuomeninės organizaci­jos, susivienijimai, konfederacijos, sąjungos, draugijos ir kt. Šių organizacijų Lietuvoje iden­tifikuojama 727 (2007 m.). Verslo asocijuotos struktūros - nepelno organizacijos, tačiau dau­guma jų vykdo komercinę veiklą. Asocijuotos verslo struktūros Lietuvoje susiskirstę į tris blokus: šakines asociacijas, regionines asociacijas, konfederacijas ir rūmus. (Verslo..., 2007). Svarbiausias paslaugų verslui įstaigų tinklo, kuris Lietuvoje buvo pradėtas kurti 1998 m., formavimo tikslas - tobulinant ir racionalizuojant verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių veiklą bei valdymą, sukurti šiuolaikinę valstybės pagalbos verslui sistemą, užtikrinančią kokybiškų ir prieinamų verslo informacijos, konsultacijų, mokymo paslaugų teikimą ir lengvatinę turto nuomą. (Dėl paslaugų..., 2003). Paslaugų verslui tinklo įstaigų paskirtis yra : • Teikti konsultacines paslaugas • Formuoti naujų paslaugų poreikį, nes daugeliu atveju įmonės net nežino, kokios konsultacinės paslaugos gali būti reikalingos verslo plėtrai. Didžiausią įtaką tam turi kasdieniniai įmonėse vykstantys procesai: verslo plėtros problemų sprendimas užkerta kelią galimybėms domėtis galima paramos paslaugų pasiūla. Įmonės susiduria su tam tikrais sunkumais teikiant rinkai naujas paslaugas ar produktus. Todėl paslaugų poreikio formavimo pradžioje svarbios yra viešosios konsultacinės paslaugos. • Didinti įmonių galimybes pasinaudoti verslo plėtrai reikalingomis konsultavimo paslaugomis. Įmonės, turėdamos mažai lėšų, neišgali sumokėti rinkos kainą už privačių konsultantų teikiamas paslaugas. Ypač tai aktualu besikuriančioms, SVV įmonėms ir toms, kurios atlieka specifinę veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais, inovacijų kūrimu ir diegimu. Viešosios konsultacinės paslaugos leidžia sumažinti šias neigiamas pasekmes. • Parengti įmones naudotis privačiomis paslaugomis. Viešojo konsultavimo paskirtis yra paskatinti įmones naudotis išoriniais ištekliais (konsultantais), parodyti tokių paslaugų naudą. (Jakubavičius, Žemaitis, Rehm, 2005). • Lietuvoje paslaugų verslui įstaigų tinklas teritoriniu požiūriu yra pakankamai tankus ir tolygus. Vien paslaugų verslui tinklo įstaigos - verslo informacijos centrai ir verslo inkubatoriai - įkurtos 49 (iš 60) savivaldybių, o dar tose pat savivaldybėse daugeliu atvejų lygiagrečiai veikia ir kitos valstybės finansuojamos institucijos, teikiančios paslaugas verslui lengvatinėmis sąlygomis (detaliai įstaigų struktūra pavaizduota 1 pav). Paslaugų verslui tinklo įstaigų nėra mažosiose Lietuvos savivaldybėse (Birštono, Prienų, Neringos, Pagėgių, Kalvarijos, Trakų). Didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Telšiuose, Alytuje) įkurti verslo inkubatoriai, tačiau jų nėra Klaipėdoje ir Panevėžyje. Galima teigti, kad paslaugų verslui įstaigų tinklas yra optimalus - paslaugos Lietuvos verslininkams yra prieinamos, kadangi atstumas, kurį reikia įveikti vykstant į mokymus, konsultacijas ar susitikimus tik išskirtiniais atvejais viršija 50 km. • Galima pastebėti, jog tiek paslaugų verslui tinklo įstaigos, tiek kitos valstybės įstaigos, teikiančios paslaugas smulkiam ir vidutiniam verslui, koncentruojasi arba didžiuosiuose Lietuvos miestuose, arba periferinėse savivaldybėse, kur gyventojų verslumas yra mažesnis už vidutinį. (2 pav). Pastarosiose įstaigos kuriamos, kaip taisyklė, dėl palankių sąlygų - probleminėse teritorijose įgyvendinami projektai sąlyginai lengviau gauna finansavimą būtent dėl socialinių-ekonominių rodiklių ir tikėtino įstaigos veiklos efekto. Tokiu būdu įkurti Jaunimo verslumo centrai, Ignalinos AE regiono plėtros agentūra ir pan. Didžiuosiuose miestuose, tuo tarpu, koncentruojasi įstaigos, teikiančios platesnį spektrą paslaugų (Verslo inkubatoriai), turinčios specifines klientų grupes (Mokslo ir technologijų parkai), kurių tiksliniai klientai yra dažniau pažengę, nei pradedantys verslininkai. Šiuose miestuose valstybės dotuojamos ar subsidijuojamos įstaigos konkuruoja ir su privačiais paslaugų teikėjais. • Visų valstybės įkurtų paramos verslui įstaigų funkciją supaprastinus galima įvardinti, kaip verslo skatinimą jų veiklos arealuose (pradedant verslumo ugdymu, verslo aplinkos gerinimu, įmonių kūrimu, palaikymu bei plėtra), tačiau paslaugų verslui tinklo įstaigų ir kitų valstybės finansuojamų bei privačių įstaigų veiklą, skatinančią verslo vystymąsi sieti su gyventojų verslumu tose teritorijose labai sudėtinga dėl dviejų priežasčių: Klasteriai - tarpusavyje ekonomiškai susijusių ir viena kitą palaikančių įmonių, orien­tuotų į baigtinį skaičių galutinių produktų, visuma. Tai pagal geografinį principą vienoje vietoje sukoncentruotos tarpusavyje sąveikaujančios įmonės, vykdančios bendrą veiklą. Lietuvoje klasterizacija žengia tik pirmuosius žingsnius, tad tvariai veikiančių klasterių, atitinkančių apibrėžimus dar nėra. Panašius į klasterius esamus darinius Lietuvoje kol kas galima apibūdinti kaip aglomerariją. (Jucevičius, 2008). Nacionalinės technologijų platformos (NTP). NTP - tam tikro ūkio sektoriaus verslo įmonių ir mokslinių tyrimų įstaigų susivienijimas, siekiantis mobilizuoti ir nukreipti pa­stangas į perspektyviausias ateities ūkiui veiklas. Lietuvoje NTP pradėjo kurtis 2005 m. ir šiuo metu yra 26. (Nacionalinių..., 2009). Lietuvos verslininkams prieinamos dešimtys paramos rūšių. Kiekviena įmonė turi galimybę pasinaudoti nors viena iš jų. Žvelgiant teritoriniu aspektu, bet kuri Lietuvos te­ritorijoje veikianti įmonė gali gauti tiesioginę pirminę konsultaciją, aktualią informaciją ar praktinę pagalbą ne didesniu nei 50 km. atstumu nuo veiklos vietos, neminint informacijos prieinamumo įvairiomis ryšio priemonėmis. Nepaisant įvardintų, atrodytų, puikių sąlygų pasinaudoti galimybe gauti paramą idėjų realizavimui, projektų finansavimui, verslo plėt­rai, pastebimas ryškus finansinės paramos įsisavinimo netolygumas skirtingose Lietuvos apskrityse bei savivaldybėse. Nagrinėjant statistinę Finansų ministerijos informaciją apie visą Lietuvos savivaldy­bių įsisavintą paramą nuo įstojimo į ES 2004-2008 m., pagal Lietuvos 2004—2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą (BPD) ir 2004—2006 Sanglaudos fondo strategiją - 5,9 mlrd. Lt. (3545 projektai) matome akivaizdžius teritorinius skirtumus: mažiausiai paramos gebėjo įsisavinti Tauragės ir Telšių apskritys (iki 300 mln. Lt.), daugiausiai - Vilniaus, Kauno, Klai­pėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskritys (daugiau nei po 500 mln. Lt). Tačiau nagrinėdami santykinius rodiklius - vidutinę vienam apskrities gyventojui tenkančią ESSF lėšų sumą pagal pasirašytas paramos sutartis Lt., matome, kad lyderiauja Utenos (1313), Panevėžio (1229), Alytaus (1224) apskritys, o labiausiai atsilieka nuo Lietu­vos vidurkio (975) - Telšių (868), Tauragės (855) ir Kauno (764) apskritys. O paskaičiavus įsisavintą paramą pagal specialias priemones: Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra (1.2 Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas) ir Gamybos sektoriaus plėtra (3.1 Tiesioginė parama verslui, 3.2 Verslo ap­linkos gerinimas, 3.4 Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos) matome, kad daugiau­sia sąlyginės naudos šioje srityje teko Marijampolės (406), Panevėžio (346), Šiaulių (323), mažiausiai - Vilniaus (20) ir Klaipėdos (82) apskričių gyventojams Lt. (LR finansų..., 2009; Lietuvos verslo..., 2009). Išanalizavus Lietuvos verslo paramos agentūros pateiktus statistinius duomenis apie ESSF (įskaitant nacionalinį bendrafinansavimą) paramos verslui įsisavinimą pagal jau mi­nėtas specialias priemones matome kiek kitokią situaciją. Daugiausiai paramos mln. Lt ver­slo sąlygoms ir aplinkai gerinti gebėjo įsisavinti didžiausių Lietuvos miestų savivaldybės: Vilniaus m. (208), Kauno m. (123), Panevėžio m. (101), Šiaulių m. (100), Klaipėdos m. (78). Tarp lyderių dėl poros stambių projektų atsidūrė ir Kazlų Rūdos (62) bei Druskininkų savi­valdybės (60). Viena Lietuvos savivaldybė 2009 —2010 m. verslo sąlygoms pagerinti gebėjo įsisavinti vidutiniškai 21 mln. Lt. Išanalizavus kiek paramos lėšų vienam gyventojui (pagal 2009-01-01 situaciją) Lt., verslo sąlygoms ir aplinkai gerinti gebėjo įsisavinti savivaldybės matome, kad daugiausiai sąlyginės naudos teko nedidelių savivaldybių, įgyvendinusių kelis didelės apimties projek­tus, gyventojams: Birštono (3836), Kazlų Rūdos (3533), Druskininkų (1087), Visagino (898), Molėtų (712) savivaldybėms. Vidutiniškai vienam gyventojui teko 250 Lt paramos, įsisavin­tos realizuojant verslo srities projektus. 38 savivaldybėse nagrinėtas santykinis rodiklis yra mažesnis nei Lietuvos vidurkis. Visiškai parama pasinaudoti nesugebėjo Kupiškio, Vilka­viškio, Palangos ir Šakių savivaldybės. Objektyviai nustatyti paramos įsisavinimą lemiančius veiksnius pakankamais sudė­tinga dėl konkrečių tyrimų ir duomenų stokos, tačiau remiantis praktine darbo su projek­tais ir įmonėmis patirtimi galima išskirti 2 grupes: • Realus projekto poreikio įvertinimas ir įmonės plėtros strategijos atitikimas rėmimo progra­mų tikslams. Atsiradus informacijai apie galimybę gauti subsidijas verslo plėtrai, pradėjus veikti įvairiems paramos fondams verslininkai domėjosi parama vadovaudamiesi principu „jei dalina, reikia imti, nesvarbu, kad remiama veikla neatitinka dabartinių įmonės porei­kių". Įvertinus daugiametę SVV patirtį siekiant paramos verslo plėtrai: parengtų ir nefinan­suotų projektų kaštus, įgyvendintus ne itin reikalingus projektus ir jų pasekmes įmonės rai­dai, SVV atstovai įsitikino, kad paramos savo projektui galima siekti tik tuomet, jei įmonei gyvybiškai būtinas tiek projektas, tiek parama, be kurios tas projektas būtų įgyvendinamas ilgiau, sunkiau, o kartais ir visai neįmanomas. • Stabili įmonės finansinė padėtis. Sėkmingai parengti ir įgyvendinti projektą gali tik finansiškai stipri įmonė, kadangi reali finansinė parama suteikiama dažniausiai tik įgyven­dinus projektą ar jo etapą ir sėkmingai už jį atsiskaičius. Įmonė turi turėti pakankamai re­sursų finansuoti projekto veiklas ir išlaukti terminus iki lėšų kompensavimo. • Pakankami resursai. Įmonė turi turėti ne tik pakankamus finansinius išteklius, bet ir kompetentingus darbuotojus, gebančius įgyvendinti projektą ir įveikti nemenkus biurok­ratinius reikalavimus arba išgalėti samdytis konsultantus, teikiančius projektų administra­vimo paslaugas, kas vėlgi, neužtikrina sėkmingo projekto įgyvendinimo be pakankamo vadovų ir personalo laiko ir žinių indėlio. • Atitikimas formaliems kriterijams. Egzistuoja daug įvairių formalių kriterijų, kuriuos turi atitikti įmonė, pretenduojanti į paramą (užsiimti tam tikra veikla, neturėti skolų valsty­bei, turėti nuosavybėje turtą naudojamą projektui, nebūti atleidus darbuotojų per paskuti­nius metus ir kt). Įsipareigojimai. Įmonė turi būti pasirengusi įsipareigoti nekeisti tam tikrą laiką (pvz. penkerius metus) įmonės veiklos, kuriai gauta subsidija, išlaikyti įrengimus, juos drausti, neišgabenti iš regiono ir kt. Verslininkas, ar ketinantis pradėti verslą visoje Lietuvoje (daugiausiai 50 km. atstumu), be didesnių sunkumų gali gauti tiesioginę specialisto konsultaciją apie prieinamą paramą. Galima drąsiai teigti, kad informacijos apie paramą verslui pakanką tačiau svarbu, kiek pats verslininkas suinteresuo­tas ją priimti. Tačiau lemiantis veiksnys, visgi, yra motyvacija tobulinti įmonės veiklą naudojant įvairias lengviau ar sunkiau prieinamas priemones. • Požiūris į paramą. Neigiama išankstinė nuostata apie paramą pateisina daugelio ver­slininkų pasyvumą. Kadangi pretenduojant į paramą reikia ne tik identifikuoti savo įmonės plėtros perspektyvas, strateginius tikslus, parengti projektą, konkuruoti dėl jo finansavimo, laimėjus skirti laiko, resursų ir pastangų, atsiskaityti ir įsipareigoti, savo pasyvumą dauge­lis verslininkų teisina informacijos ir laiko trūkumu, didelėmis projektų rengimo ir admi­nistravimo paslaugų kainomis, ilgais projektų vertinimo terminais, tariama korupcija ir kt. Minėti veiksniai po vieną, kelis, ar net visi vienu metu lemia įmonių aktyvumą ir galimybes siekiant paramos idėjų realizavimui visoje Lietuvoje. Žvelgiant į paramos įsisa­vinimo teritorinius skirtumus galime daryti prielaidą, kad jiems įtakos taip pat turi: • Verslumo lygis (veikiančių SVV įmonių skaičius 1000 gyv). Savivaldybės, kurių ver­slumo lygis aukštesnis už vidutinį (19) įsisavino daugiau ES lėšų pagal visas priemones (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Neringos, Šiaulių), nei tos, kuriose verslumo lygis mažesnis už vidutinį (Švenčionių, Šalčininkų, Varėnos, Kalvarijų, Pagėgių, Skuodo). • Tradicinis aktyvumas. Stebėdami įvairius visuomenėje vykstančius procesus, galime daryti prielaidą, kad tradiciniu aktyvumu socialiniuose, ekonominiuose procesuose pasi­žymintys regionai, aktyviau dalyvauja ir siekdami ES paramos projektų įgyvendinimui. Išvados Dėmesys ir parama viena ar kita priimtina forma SVV vystymuisi iš įvairių valstybės institucijų yra būtina sąlyga, siekiant sukurti palankią aplinką privataus sektoriaus plėtrai. Vyriausybė nuolat nustatinėja gaires verslo plėtrai, išskiria prioritetines remtinas sritis. Priklau­somai nuo politinės ir ekonominės situacijos šalyje, kinta tiek tos remtinos sritys, tiek ir paramos for­mos. Periodiškai kintančiuose valstybės strateginiuose dokumentuose daugeliu atvejų pasigendama paramos smulkiam ir vidutiniam verslui priemonių tęstinumo bei kompleksiškumo. Lietuvos verslininkai turi pakankamas sąlygas gauti nemokamą lengvai prieinamą infor­maciją praktinę pagalbą ir galimybes pasinaudoti keliomis dešimtimis paramos rūšių: valstybės finansine ir nefinansine parama (Valstybė verslui), verslininkų organizacijų vidine ir išorine fi­nansine bei nefinansine parama (Verslas verslui). Pagrindiniai sėkmingą ES paramos įsisavinimą įmonėse ir savivaldybėse įtakojantys veiksniai yra: realus projekto poreikio įvertinimas ir įmonės plėtros strategijos atitikimas rėmimo programų tikslams, stabili įmonės finansinė padėtis, pakankami resursai, atitikimas formaliems kriterijams, pasirengimas įsipareigoti, gebėjimas pasinaudoti informacija ir praktine pagalba, po­zityvus požiūris į paramą. ^ Daugiausiai ES paramos per nagrinėjamą laikotarpį įsisavino Vilniaus, Kauno, Klaipė­dos, Šiaulių ir Panevėžio apskritys. Mažiausiai - Tauragės ir Telšių apskritys. Pagal santykinius rodiklius - vidutinę vienam apskrities gyventojui tenkančių ESSF lėšų sumą pagal pasirašytas paramos sutartis Lt., lyderiauja Utenos, Panevėžio, Alytaus apskritys, o gerokai atsilieka nuo Lie­tuvos vidurkio - Telšių, Tauragės ir Kauno apskritys. Apskaičiavus vidutinę vienam apskrities gyventojui tenkančių ESSF lėšų sumą pagal specialias verslo aplinkos gerinimo priemones nu­statyta, kad daugiausiai santykinės naudos patyrė Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, mažiausiai - Vilniaus ir Klaipėdos apskričių gyventojai. Daugiausiai paramos verslo sąlygoms gerinti gebėjo įsisavinti didžiausių Lietuvos mies­tų savivaldybės: Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos. Pagal įsisavintas lėšas vienam gyventojui lyderiauja nedidelės savivaldybės, įgyvendinusios kelis didesnės apimties projektus: Birštono, Kazlų Rūdos, Druskininkų, Visagino, Molėtų. Vidutiniškai vienam Lietuvos gyven­tojui teko po 250 Lt nagrinėtos srities paramos lėšų. Visiškai parama pasinaudoti nesugebėjo Kupiškio, Vilkaviškio, Palangos ir Šakių savivaldybės. Savivaldybės, kurių verslumo lygis aukštesnis už vidutinį įsisavino daugiau nei viduti­niškai ES lėšų pagal visas priemones (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Neringos, Šiaulių), nei tos, kuriose verslumo lygis mažesnis (Švenčionių, Šalčininkų, Varėnos, Kalvarijų, Pagėgių, Skuodo). Literatūra a. 2008 m. I pusmečio LR ūkio ekonominės ir socialinės būklės apžvalga. 2008. Vilnius. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!