Filmo personažo deviantinio elgesio analizė

Filmo personažo deviantinio elgesio analizė

Filmo pristatymas:

Analizuojamas „Gerasis Vilas Huntingas“ filmo pagrindinis veikėjas Vilas Huntingas. Šis filmas yra 1997m. psichologinė drama, kurią sukūrė režisierius Gus Van Santas, o scenarijų parašė Matt Damon ir Benas Affleckas. Trumpai pristatant filmo siužetą reikėtų paminėti, kad Vilas išsiskiria savo matematiniais gebėjimais, laikomas genijumi, tačiau tai neatsispindi jo gyvenimo būde. Jis gyvena prastos reputacijos Bostono kvartale, dirba valytojo darbą, prestižiniame Masačiusetso technologijų institute. Jo dienotvarkė ribojasi darbu ir buvimu su vaikystės draugais, su kuriais lankosi baruose, užsiima delinkventine veikla. Dėl savo maištingo būdo jis patenka į teisėsaugos akiratį. Tai sužinojęs vienas iš profesorių pasiruošęs jį išpirkti su sąlyga ,kad Vilas pradės lankytis pas terapeutą ir bendradarbiaudamas spręs matematines užduotis. Teismo nuosprendžio metu jis galėjo pasirinkti arba sėsti į kalėjimą arba rinktis profesoriaus pasiūlymą. Veikėjas pasižymi stipriai išreikšta agresija, kuri ji lydi viso filmo metu.

Veikėjo agresijos kilmė:

Vilo Huntingo veikėjui agresijos priežastis yra kompleksinė, tačiau galima teigti, kad didžiausias veiksnys yra jo praeitis ir emociniai sunkumai. Filmo eigoje matome, kad Vilo gyvenimas buvo sunkus, jis augo su smurtaujančiu tėvu, atsiribojusia motina, susidūrė su sunkiomis asmeninėmis patirtimis. Tokios patirtys veikėjui sukėlė tiek emocinius, tiek psichologinius sunkumus, kurie vėliau pradėjo reikštis agresyviu elgesiu.

Vilo agresyvų elgesį galima aiškinti šiomis psichologinėmis teorijomis:

A. Banduros (1986) Socialinio išmokimo teorija – jis teigia, kad žmonės mokosi elgesio stebėdami kitų žmonių elgesį. Galima aiškinti, kad Vilas išmoko agresijos, vaikystėje matydamas kaip elgiasi jo tėvai. Jie prieš Vilą naudojo fizinį ir emocinį smurtą, mušė jį diržu, pagaliu. Vilas naudojo agresiją, nes tam buvo sukurtos sąlygos: elgesys buvo išsaugotas atmintyje, Vilas pajėgus fiziškai, yra motyvacija (parodyti galią, nepasirodyti silpnesniu), dažnai sulaukdavo pastiprinimo iš šono (pasiekdavo savo tikslą, išprovokuodavo kitą).-

L. R. Huessmanoo agresijos teorija – panašiai, kaip ir Banduros teorijoje, ši formuojasi vaikystėje. Ši teorija nagrinėja, kaip agresyvus elgesys yra modeliuojamas ir stiprinamas per socialinius kontekstus. Tai gali būti paaiškinama per Vilo patirtą nepriežiūrą ir patirtą prievartą. Jis augo prastame kvartale, su nepavyzdingais asmenimis, kurie iš dalies modeliavo Vilo elgesį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!