Eurovaliutos rinka veikia kaip tarptautinės bankininkystės centras, kuriame skirtingoms šalims atstovaujantys skolintojai ir besiskolinantys palaiko tarpusavio santykius . Šios rinkos finansiniais tarpininkais dažnai būna Eurobankai, įsikūrę pirmiausia Europoje, be to, daugelis didesnių JAV bankų turi filialus Europoje, kurie taip pat veikia kaip Eurobankai. Eurobanko įsipareigojimų objektai dažniausiai yra dideli indėliai įvairiomis valiutomis. Bankų turtas susideda iš trumpalaikių ir vidutinio laikotarpio paskolų, teikiamų korporacijoms ir vyriausybinėms agentūroms.
Tarptautinio verslo plėtra paspartino bankų filialų kūrimą šalyse, kuriose jau buvo įsikūrusios multinacionalinių korporacijų dukterinės bendrovės. Bankai jau buvo užmezgę santykius su tarptautinių korporacijų centrais, todėl mėgino vystyti santykius ir su jų filialais.
Kadangi JAV doleris buvo pagrindinė valiuta, naudojama tarptautinių prekybinių mainų atsiskaitymams, visame pasaulyje padidėjo poreikis šiai valiutai. Tai ypatingai aktualu buvo Europoje, kur tarptautinė prekyba buvo pakankamai populiari. Bankai Europoje noriai priėmė indėlius doleriais iš 4 korporacijų, turėjusių grynųjų pinigų perteklių, ir skolino kadangi korporacijoms, kurioms reikėjo dolerių atsiskaitymams už importuojamas prekes ir paslaugas. Plačiai naudoti taip vadinami Eurodoleriai lėmė Eurovaliutos rinkos augimą.
Ankstyvaisiais 1960 m. piniginės lėšos buvo pervedamos šalims jau ne tik importui apmokėti, bet ir naudojamos užsienio vertybinių popierių pirkimui. Kai 1963 m. buvo apribotos užsienio investicijos, JAV investitoriai pasiūlė Palūkanų Suvienodinimo Mokestį (IET). Be to, Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiančių multinacionalinių korporacijų JAV vyriausybė paprašė tarptautiniams projektams ieškoti finansavimo iš užsienio šaltinių. JAV bankams buvo įvesti tarptautinių paskolų teikimo apribojimai. Palūkanų Sulyginimo Mokesčio (IET) įvedimu ir vykdyta vyriausybės politika buvo siekiama Jungtinių Valstijų viduje užtikrinti finansavimo JAV lėšomis valdymą bei kontrolę. Tokia politika ne JAV korporacijas bei JAV veikiančias multinacionalines korporacijas skatino tarptautiniams projektams reikalingų lėšų susirasti kitose šalyse. Eurovaliutos rinka išaugo kaip atsakas į iškilusį tarptautinės bankininkystės, galinčios finansuoti verslus už JAV ribų, poreikį.
Dėl globalėjančios prekybos apie 1970 m. visame pasaulyje išaugo paklausa naftai. Naftą eksportavo Naftą Eksportuojančių Šalių Organizacija (OPEC), todėl naftą importuojančioms šalims reikėjo skolintis daugiau lėšų. Be...
Šį darbą sudaro 2921 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!