Filosofijos klausimai su atsakymais

1) Filosofijos esmė, jos santykis su mokslu ir religija.
Esminis skirtumas tarp mokslo ir filosofijos: mokslas pripažįsta tik tas tiesas, kurios patvirtinamos praktikoje, o filosofija pripažįsta ne vien tokias tiesas. Visi mokslai tarpusavyje susiję. Filosofija duoda pagrindą naujiems apmąstymams, tokiu būdu mes tobulėjame. Filosofijos ir religijos skirtumai: filosofijoje mąstymo liberalizmas, religijoje – mąstymo rėmai.
2) Filosofinės minties raidos pagrindiniai etapai ir jų specifika (kiekvienos epochos būties charakteristikos).
3) Būties problema filosofijoje.
Būtis – tai visa, kas egzistuoja. Ji nepriklauso nuo žmogaus žinių apie ją.
4) Materialistinė ir idealistinė būties samprata.
5) Senovės graikų filosofijos mokyklos. Jų mokymas. Mileto mokykla.
6) Pitagoro juslinis mokymas. Skaičių esmė.
Skaičių galime pritaikyti viskam, kas egzistuoja. Pitagoras sugalvojo skaičių lyginimui, kad būtų galima lengviau orientuotis erdvėje.
7) Demokrito atomistinis mokymas. Mokymas apie būtinumą ir atsitiktinumą.
Spalva ir skonis atsiranda nuo įvairių atomų derinių, temperatūra – nuo atomų judėjimo greičio. Būtinume galime įžvelgti priežastį, jis vyksta savaime. Atsitiktinumas – kai mes negalime rasti priežasties. Tai gali būti tik laiko klausimas.
8) Platono dialogų problematika, mokymas apie idėjas, sielos ir kūno aiškinimas, idealios valstybės teorija.
9) Aristotelio filosofinis mokymas apie sielą, materiją, judėjimą.
10) Stoiko ir Epikūro etika.
11) Religijos įtaka viduramžių filosofijai.
Visi antikos dievai sujungiami į vieną galingiausią dievą, nes taip paprasčiau suvokti. Monoteistinė religija tampa populiari, nes ja galėjo paaiškinti pagrindinius reiškinius. Ji patraukliausia žemos klasės žmonėms, nes teigia, kad visi lygūs, kad vargas ir kentėjimas žemėje turi pateisinimą, už vargus bus atlyginta. Kūno kančios tobulina sielą.
12) Viduramžių filosofijos teocentrizmas.
Viduramžių filosofai rėmėsi Platono ir Aristotelio mokymais.
13) Viduramžių filosofijos požiūris į gamtą ir žmogų.
Žmogus gamtos negali valdyti, nes yra nuodėmingas. Būties egzistenciją galime nusakyti savo juslėmis.
14) Tomo Akviniečio scholastinis mokymas.
15) Renesanso filosofijos, humanizmas ir individualizmas.
Antropologija – renesanso filosofinė kryptis, kuri domėjosi žmogumi. Humanizmas – svarbiausi žmogaus fiziniai ir dvasiniai sugebėjimai. Renesanse žmonės jau galėjo paaiškinti dievo kūrimą, nes žinojo pagrindinius dėsnius. Žmogus tampa pripažįstamas tik nuo savęs.
16) Panteizmas renesanso natūrfilosofijoje.
Gamtos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!