Kaimo plėtra (angl. rural developmnet, pranc. developpement rural, vok. landliche Entwicklung) - tai viena iš ES bendrosios ž.ū. politikos priemonių, kuria siekiama paspartinti kaimo vietovių ekonominę plėtrą ir palengvinti BŽŪP reformą.
Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymą, kaimo plėtra yra kaimo vietovių gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas, kaimo ūkinės ir socialinės struktūros, taip pat bendruomeninių ryšių tobulinimas, siekiant užtikrinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, saugoti ir kurti darbo vietas kaimo vietovėse, saugoti ir puoselėti etninę kultūrą, kraštovaizdį bei gamtinę aplinką.
Kaimo plėtros prioritetai Europos sąjungos šalyse nustatomi, atsižvelgiant į specifinius regiono išteklius, socialinę, demografinę situaciją, ūkinės veiklos plėtojimo galimybes.
“Kaimas turi būti patraukli ir saugi vieta gyventi, su gera infrastruktūra, gyvybiniais žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės bei kitos veiklos sektoriais, su sveika aplinka, išsaugotu bei puoselėjamu kraštovaizdžiu. Visi kaimo regionai turi būti plėtojami tolygiai, derinant socialinę ir ekonominę politiką”, – teigiama Europos Tarybos 1995 m. parengtoje Kaimo vietovių chartijoje.
Lietuvoje yra apie 21,5 tūkst. kaimo gyvenamųjų vietovių. Istoriškai susiklostė trys kaimo gyvenamųjų vietovių tipai: vienkiemiai, kaimai, miesteliai. Kaimo gyvenamųjų vietovių dydis, vienkiemių skaičius bei jų tankumas įvairiuose regionuose labai nevienodas. Seniūnijų apklausos anketų duomenimis, daugiausia vienkiemių yra Alytaus, Kauno, Marijampolės, Tauragės apskrityse, mažiausiai - Vilniaus, Utenos, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Palyginti su respublikos vidurkiu, Utenos, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse daugiau yra smulkių (iki 50 gyventojų) kaimo gyvenamųjų vietovių, o Marijampolės, Klaipėdos, Tauragės apskrityse - stambesnių. Daugiausia miestelių išliko Telšių ir Utenos apskrityse.
Miesteliuose sąlygos kaimo socialinės infrastruktūros plėtrai geresnės, tačiau ūkininkams įsikurti čia sunkiau, nes sudėtinga suformuoti racionalius žemės sklypus. Ūkininkų ūkių skaičius didesnis ten, kur daugiau vienkiemių. Kita vertus, ūkininkų ūkiams kuriantis vienkiemiuose, iškyla prieštaravimų tarp individualiai ūkininkauti palankių sąlygų ir ribotų galimybių tenkinti kai kuriuos socialinius poreikius. Įtakos tam turi vienkiemio atstumas nuo miesto ar miestelio, kelių kokybė. Socialinės paskirties objektų labiausiai trūksta mažo našumo žemių ir toliausiai nuo regionų centrų bei didžiųjų miestų...
Šį darbą sudaro 1697 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!