Filosofo Aristotelio logika

Aristotelis (384 – 322 m. pr. Kr.) – graikų filosofas, tyrinėtojas, laikomas vienu įtakingiausių mąstytojų Vakarų filosofijos istorijoje. Aristotelio mokslas – tai didis protas, bei didelis darbštumas, viso gyvenimo pastangų sutelkimas į mokslinę veiklą,nesuinteresuota tiesos meilė, sugebėjimas organizuoti darbą ir įtraukti žmones į bendrą veiklą, nepriklausomybė ir palankios išorinės sąlygos.
Akademiją darbo visapusiškumu ir planingumu; skiepijo joje empirizmo dvasią ir pavertė ją specialiųjų tyrinėjimų - ir humanitarinių, ir gamtamokslinių - institutu. Mokykla buvo Likėjuje. Ji buvo pavadinta „peripatetinete” ( liet. vaikščiojimas aplink),nes būdavo diskutuojama vaikščiojant. Aristotelis mokyklai vadovavo nuo 335 iki 323 metų. Tais metais Aristotelis atsidėjo mokytojavimui. Kai po Aleksandro mirties Graikijoje prasidėjo antimakedoniškas sąjūdis, Aristotelis paliko Atėnus ir nuvyko į Chalkidę, kur greitai ir baigė savo gyvenimą.
Logika – filosofijos mokslo šaka, tirianti priimtinus samprotavimo būdus; plačiąja prasme tai taisyklingas mąstymas, samprotavimų eiga, sveikas protas, vidinis dėsningumas.Logikos mokslą sudaro daug teorijų. Pati paprasčiausia ir labiausiai žinoma yra teiginių logika, nagrinėjanti teiginių loginius ryšius. Kitos žinomiausios teorijos –predikatų logika, modalinė logika, silogistika.
Vienas reikšmingiausių indėlių į Vakarų dvasios raidą yra Aristotelio logika. Jis pirmasis ėmėsi tirti mąstymo sutvarkymą ne tik turinio, bet ir formos požiūriu (formalioji logika). Petro Ispano ir Boecijaus pastangomis aristotelinė logika tapo visos tradicinės logikos pagrindu. Pagal aristotelį logika – tai pažinimo įrankis, moko operuoti terminais, teisingai jungti terminus, priimti teisingus sprendimus.
Aristotelio pasaulėžiūros pamatas buvo dvejopas: Iš Platono jis išmoko idealizmo, tačiau buvo realistas polinkių požiūriu. Platono mokslas skelbė, kad tikroji būtis yra ideali, o tikrasis žinojimas yra visuotinis, tačiau Aristotelis iš Platono perėmė tik dalį šių teiginių: pripažino pažinimo teoriją, bet nepritarė būties teorijai. Aristotelis neigė, kad anapus atskirų daiktų galėtų būti idėjos, tačiau pripažino, kad žinios yra sukauptos bendrosiose sąvokose. Aristotelio išvada tokia: būtis yra atskirybė, o žinios - visuotinybė. Buvo išvengta Platono dualizmo, dalijančio būtį į du pasaulius – idėjų pasaulį ir daiktų pasaulį, tačiau atsorado...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!