Filosofinės paliatyviosios medicinos problemos

2 k.
I.
Skausmas - objektyvus audinių pažeidimo reiškinys, kurio subjektyvioji išraiška priklauso nuo individo išsilavinimo, kultūros, ankstesnio patyrimo, motyvacijos ir daugybės kitų socialinių faktorių. Taip skausmas tampa ne tik medicinine, bet ir socialine problema.
Lietuvos paliatyviosios pagalbos koncepcijoje sakoma, kad reikia formuoti visiškai naują požiūrį į mirštantį ligonį, suteikiant jam ir jo šeimai visapusę sveikatos ir psichologinę priežiūrą iki pat ligonio mirties, o šeima - rūpintis ir gedėjimo metu. Paliatyviąją pagalbą turi teikti ne vien gydytojas, bet ir slaugytojas, socialinis darbuotojas, dvasininkas, pagal reikalą – terapeutas, psichologas, kiti specialistai.
Šios pagalbos esminiai principai:
• Ji perspėja, mažina, malšina skausmą ir kitus simptomus;
• Teigia gyvenimą ir laiko mirimą normaliu procesu;
• Nesiekia nei paspartinti, nei atidėti mirties;
• Integruoja psichologinius ir dvasinius ligonio priežiūros aspektus;
• Siūlo paramos sistemą, t.y. stengiasi padėti pacientui gyventi kuo aktyvesnį gyvenimą iki pat mirties;
• Siūlo padėti šeimai susidoroti su ligonio liga ir netektimi.
Be to, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pastebėjo, kad malšinti skausmą yra dieviškas dalykas ir kad šį darbą atlieka gerieji žmonės. Tokį darbą darantieji tampa dar geresni, šviesesni. Tai ypač svarbu šiais, susvetimėjimo, prakticizmo laikais. Arkivyskupas susirūpinęs priminė Olandiją, kur prieš kurį laiką buvo oficialiai įteisinta suaugusiųjų eutanazija. O štai neseniai toje šalyje įvyko dar baisesnis dalykas – įteisinta vaikų eutanazija. Užuot sunkiems, beviltiškiems ligoniams padėję jų kančioje, leidžia jais atsikratyti. Tai lengviausias, jokios aukos ir meilės nereikalaująs kelias.
Drauge arkiv. S.Tamkevičius išreiškė mintį, ar šiai humaniškai medicinos, priežiūros sričiai nereikėtų turėti savojo dvasinio, dieviško globėjo. Šia proga jis priminė dideles kančias prieš mirtį kentėjusį Nukryžiuotąjį. Tuomet to kryžiaus papėdėje suklupusi buvo ir ta kančia drauge dalijosi Jo Motina. Nereikia abejoti, kad Ji padėjo savo Sūnui pakelti tas kančias, buvo dvasinė guodėja. Tad gal šioji Motina tiktų būti paliatyviosios medicinos, priežiūros globėja, teigė arkivyskupas.
Prof. A. Šeškevičius teigė, kad sergantieji piktybiniais augliais dažnai kenčia ne vien dėl fizinių, bet ir dėl dvasinių, psichologinių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!